- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-31
- Bylos Nr.
- I-2200-968/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02029-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- R. L.
- Atsakovas
- Vilniaus
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. L. skundą atsakovams Vilniaus visuomenės sveikatos centrui (nuo 2016-04-01 Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos) ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus visuomenės sveikatos centro (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija), dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir jo patikslinimu (b. l. 1–6, 19), prašydama priteisti:
– 61 014,63 Lt (17 671,06 Eur) neišmokėtą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30;
– delspinigius už laiku nesumokėtą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalį, skaičiuojant nuo 2009-05-01 iki visiško atsiskaitymo dienos.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja skunde nurodo faktines aplinkybes, susijusias su jos darbu valstybės tarnyboje ir ginčijamu laikotarpiu gautu darbo užmokesčiu. Reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį iš esmės grindžia tuo, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – K. T.) 2013-07-01 nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2013-10-01, pripažinus atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) nuostatas prieštaravusiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija), jai turi būti priteista dėl šių nuostatų taikymo ginčijamu laikotarpiu susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka.
Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką jai pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Centras) atsiliepimuose (b. l. 15–18, 25–28) nurodo, kad nėra tinkamas atsakovas, teismo prašo ginčą spręsti savo nuožiūra.
Teismo posėdyje atsakovų atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą bei laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime (b. l. 30–31) iš esmės sutikdama, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažinus atitinkamas VTĮ nuostatas, kuriomis remiantis pareiškėjai buvo paskaičiuotas darbo užmokestis, prieštaravusiomis Konstitucijai, pareiškėjai ginčo laikotarpiu susidarė darbo užmokesčio nepriemoka, prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėjos skunde nurodyta darbo užmokesčio nepriemoka turi būti kompensuojama pagal įstatymų leidėjo nustatytą kompensavimo mechanizmą. Pabrėžė, kad ginčijamu laikotarpiu pareiškėjai darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, vadovaujantis galiojančiais įstatymais, todėl tokie veiksmai buvo teisėti ir delspinigiai nesusidarė.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą bei laiką pranešta tinkamai.
5. Teisme 2016-05-30 per elektroninių paslaugų portalą gautas R. L. prašymas dėl skundo atsisakymo (b. l. 46). Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad minėtas prašymas nėra pasirašytas pareiškėjos elektroniniu parašu, be to, šio prašymo teikėju nurodytas Vilniaus visuomenės sveikatos centras (t. y. šios bylos atsakovas), o prašymą elektroniniu parašu pasirašė E. R.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad E. R. yra įgaliotas atstovauti pareiškėją atsisakant nuo skundo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos R. L. prašymas dėl skundo atsisakymo šiame sprendime nebus nagrinėjamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
6. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjai laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30 neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas. Įvertinus skundo turinį, konstatuotina, kad šioje byloje turi būti sprendžiama dėl antikonstitucinių teisinių padarinių šalinimo teismo nagrinėjamoje individualioje byloje.
7. Pabrėžtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja ginčijamu laikotarpiu buvo valstybės tarnautoja, taip pat dėl to, kad iki 2013-10-01, kuomet įsigaliojo Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas, jai darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, be kita ko, taikant VTĮ nuostatas, kurios šiuo nutarimu pripažintos prieštaravusiomis Konstitucijai, ir dėl šios priežasties yra susidariusi pareiškėjos nurodyta darbo užmokesčio nepriemoka. Šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai (b. l. 7–12).
8. Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01. Šiame įstatyme, be kita ko, nustatytas neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas, kompensavimo mechanizmas. Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pagal šį įstatymą nustatyta tvarka kompensuojamas ne tik asmeniui neišmokėtas darbo užmokestis (atlyginimas), bet ir kitos nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, išskyrus vienkartines pinigines išmokas, kurios teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirtos kaip skatinimo priemonė. Taigi šiuo metu galiojančiame Grąžinimo įstatyme yra įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį pareiškėjai yra (bus) kompensuota ginčijamu laikotarpiu neišmokėta darbo užmokesčio dalis, susidariusi taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas.
9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2016-02-15 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A602-669/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02029-2013-2) (toliau – LVAT 2016-02-15 sprendimas), kuri iš esmės yra analogiška nagrinėjamai bylai, apibendrinusi aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, įtvirtintą Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose, dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad pagal ją: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia (lot. be kita ko), atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. LVAT 2016-02-15 sprendime išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad K. T. 2013-07-01 nutarime ir 2014-04-16 sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, konstatavo, kad institucijai, kurioje pareiškėjai dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus, o pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.
10. Atsižvelgiant į tai, kad Grąžinimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį yra (bus) kompensuota pareiškėjai ginčijamu laikotarpiu neišmokėta darbo užmokesčio dalis, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose bei LVAT 2016-02-15 sprendime pateiktus išaiškinimus, konstatuotina, kad teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjos skunde išdėstyto prašymo ir priteisti jai laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30, neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime prieštaravusiomis Konstitucijai pripažintas VTĮ nuostatas. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas. Atitinkamai, konstatavus, kad pareiškėjos reikalavimai dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo netenkintinas, atmestinas ir pareiškėjos reikalavimas priteisti jai delspinigius už laiku nesumokėtą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalį, skaičiuojant nuo 2009-05-01 iki visiško atsiskaitymo dienos. Tai konstatavus, kiti proceso šalių nurodyti argumentai nebėra teisiškai reikšmingi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos R. L. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.