- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-13
- Bylos Nr.
- I-2143-968/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02029-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- J. K., J. M., D. S., J. B., D. D., V. T., T. Š.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. K., J. M., D. S., J. B., J. M., D. D., V. T. ir T. Š. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjos kreipėsi į teismą su skundais (t. I, b. l. 1–4, 36–40, 67–71, 129–132; t. II, 1–4), kuriais prašo iš atsakovų priteisti:
– J. K. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 4 629,64 Lt (1 340,84 Eur), taip pat 5 proc. metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;
– J. M. laikotarpiu nuo 2009 m. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 4 770,89 Lt (1 381,75 Eur), taip pat 5 proc. metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;
– D. S. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 4 515,97 Lt (1 307,92 Eur);
– J. B. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 8 614,58 Lt (2 494,95 Eur);
– J. M. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 8 778,17 Lt (2 542,33 Eur);
– D. D. laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2013-09-30 neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 2 739,33 Lt (793,36 Eur);
– V. T. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 10 866,83 Lt (3 147,25 Eur);
– T. Š. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 4 241,89 Lt (1 228,54 Eur).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjos skunduose nurodo faktines aplinkybes, susijusias su jų darbu valstybės tarnyboje ir ginčijamais laikotarpiais gautu darbo užmokesčiu. Reikalavimus priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį iš esmės grindžia tuo, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2013-10-01, pripažinus atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) nuostatas prieštaravusiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija), joms turi būti priteista dėl šių nuostatų taikymo ginčijamais laikotarpiais susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka. Pareiškėjos J. K. ir J. M. teismo taip pat prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Teismo posėdyje pareiškėjos nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką joms pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius atsiliepimuose (t. I, b. l. 17–18, 96–99, 157–159; t. II, 30–32) iš esmės sutinka, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažinus atitinkamas VTĮ nuostatas, kuriomis remiantis pareiškėjoms buvo paskaičiuotas darbo užmokestis, prieštaravusiomis Konstitucijai, pareiškėjoms ginčo laikotarpiais susidarė darbo užmokesčio nepriemoka, tačiau prašo skundus atmesti. Nurodo, kad ginčijamais laikotarpiais darbo užmokestis pareiškėjoms buvo skaičiuojamas ir mokamas pagal galiojančius įstatymus, todėl nėra pagrindo teigti, kad VSDFV Vilniaus skyrius neveikė taip, kaip pagal įstatymą privalėjo veikti. Atsakovas taip pat prašo teismui nusprendus skundus tenkinti, sprendimo vykdymą atidėti. Papildomai teismui pateiktuose paaiškinimuose (t. II, b. l. 48–50) VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad pareiškėjoms grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis buvo perskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą, pateikė tai patvirtinančias pažymas (t. II, b. l. 51–66).
Teismo posėdyje VSDFV Vilniaus skyriaus atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą bei laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundai atmestini.
4. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjoms ginčo laikotarpiais neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas. Pareiškėjos J. K. ir J. M. teismo taip pat prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Įvertinus pareiškėjų skundų turinį, konstatuotina, kad šioje byloje turi būti sprendžiama dėl antikonstitucinių teisinių padarinių šalinimo teismo nagrinėjamoje individualioje byloje.
5. Pabrėžtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos ginčijamais laikotarpiais buvo valstybės tarnautojos, taip pat dėl to, kad iki 2013-10-01, kuomet įsigaliojo Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas, pareiškėjoms darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, be kita ko, taikant VTĮ nuostatas, kurios šiuo nutarimu pripažintos prieštaravusiomis Konstitucijai, ir dėl šios priežasties yra susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka. Šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, įskaitant VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktas pažymas (t. I, b. l. 5–14, 19–21, 41–54, 60–62, 72–93, 100–105, 133–153, 160–161; t. II, 5–24, 51–66).
6. Pareiškėja J. M. teismo prašo jai priteisti laikotarpiu nuo 2009 m. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 4 770,89 Lt. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad J. M. VSDFV Vilniaus skyriuje nuo 2009-03-09 iki 2012-02-29 ėjo vyresniosios specialistės (B lygio 6 kategorijos) pareigas, trečia kvalifikacinė klasė jai suteikta 2010-07-01 (t. I, b. l. 43, 46–48); nuo 2012-03-01 ėjo vyresniosios specialistės (B lygio 7 kategorijos) pareigas, jai buvo suteikta trečia kvalifikacinė klasė (t. I, b. l. 53). Vadovaujantis 2009-07-17 Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-363 1 ir 3 straipsniais, nuo 2009-08-01 buvo sumažinti valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases procentiniai dydžiai, taip pat 11-20 pareiginių kategorijų algų koeficientai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad VTĮ įstatymo nuostatos dėl nuo 2009-08-01 sumažintų pareiginių kategorijų algų koeficientų pareiškėjai apskritai nebuvo taikomos, o nuostatos dėl priedo už 3 kvalifikacinę klasę sumažinimo pareiškėjos atžvilgiu buvo taikomos tik nuo 2010-07-01 (o ne nuo 2009-05-01, kaip skunde nurodo pareiškėja), todėl jokia neišmokėta darbo užmokesčio dalis laikotarpiu nuo iki 2010-07-01 pareiškėjos atžvilgiu nesusidarė. Tai, kad darbo užmokesčio nepriemoka J. M. susidarė laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2013-09-30 matyti ir iš VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktos pažymos (t. I, b. l. 61–62).
7. Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01. Šiame įstatyme, be kita ko, nustatytas neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas, kompensavimo mechanizmas. Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pagal šį įstatymą nustatyta tvarka kompensuojamas ne tik asmeniui neišmokėtas darbo užmokestis (atlyginimas), bet ir kitos nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, išskyrus vienkartines pinigines išmokas, kurios teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirtos kaip skatinimo priemonė. Taigi šiuo metu galiojančiame Grąžinimo įstatyme yra įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį pareiškėjoms yra (bus) kompensuota ginčijamais laikotarpiais neišmokėta darbo užmokesčio dalis, susidariusi taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas.
8. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2016-02-15 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A602-669/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02029-2013-2) (toliau – LVAT 2016-02-15 sprendimas), kuri iš esmės yra analogiška nagrinėjamai bylai, apibendrinusi aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, įtvirtintą Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose, dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad pagal ją: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia (lot. be kita ko), atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. LVAT 2016-02-15 sprendime išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime ir 2014-04-16 sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, konstatavo, kad institucijai, kurioje pareiškėjai dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus, o pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.
9. Atsižvelgiant į tai, kad Grąžinimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį yra (bus) kompensuota pareiškėjoms ginčijamais laikotarpiais neišmokėta darbo užmokesčio dalis, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose bei LVAT 2016-02-15 sprendime pateiktus išaiškinimus, konstatuotina, kad teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjų skunduose išdėstytų prašymų ir priteisti joms ginčo laikotarpiais (J. K., D. S., J. B., J. M., V. T., T. Š. nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, J. M. ir D. D. nuo 2010-07-01 iki 2013-09-30) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime prieštaravusiomis Konstitucijai pripažintas VTĮ nuostatas. Atitinkamai, konstatavus, kad pareiškėjų reikalavimai dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo netenkintini, atmestini ir pareiškėjų J. K. bei J. M. prašymai priteisti 5 proc. metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
10. Nustačius, kad pareiškėjų reikalavimai dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo atmestini kaip nepagrįsti, kiti pareiškėjų ir atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nebėra teisiškai reikšmingi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjų J. K., J. M., D. S., J. B., J. M., D. D., V. T. ir T. Š. skundus atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.