Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-08-24 · Administracinė byla Nr. I-1065-208/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-04Regionų apygardos administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-10Regionų apygardos administracinis teismas
  4. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-11Regionų apygardos administracinis teismas
  5. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-11Regionų apygardos administracinis teismas
  6. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-11Regionų apygardos administracinis teismas
  7. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-11Regionų apygardos administracinis teismas
  8. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-11Regionų apygardos administracinis teismas
  9. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-11Regionų apygardos administracinis teismas
  10. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-18Regionų apygardos administracinis teismas
  11. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-18Regionų apygardos administracinis teismas
  12. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-18Regionų apygardos administracinis teismas
  13. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-18Regionų apygardos administracinis teismas
  14. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-19Regionų apygardos administracinis teismas
  15. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-24Regionų apygardos administracinis teismas
  16. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-24Regionų apygardos administracinis teismas
  17. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-24Regionų apygardos administracinis teismas
  18. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-24Regionų apygardos administracinis teismas
  19. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-24Regionų apygardos administracinis teismas
  20. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-24Regionų apygardos administracinis teismas
  21. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-24Regionų apygardos administracinis teismas
  22. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-24Regionų apygardos administracinis teismas
  23. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-25Regionų apygardos administracinis teismas
  24. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-25Regionų apygardos administracinis teismas
  25. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-25Regionų apygardos administracinis teismas
  26. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-25Regionų apygardos administracinis teismas
  27. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-26Regionų apygardos administracinis teismas
  28. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-30Regionų apygardos administracinis teismas
  29. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-30Regionų apygardos administracinis teismas
  30. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-31Regionų apygardos administracinis teismas
  31. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-31Regionų apygardos administracinis teismas
  32. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-31Regionų apygardos administracinis teismas
  33. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-01Regionų apygardos administracinis teismas
  34. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-01Regionų apygardos administracinis teismas
  35. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-01Regionų apygardos administracinis teismas
  36. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-01Regionų apygardos administracinis teismas
  37. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-02Regionų apygardos administracinis teismas
  38. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-02Regionų apygardos administracinis teismas
  39. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-02Regionų apygardos administracinis teismas
  40. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-08Regionų apygardos administracinis teismas
  41. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-10Regionų apygardos administracinis teismas
  42. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-10Regionų apygardos administracinis teismas
  43. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-10Regionų apygardos administracinis teismas
  44. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  45. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  46. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  47. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  48. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  49. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  50. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  51. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  52. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  53. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  54. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  55. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  56. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  57. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  58. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-14Regionų apygardos administracinis teismas
  59. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-15Regionų apygardos administracinis teismas
  60. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-15Regionų apygardos administracinis teismas
  61. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-15Regionų apygardos administracinis teismas
  62. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-15Regionų apygardos administracinis teismas
  63. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-15Regionų apygardos administracinis teismas
  64. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-15Regionų apygardos administracinis teismas
  65. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-15Regionų apygardos administracinis teismas
  66. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-15Regionų apygardos administracinis teismas
  67. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  68. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  69. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  70. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  71. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  72. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  73. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  74. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  75. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  76. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  77. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  78. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  79. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  80. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  81. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-23Regionų apygardos administracinis teismas
  82. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-30Regionų apygardos administracinis teismas
  83. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-30Regionų apygardos administracinis teismas
  84. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-07-20Regionų apygardos administracinis teismas
  85. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-08-17Regionų apygardos administracinis teismas
  86. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-08-18Regionų apygardos administracinis teismas
  87. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-08-24Regionų apygardos administracinis teismas
  88. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-08-24Regionų apygardos administracinis teismas
  89. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-08-24Regionų apygardos administracinis teismas
  90. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-09-23Regionų apygardos administracinis teismas
  91. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-09-23Regionų apygardos administracinis teismas
  92. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-09-23Regionų apygardos administracinis teismas
  93. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-09-23Regionų apygardos administracinis teismas
  94. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-09-23Regionų apygardos administracinis teismas
  95. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-09-23Regionų apygardos administracinis teismas
  96. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-10-07Regionų apygardos administracinis teismas
  97. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-10-07Regionų apygardos administracinis teismas
  98. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-10-13Regionų apygardos administracinis teismas
  99. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-10-27Regionų apygardos administracinis teismas
  100. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-11-17Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-24
Bylos Nr.
I-1065-208/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02029-2013-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Specialiųjų tyrimų tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1065-208/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05252-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Specialiųjų tyrimų tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybai, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (b. l. 16–20) prašydamas priteisti jam iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, neišmokėtą darbo užmokesčio dalį bei 0,06 procento delspinigių nuo priklausančios išmokėti sumos.

Pareiškėjas nurodo, jog Tarnyboje dirba statutiniu valstybės tarnautoju, o darbo užmokestis jam mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) nuostatomis. 2009 m., pakeitus VTĮ ir Statuto nuostatas ir sumažinus darbo užmokesčio koeficientus bei priedus už kvalifikacines klases jam buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarime minėtas teisės aktų nuostatas, kuriomis sumažinti pareiginių algų koeficientai ir priedai už kvalifikacines klases bei tarnybos valstybei stažą, pripažino prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), todėl pareiškėjas mano, kad turi teisę į neteisėtai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

Atsiliepimas

Tarnyba, kuri atstovauja ir Lietuvos valstybę atsiliepimuose į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti, taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 straipsnio 2 dalies nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą ir atidėti sprendimo vykdymą (b. l. 36–41, 58–60, 67–69).

Tarnyba paaiškina, kad apskaičiuodama pareiškėjo darbo užmokestį taikė galiojančias teisės normas, o jomis nesivadovauti iki Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nebuvo jokio pagrindo, todėl nėra pagrindo teigti, kad Tarnyba, apskaičiuodama pareiškėjo darbo užmokestį, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Šiuo metu nėra priimtas joks teisės aktas, kuriuo vadovaudamasi Tarnyba galėtų išmokėti pareiškėjui darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl antikonstitucinėmis pripažintų teisės normų taikymo. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika teigia, jog delspinigiai šiuo atveju negali būti priteisiami.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo darbo užmokesčio sumažinimo teisėtumo ir pagrįstumo, susidariusios nepriemokos pareiškėjui R. M. priteisimo.

LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu, nustatytu DK 27 straipsnio 2 dalyje (LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). DK 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ieškinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsižvelgiant į tai, kad Departamentas nagrinėjamu atveju prašo taikyti ieškinio senaties terminą, o pareiškėjas nenurodė aplinkybių, dėl kurių jis delsė kreiptis į teismą – ieškinio senaties terminas šioje byloje taikytinas. Pareiškėjas R. M. prašo teismo priteisti darbo užmokesčio nepriemoką nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d., tačiau skundą teismui pateikė tik 2013 spalio 16 d., todėl yra praleidęs terminą kreiptis į teismą iki 2010 m. spalio 15 d. ir nėra pagrindo jį atnaujinti.

Byloje nėra ginčo, kad Tarnyba, vadovaudamasi tuo metu galiojusiais teisės aktais, ginčo laikotarpiu pareiškėjui mokėjo sumažintą darbo užmokestį. Pareiškėjas, manydamas, kad jo teisė gauti teisingą atlygį už atliktą darbą yra pažeista, kreipėsi į teismą ir prašo jam priteisti visą darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento.

Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo mažinamas darbo užmokestis, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos. Taigi Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime akcentavo ne tik Seimo teisę, bet ir aiškią pareigą – pašalinti neigiamas teisines pasekmes, kilusias taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai; Konstitucinis Teismas nurodė šios pareigos įvykdymo būdą – įstatymu nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Tai, kad sumažinto darbo užmokesčio kompensavimas turi būti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtina ir Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas, kuriame konstatuota, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

Teismas atkreipia dėmesį, jog VTĮ 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) 2 straipsnio 2 punkto Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – ir Vyriausybė) buvo pavesta iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikti pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą. Minėtas terminas vėliau pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad Įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo vieneriems metams buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, laikytinas protingu laikotarpiu ir neprieštarauja Konstitucijai.

Apibendrinant nurodytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas konstatavo, jog: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.

Teismas, atsižvelgęs į susiklosčiusios situacijos panašumą (dėl ekonomikos krizės neproporcingai atlyginimas buvo sumažintas tiek valstybės tarnautojams, tiek statutiniams valstybės tarnautojams), šios bylos nagrinėjimą buvo sustabdęs iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A-602-1403/2014 (naujas bylos Nr. A-669-602/2016) (proceso Nr. 3-61-3-02029-2013-2), todėl šiuo atveju yra teisinis pagrindas vadovautis LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos suformuota praktika minėtoje administracinėje byloje. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje byloje, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1d. nutarimo nuostatas, padarė išvadą, kad įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime nustatė analogišką įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Todėl teisingas kompensavimas yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį 2015 m. rugsėjo 1 d. Grąžinimo įstatymo nuostatos taikomos ir pareiškėjų atžvilgiu, kurioms buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis.

Teismas, atsižvelgęs į paminėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Grąžinimo įstatymo nuostatas, laiko, kad pareiškėjo dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turėtų būti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą. Pareiškėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti neišmokėtas darbo užmokesčio dalis teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį mokėjusiai institucijai – Tarnybai, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjo patirtus praradimus. Toks neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo mechanizmo taikymas atitinka ir LVAT formuojamą praktiką nagrinėjamu klausimu administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016, A-669-602/2016, kuriose LVAT nurodė, kad patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju nukrypti nuo tokios LVAT suformuotos praktikos nėra jokio pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, jau galiojant nepagrįstai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo mechanizmui, pareiškėjo reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu negali būti tenkinamas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį atmetamas kaip nepagrįstas, atmestinas kaip išvestinis ir reikalavimas priteisti 0,06 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Donatas Vansevičius