Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-04 · Administracinė byla Nr. I-831-208/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-04Regionų apygardos administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-10Regionų apygardos administracinis teismas
  4. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-11Regionų apygardos administracinis teismas
  5. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-11Regionų apygardos administracinis teismas
  6. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-11Regionų apygardos administracinis teismas
  7. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-11Regionų apygardos administracinis teismas
  8. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-11Regionų apygardos administracinis teismas
  9. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-11Regionų apygardos administracinis teismas
  10. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-18Regionų apygardos administracinis teismas
  11. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-18Regionų apygardos administracinis teismas
  12. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-18Regionų apygardos administracinis teismas
  13. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-18Regionų apygardos administracinis teismas
  14. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-19Regionų apygardos administracinis teismas
  15. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-24Regionų apygardos administracinis teismas
  16. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-24Regionų apygardos administracinis teismas
  17. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-24Regionų apygardos administracinis teismas
  18. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-24Regionų apygardos administracinis teismas
  19. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-24Regionų apygardos administracinis teismas
  20. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-24Regionų apygardos administracinis teismas
  21. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-24Regionų apygardos administracinis teismas
  22. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-24Regionų apygardos administracinis teismas
  23. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-25Regionų apygardos administracinis teismas
  24. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-25Regionų apygardos administracinis teismas
  25. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-25Regionų apygardos administracinis teismas
  26. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-25Regionų apygardos administracinis teismas
  27. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-26Regionų apygardos administracinis teismas
  28. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-30Regionų apygardos administracinis teismas
  29. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-30Regionų apygardos administracinis teismas
  30. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-31Regionų apygardos administracinis teismas
  31. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-31Regionų apygardos administracinis teismas
  32. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-31Regionų apygardos administracinis teismas
  33. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-01Regionų apygardos administracinis teismas
  34. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-01Regionų apygardos administracinis teismas
  35. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-01Regionų apygardos administracinis teismas
  36. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-01Regionų apygardos administracinis teismas
  37. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-02Regionų apygardos administracinis teismas
  38. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-02Regionų apygardos administracinis teismas
  39. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-02Regionų apygardos administracinis teismas
  40. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-08Regionų apygardos administracinis teismas
  41. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-10Regionų apygardos administracinis teismas
  42. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-10Regionų apygardos administracinis teismas
  43. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-10Regionų apygardos administracinis teismas
  44. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  45. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  46. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  47. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  48. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  49. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  50. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  51. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  52. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  53. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  54. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  55. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  56. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  57. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  58. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-14Regionų apygardos administracinis teismas
  59. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-15Regionų apygardos administracinis teismas
  60. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-15Regionų apygardos administracinis teismas
  61. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-15Regionų apygardos administracinis teismas
  62. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-15Regionų apygardos administracinis teismas
  63. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-15Regionų apygardos administracinis teismas
  64. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-15Regionų apygardos administracinis teismas
  65. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-15Regionų apygardos administracinis teismas
  66. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-15Regionų apygardos administracinis teismas
  67. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  68. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  69. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  70. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  71. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  72. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  73. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  74. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  75. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  76. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  77. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  78. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  79. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  80. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  81. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-23Regionų apygardos administracinis teismas
  82. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-30Regionų apygardos administracinis teismas
  83. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-30Regionų apygardos administracinis teismas
  84. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-07-20Regionų apygardos administracinis teismas
  85. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-08-17Regionų apygardos administracinis teismas
  86. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-08-18Regionų apygardos administracinis teismas
  87. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-08-24Regionų apygardos administracinis teismas
  88. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-08-24Regionų apygardos administracinis teismas
  89. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-08-24Regionų apygardos administracinis teismas
  90. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-09-23Regionų apygardos administracinis teismas
  91. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-09-23Regionų apygardos administracinis teismas
  92. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-09-23Regionų apygardos administracinis teismas
  93. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-09-23Regionų apygardos administracinis teismas
  94. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-09-23Regionų apygardos administracinis teismas
  95. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-09-23Regionų apygardos administracinis teismas
  96. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-10-07Regionų apygardos administracinis teismas
  97. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-10-07Regionų apygardos administracinis teismas
  98. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-10-13Regionų apygardos administracinis teismas
  99. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-10-27Regionų apygardos administracinis teismas
  100. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-11-17Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-04
Bylos Nr.
I-831-208/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02029-2013-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
J. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-831-208/2016Proceso Nr. 3-61-3-04785-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3) prašydamas: 1) priteisti jam iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį; 2) panaikinti Departamento 2013-09-26 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Skundžiamas sprendimas).

Pareiškėjas nurodo, jog dirba valstybės tarnautoju, o darbo užmokestis jam mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nuostatomis. Nuo 2009-05-01 ir nuo 2009-08-01 VTĮ pakeitimo įstatymais buvo pakeisti VTĮ 25 str. ir 1 priedas, kuriuose įtvirtinti sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 10 kategorijos valstybės tarnautojams, t. y. pareiginės algos koeficientai sumažinti tik tam tikrai valstybės tarnautojų daliai, todėl buvo pažeistas proporcingumo principas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarime teisės aktų nuostatas, kurios buvo taikomos apskaičiuojant pareiškėjo darbo užmokestį, pripažino prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), todėl pareiškėjas 2013-09-24 kreipėsi į Departamentą prašydamas apskaičiuoti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį ir ją išmokėti pareiškėjui, tačiau Departamentas Skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymą atsisakė tenkinti nurodydamas, jog nesant teisės akto, reglamentuojančio patirtų praradimų kompensavimo tvarką, nėra teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui darbo užmokesčio nepriemoką. Pareiškėjas mano, kad tokio teisės akto nebuvimas nepaneigia Departamento pareigos sumokėti pareiškėjui darbo užmokesčio nepriemoką.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas, kuris atstovauja ir Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą bei taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 str. 2 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą (b. l. 8–11).

Paaiškina, kad pareiškėjui darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis galiojančiomis VTĮ nuostatomis, o Konstituciniam Teismui šias nuostatas pripažinus prieštaraujančiomis Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas) įpareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybę iki 2014-05-01 pateikti Seimui patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo projektą. Departamentas neturi teisės perimti teisėkūros subjektui numatytų įgaliojimų spręsti dėl valstybės tarnautojams neišmokėtų pinigų išmokėjimo sąlygų, būdo, laikotarpio, todėl nesant nustatyto patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo, atsakovas neturi teisės pareiškėjui išmokėti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką, o Skundžiamas sprendimas, kuriuo atsisakyta išmokėti pareiškėjui darbo užmokesčio nepriemoką, yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo darbo užmokesčio sumažinimo teisėtumo ir pagrįstumo, susidariusios nepriemokos pareiškėjui J. K. priteisimo. Atsakovas teigia, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje turi būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu, nustatytu DK 27 str. 2 d. (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieškinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nagrinėjamu atveju prašo taikyti ieškinio senaties terminą, o pareiškėjas nenurodė aplinkybių, dėl kurių jis delsė kreiptis į teismą – ieškinio senaties terminas šioje byloje taikytinas. Pareiškėjas prašo teismo priteisti darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią nuo 2009-05-01, o skundą teismui pateikė 2013-10-04, todėl yra praleidęs terminą kreiptis į teismą iki 2010-10-04 ir nėra pagrindo jį atnaujinti.

Byloje nėra ginčo, kad Departamentas, vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais, ginčo laikotarpiu pareiškėjui mokėjo sumažintą darbo užmokestį. Pareiškėjas, manydamas, kad jo teisė gauti teisingą atlygį už atliktą darbą yra pažeista, kreipėsi į teismą ir prašo jam priteisti visą darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento.

Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarimu pripažino, kad teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo mažinamas darbo užmokestis, prieštarauja Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos. Taigi Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime akcentavo ne tik Seimo teisę, bet ir aiškią pareigą – pašalinti neigiamas teisines pasekmes, kilusias taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai; Konstitucinis Teismas nurodė šios pareigos įvykdymo būdą – įstatymu nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Tai, kad sumažinto darbo užmokesčio kompensavimas turi būti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtina ir Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendimas, kuriame konstatuota, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

Teismas atkreipia dėmesį, jog VTĮ 25 str., 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 str. pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 str. pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 str. pakeitimo įstatymo 3 str. pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 str. pakeitimo įstatymo 3 str. pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 str. pakeitimo įstatymo 3 str. pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) 2 str. 2 p. Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – ir Vyriausybė) buvo pavesta iki 2014-05-01 parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikti pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą. Minėtas terminas vėliau pratęstas iki 2015-05-01 Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, kad Įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo vieneriems metams buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, laikytinas protingu laikotarpiu ir neprieštarauja Konstitucijai.

Apibendrinant nurodytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas konstatavo, jog: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.

Teismas, atsižvelgęs į susiklosčiusios situacijos panašumą (dėl ekonomikos krizės neproporcingai atlyginimas buvo sumažintas tiek valstybės tarnautojams, tiek statutiniams valstybės tarnautojams), šios bylos nagrinėjimą buvo sustabdęs iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A-602-1403/2014 (naujas bylos Nr. A-669-602/2016) (proceso Nr. 3-61-3-02029-2013-2), todėl šiuo atveju yra teisinis pagrindas vadovautis LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos suformuota praktika minėtoje administracinėje byloje. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje byloje, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatas, padarė išvadą, kad įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2014-12-22 nutarime nustatė analogišką įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Todėl teisingas kompensavimas yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį 2015-09-01. Grąžinimo įstatymo nuostatos taikomos ir pareiškėjo atžvilgiu, kuriam buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis.

Teismas, atsižvelgęs į paminėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Grąžinimo įstatymo nuostatas, laiko, kad pareiškėjo dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turėtų būti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą. Pareiškėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį mokėjusiai institucijai – Departamentui, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjo patirtus praradimus. Toks neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo mechanizmo taikymas atitinka ir LVAT formuojamą praktiką nagrinėjamu klausimu administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016, A602-669/2016, kuriose LVAT nurodė, kad patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju nukrypti nuo tokios LVAT suformuotos praktikos nėra jokio pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, jau galiojant nepagrįstai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo mechanizmui, pareiškėjo reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu negali būti tenkinamas.

Atmetus pirmąjį reikalavimą kaip išvestinis atmetamas ir reikalavimas panaikinti Skundžiamą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Donatas Vansevičius