Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-10-07 · Administracinė byla Nr. I-2784-968/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-07
Bylos Nr.
I-2784-968/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02029-2013-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Vilniaus miesto apylinkės teismui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus miesto apylinkės teismo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2784-968/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05308-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. K. skundą atsakovams Vilniaus miesto apylinkės teismui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus miesto apylinkės teismo, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7), prašydama priteisti iš atsakovų laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-03-01 neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 20 566,37 Lt (5 956,43 Eur).

2. Pareiškėja skunde nurodo faktines aplinkybes, susijusias su jos darbu valstybės tarnyboje ir ginčijamu laikotarpiu gautu darbo užmokesčiu. Reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį iš esmės grindžia nuo 2019-08-01 galiojančiu valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio sumažinimu iki 450 Lt, teigia, kad jis buvo sumažintas nepagrįstai ir nesilaikant teisės aktuose nustatytų procedūrų. Pareiškėja taip pat nurodo, kad dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) nuostatų pakeitimo nuo 2009-08-01 jai neteisėtai buvo sumažintas priedas už kvalifikacinę klasę. Dėl šių priežasčių pareiškėjai susidarė darbo užmokesčio nepriemoka.

Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką jai pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

3. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus miesto apylinkės teismas atsiliepime (b. l. 20–21) nurodo, kad apskaičiuodamas ir išmokėdamas darbo užmokestį valstybės tarnautojams, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais. Pažymi, jog neturi nei materialinio, nei procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Teismo posėdyje Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą bei laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

4. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjai laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-03-01 neišmokėtos darbo užmokesčio dalies – 20 566,37 Lt (5 956,43 Eur). Iš pareiškėjos skunde reiškiamo reikalavimo ir šį reikalavimą pagrindžiančių byloje surinktų rašytinių įrodymų turinio matyti, kad ši suma yra susidariusi dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarime pripažintų prieštaravusiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) VTĮ nuostatų taikymo.

5. Skunde pareiškėja taip pat nurodo, kad darbo užmokestis jai nepagrįstai buvo mažinamas ir dėl to, kad nuo 2009-08-01 buvo sumažintas valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis, teigia, jog analogiškose bylose Vilniaus apygardos administracinis teismas yra kreipęsis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo atitikties Konstitucijos 23 straipsniui, todėl teismo prašo su tokiu pačiu prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą arba sustabdyti bylą iki Konstitucinis Teismas ištirs nurodytą bylą. Pažymėtina, kad jokio konkretaus reikalavimo, susijusio su dėl galimai neteisėto pareiginės algos bazinio dydžio sumažinimo pareiškėjai neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimu, pareiškėja teismui neformuluoja bei nenurodo, kokia konkrečiai darbo užmokesčio dalis jai dėl to nebuvo išmokėta. Tokios informacijos nėra ir Vilniaus miesto apylinkės teismo pateiktoje pažymoje (b. l. 22–23). Kita vertus, Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl Seimo 2009-07-17 priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio konstitucingumo, 2013-07-01 nutarime konstatavo, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu nuo 2009-08-01 valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginės algos, Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimai ir karių tarnybiniai atlyginimai, vertinant procentais, sumažinti vienodu mastu (proporcingai) ir tam pačiam laikotarpiui. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas padarė išvadą, jog valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio mažinimas nepažeidė Konstitucijos (susiklosčius itin sunkiai ekonominei-finansinei padėčiai valstybėje įstatymų leidėjas galėjo nuspręsti sumažinti valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį). Šis bazinis dydis buvo mažinamas nuosekliai, t. y. nuo 490 Lt iki 475 Lt, o vėlesne įstatymo redakcija – iki 450 Lt, todėl valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymas ir vėlesnė jo redakcija atitiko objektyvų siekį – garantuoti viešųjų finansų stabilumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, ginčo laikotarpiu apskaičiuodamas ir mokėdamas pareiškėjai darbo užmokestį, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymu ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014-03-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-4/2014). Įvertinęs nurodytus argumentus, šią administracinę bylą nagrinėjantis teismas konstatuoja ir tai, kad jis nemato teisinio pagrindo kvestionuoti pareiškėjai ginčo laikotarpiu apskaičiuojant darbo užmokestį taikyto valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio atitikties Konstitucijai.

6. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu buvo valstybės tarnautoja, taip pat dėl to, kad iki 2013-03-01 (dar iki įsigaliojo Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas) jai darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, be kita ko, taikant VTĮ nuostatas, kurios šiuo nutarimu pripažintos prieštaravusiomis Konstitucijai, ir dėl šios priežasties yra susidariusi pareiškėjos nurodyta darbo užmokesčio nepriemoka. Šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai bei Vilniaus miesto apylinkės teismo pateikta pažyma.

7. Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01. Šiame įstatyme, be kita ko, nustatytas neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas, kompensavimo mechanizmas. Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pagal šį įstatymą nustatyta tvarka kompensuojamas ne tik asmeniui neišmokėtas darbo užmokestis (atlyginimas), bet ir kitos nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, išskyrus vienkartines pinigines išmokas, kurios teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirtos kaip skatinimo priemonė. Taigi šiuo metu galiojančiame Grąžinimo įstatyme yra įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį pareiškėjai yra (bus) kompensuota ginčijamu laikotarpiu neišmokėta darbo užmokesčio dalis, susidariusi taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas.

8. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2016-02-15 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A602-669/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02029-2013-2) (toliau – LVAT 2016-02-15 sprendimas), kuri iš esmės yra analogiška nagrinėjamai bylai, apibendrinusi aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, įtvirtintą Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose, dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad pagal ją: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia (lot. be kita ko), atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. LVAT 2016-02-15 sprendime išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime ir 2014-04-16 sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, konstatavo, kad institucijai, kurioje pareiškėjai dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus, o pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.

9. Atsižvelgiant į tai, kad Grąžinimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį yra (bus) kompensuota pareiškėjai ginčijamu laikotarpiu neišmokėta darbo užmokesčio dalis, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose bei LVAT 2016-02-15 sprendime pateiktus išaiškinimus, konstatuotina, kad teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjos skunde išdėstyto prašymo ir priteisti jai laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-03-01 neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime prieštaravusiomis Konstitucijai pripažintas VTĮ nuostatas.

10. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjos skundas atmestinas. Tai konstatavus, kiti pareiškėjos nurodyti argumentai nebėra teisiškai reikšmingi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos G. K. skundą atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas