- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- I-1221-968/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02029-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- J. S., V. R., P. Z., S. B.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. R., P. Z., S. B. (S. B.) ir J. S. (J. S.) skundus atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundais (b. l. 1–4, 42–46, 75–79, 131–135), prašydami priteisti iš atsakovų:
– pareiškėjai V. R. nuo 2009-08-01 iki 2013-10-17 neišmokėtą darbo užmokesčio dalį bei panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) 2013-10-07 sprendimą Nr. 10-S-16611;
– pareiškėjui P. Z. nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 neišmokėtą darbo užmokesčio dalį;
– pareiškėjui S. B. nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 3 354,62 Lt (971,57 Eur) bei panaikinti Vilniaus AVPK 2014-02-25 sprendimą Nr. 10-S-3367;
– pareiškėjui J. S. nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30 neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 5 017,73 Lt (1 453,24 Eur).
2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-04-01 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-7373-968/2014 (b. l. 85–86) atsisakė priimti S. B. skundo dalį dėl Vilniaus AVPK 2014-02-25 sprendimo Nr. 10-S-3367 panaikinimo ir priėmė S. B. skundą tiek, kiek juo buvo prašoma priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 3 354,62 Lt. Ši Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjai skunduose nurodo faktines aplinkybes, susijusias su jų darbu valstybės tarnyboje (karjeros valstybės tarnautojų ir vidaus tarnybos statutinių pareigūnų) ir ginčijamais laikotarpiais gautu darbo užmokesčiu. Reikalavimus priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį iš esmės grindžia tuo, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2013-10-01, pripažinus atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) nuostatas prieštaravusiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija), jiems turi būti priteista dėl šių nuostatų taikymo ginčijamais laikotarpiais susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka. Pareiškėja V. R. teismo taip pat prašo panaikinti Vilniaus AVPK 2013-10-07 sprendimą Nr. 10-S-16611.
Teismo posėdyje pareiškėjas J. S. palaikė savo skundo reikalavimus, prašė jo skundą tenkinti. Kiti pareiškėjai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką jiems pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
4. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus AVPK atsiliepimuose nurodo, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažinus atitinkamas VTĮ nuostatas, kuriomis remiantis pareiškėjams buvo paskaičiuotas darbo užmokestis, prieštaravusiomis Konstitucijai, pareiškėjams ginčo laikotarpiais susidariusios darbo užmokesčio nepriemokos bus grąžintos pagal patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, todėl pareiškėjų skundus prašė atmesti. Pabrėžė, kad ginčijamais laikotarpiais pareiškėjams darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, vadovaujantis galiojančiais įstatymais, todėl tokie Vilniaus AVPK veiksmai buvo teisėti. Vilniaus AVPK teismo taip pat prašo skundams taikyti senaties terminą.
Teismo posėdyje atsakovų atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą bei laiką pranešta tinkamai.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo nepateikė, jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundai atmestini.
6. Šioje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjams ginčijamais laikotarpiais neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas.
Dėl darbo užmokesčio nepriemokos.
7. Pabrėžtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad V. R. ir P. Z. ginčijamais laikotarpiais buvo karjeros valstybės tarnautojai, o S. B. ir J. S. – vidaus tarnybos statutiniai pareigūnai. Šalys taip pat neginčija aplinkybės, kad iki 2013-10-01, kuomet įsigaliojo Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas, jiems darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, be kita ko, taikant VTĮ nuostatas, kurios šiuo nutarimu pripažintos prieštaravusiomis Konstitucijai, ir dėl šios priežasties yra susidariusi pareiškėjų nurodyta darbo užmokesčio nepriemoka (laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 karjeros valstybės tarnautojams susidariusi, sumažinus priedus už kvalifikacines klases, taip pat 11 ir aukštesnių kategorijų pareiginės algos koeficientus; vidaus tarnybos statutiniams pareigūnams susidariusi laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 sumažinus 11 ir aukštesnių kategorijų pareiginės algos koeficientus; priedų už kvalifikacinę kategoriją ir turimus laipsnius dydžiai vidaus tarnybos statutiniams pareigūnams nebuvo mažinami). Šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, įskaitant Vilniaus AVPK pateiktas pažymas (b. l. 20–26, 58–62, 94–96, 101–102, 147–148).
8. Pareiškėja V. R. teismo prašo jai priteisti darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-10-17. Pažymėtina, kad 2013-09-19 priėmus VTĮ 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013-10-01, buvo nustatyti pareiginių algų koeficientų ir priedų už kvalifikacines klases procentiniai dydžiai, galioję iki 2009-05-01. Taigi darbo užmokesčio nepriemoka laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2013-10-17 pareiškėjai nebesusidarė. Iš byloje pateiktų įrodymų taip pat matyti, kad pareiškėjai 9 139,33 Lt dydžio darbo užmokesčio nepriemoka susidarė laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 (b. l. 20–21).
9. Pareiškėjas J. S. teismo prašo jam priteisti darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30, tačiau iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjo prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma (5 017,73 Lt) susidarė laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 (b. l. 147–148). Ginčo dėl šios sumos byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad jokia neišmokėta darbo užmokesčio dalis laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2009-08-01 pareiškėjo atžvilgiu nesusidarė.
10. Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01. Šiame įstatyme, be kita ko, nustatytas neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas, kompensavimo mechanizmas. Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pagal šį įstatymą nustatyta tvarka kompensuojamas ne tik asmeniui neišmokėtas darbo užmokestis (atlyginimas), bet ir kitos nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, išskyrus vienkartines pinigines išmokas, kurios teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirtos kaip skatinimo priemonė. Taigi šiuo metu galiojančiame Grąžinimo įstatyme yra įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį pareiškėjams yra (bus) kompensuota ginčijamais laikotarpiais neišmokėta darbo užmokesčio dalis, susidariusi taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas.
11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2016-02-15 sprendimuose, priimtuose administracinėse bylose Nr. A602-669/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02029-2013-2) ir Nr. A602-668/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03580-2013-5) (toliau – LVAT 2016-02-15 sprendimai), kurios iš esmės yra analogiškos nagrinėjamai bylai, apibendrinusi aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, įtvirtintą Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose, dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad pagal ją: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia (lot. be kita ko), atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. LVAT 2016-02-15 sprendimuose išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime ir 2014-04-16 sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, konstatavo, kad institucijai, kurioje pareiškėjas dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjo patirtus praradimus, o pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.
12. Atsižvelgiant į tai, kad Grąžinimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį yra (bus) kompensuota pareiškėjams ginčijamais laikotarpiais neišmokėta darbo užmokesčio dalis, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose bei LVAT 2016-02-15 sprendimuose pateiktus išaiškinimus, konstatuotina, kad teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjų skunduose išdėstytų prašymų ir priteisti jiems ginčijamais laikotarpiais (nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime prieštaravusiomis Konstitucijai pripažintas VTĮ nuostatas.
Dėl Vilniaus AVPK 2013-10-07 sprendimo Nr. 10-S-16611 panaikinimo.
13. Pareiškėja V. R. teismo prašo panaikinti Vilniaus AVPK 2013-10-07 sprendimą Nr. 10-S-16611 (b. l. 17–18). Pastaruoju Vilniaus AVPK atsakė į pareiškėjos 2013-09-30 (b. l. 19) prašymą, kuriuo pareiškėja, be kita ko, prašė išmokėti jai susidariusį darbo užmokesčio skirtumą, atitinkamai, nurodydamas, jog nustatyti asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą turi įstatymų leidėjas. Šioje byloje konstatavus, kad pareiškėjų praradimai, susidarę taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime prieštaravusiomis Konstitucijai pripažintas VTĮ nuostatas, turi būti (bus) kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, t. y. jame nustatyta apimtimi ir terminais, laikytina, kad Vilniaus AVPK skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakė tenkinti V. R. prašymą išmokėti jai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Naikinti šį Vilniaus AVPK sprendimą nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
14. Nustačius, kad pareiškėjų reikalavimai dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo ir Vilniaus AVPK sprendimo panaikinimo atmestini kaip nepagrįsti, kiti pareiškėjų ir atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nebėra teisiškai reikšmingi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjų V. R., P. Z., S. B. (S. B.) ir J. S. (J. S.) skundus atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.