- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-02
- Bylos Nr.
- I-2672-968/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02029-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- J. A. M., A. N. P., A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. A. M., A. N. P. ir A. D. skundus atsakovėms Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundais (b. l. 1–4, 33–36, 56–57), prašydami priteisti:
– pareiškėjui J. A. M. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 27 424,31 Lt (7 942,63 Eur);
– pareiškėjai A. N. P. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-05-06 neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 24 492 Lt (7 093,37 Eur) ir pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas;
– pareiškėjai A. D. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-10-28 neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 14 360,18 Lt (4 159 Eur) ir pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjai skunduose nurodo faktines aplinkybes, susijusias su jų darbu valstybės tarnyboje ir ginčijamu laikotarpiu gautu darbo užmokesčiu. Reikalavimus priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį iš esmės grindžia tuo, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2013-10-01, pripažinus atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) nuostatas prieštaravusiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija), jiems turi būti priteista dėl šių nuostatų taikymo ginčijamais laikotarpiais susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka. Pareiškėjos A. N. P. ir A. D. teismo taip pat prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdyje pareiškėjai nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką jiems pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) atsiliepimuose (b. l. 11–14, 45–47, 67–69) iš esmės sutikdama, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažinus atitinkamas VTĮ nuostatas, kuriomis remiantis pareiškėjams buvo paskaičiuotas darbo užmokestis, prieštaravusiomis Konstitucijai, pareiškėjams ginčo laikotarpiais susidarė darbo užmokesčio nepriemoka, prašė pareiškėjų skundų netenkinti Pabrėžė, kad ginčijamais laikotarpiais darbo užmokestis pareiškėjams buvo skaičiuojamas pagal galiojančius įstatymus, todėl VDI veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų ar kaltės. Nurodė, jog darbo užmokesčio nepriemokų kompensacijos pareiškėjams turės būti mokamas pagal specialų Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą įstatymą.
Teismo posėdyje VDI atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą bei laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundai atmestini.
4. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjams ginčo laikotarpiais neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas. Įvertinus skundų turinį, konstatuotina, kad šioje byloje turi būti sprendžiama dėl antikonstitucinių teisinių padarinių šalinimo teismo nagrinėjamoje individualioje byloje.
5. Pabrėžtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai ginčijamais laikotarpiais buvo valstybės tarnautojai, taip pat dėl to, kad iki 2013-10-01, kuomet įsigaliojo Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas, pareiškėjams darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, be kita ko, taikant VTĮ nuostatas, kurios šiuo nutarimu pripažintos prieštaravusiomis Konstitucijai, ir dėl šios priežasties yra susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka. Šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, įskaitant VDI pateiktas pažymas (b. l. 15–21, 37–41, 48–51, 58–31, 70–75).
6. Pareiškėja A. D. teismo prašo jai priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-10-28. Pažymėtina, kad 2013-09-19 priėmus VTĮ 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013-10-01, buvo nustatyti pareiginių algų koeficientų ir priedų už kvalifikacines klases procentiniai dydžiai, galioję iki 2009-05-01. Taigi darbo užmokesčio nepriemoka laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2013-10-28 A. D. nebesusidarė. Aplinkybes, kad darbo užmokestis pareiškėjai buvo mažinamas iki 2013-09-30, patvirtina ir byloje pateikti dokumentai (b. l. 7–8).
7. Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01. Šiame įstatyme, be kita ko, nustatytas neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas, kompensavimo mechanizmas. Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pagal šį įstatymą nustatyta tvarka kompensuojamas ne tik asmeniui neišmokėtas darbo užmokestis (atlyginimas), bet ir kitos nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, išskyrus vienkartines pinigines išmokas, kurios teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirtos kaip skatinimo priemonė. Taigi šiuo metu galiojančiame Grąžinimo įstatyme yra įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį pareiškėjams yra (bus) kompensuota ginčijamu laikotarpiu neišmokėta darbo užmokesčio dalis, susidariusi taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas, taip pat dėl šių VTĮ nuostatų taikymo susidariusios nepriemokos.
8. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2016-02-15 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A602-669/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02029-2013-2) (toliau – LVAT 2016-02-15 sprendimas), kuri iš esmės yra analogiška nagrinėjamai bylai, apibendrinusi aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, įtvirtintą Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose, dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad pagal ją: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia (lot. be kita ko), atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. LVAT 2016-02-15 sprendime išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime ir 2014-04-16 sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, konstatavo, kad institucijai, kurioje pareiškėjai dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus, o pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.
9. Atsižvelgiant į tai, kad Grąžinimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį yra (bus) kompensuota pareiškėjams ginčijamais laikotarpiais neišmokėta darbo užmokesčio dalis, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas, taip pat dėl šių VTĮ nuostatų taikymo susidariusios kitos nepriemokos, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose bei LVAT 2016-02-15 sprendime pateiktus išaiškinimus, konstatuotina, kad teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjų skunduose išdėstytų prašymų ir priteisti jiems ginčijamais laikotarpiais (J. A. M. nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, A. N. P. nuo 2009-08-01 iki 2013-05-06, A. D. nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime prieštaravusiomis Konstitucijai pripažintas VTĮ nuostatas. Todėl pareiškėjų skundai atmestini. Tai konstatavus, kiti pareiškėjų ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nebėra teisiškai reikšmingi. Atitinkamai, konstatavus, kad pareiškėjų reikalavimai dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo netenkintini, atmestinas ir pareiškėjų N. P. bei A. D. reikalavimas priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad skundai dėl valstybės tarnautojų kreipimųsi, kai tai susiję su tarnybos teisiniais santykiais, žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktą tuo atveju, kai žyminio mokesčio sumokėta daugiau nei reikia pagal įstatymą, sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas. Nustatyta, kad pareiškėjas J. A. M. už skundą teismui yra sumokėjęs 100 Lt (28,96 Eur) žyminio mokesčio (b. l. 8), kuris jam yra grąžintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 42 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjų J. A. M., A. N. P. ir A. D. skundus atmesti.
Grąžinti pareiškėjui J. A. M. (duomenys neskelbtini) jo sumokėtus 28,96 Eur (dvidešimt aštuonis eurus ir devyniasdešimt šešis centus) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.