- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-30
- Bylos Nr.
- I-2010-968/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02029-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- T. S., D. A., L. A., D. D., L. I., V. J., J. K., Z. K.-L., R. L., Z. M., R. P., J. P., A. Š., N. S., D. S., L. S., L. Š., K. Z., V. Z., L. K., L. V., T. P., G. S., R. K., J. V., H. R., R. A.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. A., L. A., D. D., L. I., V. J., J. K., Z. K.-L., R. L., Z. M., R. P., J. P., A. Š., N. S., D. S., L. S., L. Š., K. Z., V. Z., L. K., L. V., T. P., G. S., R. P., R. K., J. P., L. K., T. S., J. V., H. R., V. J. ir R. A. skundus atsakovėms Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundais (t. I b. l. 1–4; t. III, 1–2, 23–25, 45–48, 79–81, 117–119; t. IV, 1–2), prašydami priteisti:
– pareiškėjoms D. A., L. A., D. D., L. I., V. J., J. K., Z. K.-L., R. L., Z. M., R. P., J. P., A. Š., N. S., D. S., L. S., L. Š., K. Z., V. Z. ir L. K. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už 3 metų laikotarpį, skaičiuojant atgal nuo skundo padavimo teismui dienos;
– pareiškėjai T. P. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30;
– pareiškėjui G. S. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30;
– pareiškėjai R. P. neteisėtai neapskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2012-01-31 (skundo reikalavime nurodytas laikotarpis nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 laikytinas rašymo apsirikimu);
– pareiškėjams R. K., J. P., L. K. ir T. S. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, atitinkančią skirtumą tarp faktiškai išmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kuris būtų apskaičiuotas ir išmokėtas, taikant iki 2009-08-01 galiojusius pareiginės algos koeficientų ir priedų už kvalifikacines klases dydžius;
– pareiškėjams J. V., H. R., V. J. ir R. A. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, atitinkančią skirtumą tarp faktiškai išmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kuris būtų apskaičiuotas ir išmokėtas, taikant iki 2009-08-01 galiojusius pareiginės algos koeficientų ir priedų už kvalifikacines klases dydžius;
– pareiškėjui L. V. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjai skunduose nurodo faktines aplinkybes, susijusias su jų darbu valstybės tarnyboje ir ginčijamu laikotarpiu gautu darbo užmokesčiu. Reikalavimus priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį iš esmės grindžia tuo, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2013-10-01, pripažinus atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) nuostatas prieštaravusiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija), jiems turi būti priteista dėl šių nuostatų taikymo ginčijamais laikotarpiais susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka.
Teismo posėdyje pareiškėja T. S. palaikė savo skunde išdėstytus argumentus, prašė jos skundą tenkinti. Kiti pareiškėjai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką jiems pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI) ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus AVMI, atsiliepimuose (t. II, b. l. 4–8; t. III, 5–7, 28–30, 62–64, 122–124; t. IV, 5–7) iš esmės sutikdamos, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažinus atitinkamas VTĮ nuostatas, kuriomis remiantis pareiškėjams buvo paskaičiuotas darbo užmokestis, prieštaravusiomis Konstitucijai, pareiškėjams ginčo laikotarpiais susidarė darbo užmokesčio nepriemoka, prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ginčijamais laikotarpiais darbo užmokestis pareiškėjams buvo skaičiuojamas pagal galiojančius įstatymus, todėl tokie Vilniaus AVMI veiksmai buvo teisėti.
Teismo posėdyje Vilniaus AVMI atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą bei laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundai atmestini.
4. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjams ginčo laikotarpiais neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas. Įvertinus skundų turinį, konstatuotina, kad šioje byloje turi būti sprendžiama dėl antikonstitucinių teisinių padarinių šalinimo teismo nagrinėjamoje individualioje byloje.
5. Pabrėžtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai ginčijamais laikotarpiais buvo valstybės tarnautojai, taip pat dėl to, kad iki 2013-10-01, kuomet įsigaliojo Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas, pareiškėjams darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, be kita ko, taikant VTĮ nuostatas, kurios šiuo nutarimu pripažintos prieštaravusiomis Konstitucijai, ir dėl šios priežasties yra susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka, susidariusi, sumažinus priedus už kvalifikacines klases, taip pat laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 sumažinus 11 ir aukštesnių kategorijų pareiginės algos koeficientus. Šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, įskaitant Vilniaus AVMI pateiktas pažymas (t. II, b. l. 10–145; t. III, 8–10, 14–17, 31–33, 37–40, 65–68, 72–74, 87–113, 125–140, 144–157; t. IV, 8–14).
6. Pareiškėjos L. A. ir V. Z. teismo prašo joms priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už 3 metų laikotarpį, skaičiuojant atgal nuo skundo padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2010-12-03 iki 2013-12-03.
6.1. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad L. A.: 2008-10-24 Vilniaus AVMI viršininko įsakymu Nr. (2.1)-3-910 (t. II, b. l. 13) nuo 2008-10-24 buvo paskirta į II patikrinimų skyriaus II poskyrio A lygio 9 kategorijos vyresniojo specialisto pareigas; 2011-10-04 Vilniaus AVMI viršininko įsakymu Nr. (2.1)-3-704 (t. II, b. l. 14) laikinai nuo 2011-10-04 iki 2012-10-03 perkelta į II juridinių asmenų patikrinimų skyriaus II poskyrio A lygio 11 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas; 2012-02-15 Vilniaus AVMI viršininko įsakymu Nr. (2.1)-3-74 (t. II, b. l. 15) nuo 2012-02-17 perkelta į Kontrolės departamento II juridinių asmenų patikrinimo skyriaus II poskyrio A lygio 11 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas; 2012-03-26 Vilniaus AVMI viršininko įsakymu Nr. (2.1)-3-138 (t. II, b. l. 16) laikinai nuo 2012-04-02 iki 2012-11-30 perkelta į Kontrolės departamento II juridinių asmenų patikrinimų skyriaus III poskyrio A lygio 13 kategorijos vedėjo pareigas; 2012-11-22 Vilniaus AVMI viršininko įsakymu Nr. (2.1)-3-454 (t. II, b. l. 17) nuo 2012-11-23 perkelta į Kontrolės departamento II juridinių asmenų patikrinimų skyriaus III poskyrio A lygio 13 kategorijos vedėjos pareigas.
6.2. Remiantis bylos dokumentais, V. Z.: 2008-09-15Vilniaus AVMI viršininko įsakymu Nr. (2.1)-3-817 (t. II, b. l. 69) paskirta į II patikrinimų skyriaus II poskyrio A lygio 9 kategorijos vyresniojo specialisto pareigas; 2011-10-04 Vilniaus AVMI viršininko įsakymu Nr. (2.1)-3-706 (t. II, b. l. 70) laikinai nuo 2011-10-04 iki 2012-10-03 perkelta į II juridinių asmenų patikrinimų skyriaus I poskyrio A lygio 11 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas; 2012-02-15 Vilniaus AVMI viršininko įsakymu Nr. (2.1)-3-72 (t. II, b. l. 71) nuo 2012-02-17 perkelta į Kontrolės departamento II juridinių asmenų patikrinimo skyriaus I poskyrio A lygio 11 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas; 2013-02-20 Vilniaus AVMI viršininko įsakymu Nr. (2.1)-3-94 (t. II, b. l. 72) nuo 2013-02-20 perkelta į Kontrolės departamento II juridinių asmenų patikrinimo skyriaus I poskyrio A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas.
6.3. Vadovaujantis 2009-07-17 Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-363 1 ir 3 straipsniais, nuo 2009-08-01 buvo sumažinti valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases procentiniai dydžiai, taip pat 11-20 pareiginių kategorijų algų koeficientai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad VTĮ įstatymo nuostatos dėl nuo 2009-08-01 sumažintų pareiginių kategorijų algų koeficientų L. A. ir V. Z. atžvilgiu pradėtos taikyti tik nuo 2011-10-04, todėl jokia neišmokėta darbo užmokesčio dalis laikotarpiu nuo 2010-12-03 iki 2011-10-04 joms nesusidarė.
7. Pareiškėja R. P. teismo prašo jai priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2012-01-31. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad R. P. pareigos Vilniaus AVMI viršininko 2002-06-26 įsakymu Nr. 188K (t. III, b. l. 50) priskirtos A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigoms; 2002-07-22 Vilniaus AVMI viršininko įsakymu Nr. 246K (t. III, b. l. 49) R. P. suteikta 3 kvalifikacinė klasė; 2011-09-30 Vilniaus AVMI viršininko įsakymu Nr. (2.1)-3-493 (t. III, b. l. 51) R. P. 2011-10-03 atleista, išmokant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Taigi VTĮ įstatymo nuostatos dėl nuo 2009-08-01 sumažintų pareiginių kategorijų algų koeficientų, taip pat nuostatos dėl priedo už 3 kvalifikacinę klasę sumažinimo R. P. atžvilgiu buvo taikomos nuo 2009-08-01 iki 2011-10-03 (o ne iki 2012-01-31, kaip skunde nurodo pareiškėja), todėl jokia neišmokėta darbo užmokesčio (ar su juo susijusių išmokų) dalis laikotarpiu nuo 2011-10-03 iki 2012-01-31 jos atžvilgiu nesusidarė.
8. Pareiškėjas R. A. teismo prašo jam priteisti laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad R. A.: 2008-09-09 Vilniaus AVMI viršininko įsakymu Nr. (2.1)-3-801 (t. III, b. l. 136) paskirtas į Operatyvios kontrolės skyriaus Juriskonsultų, dokumentų tyrimo ir informacijos poskyrio Informacijos grupės A lygio 9 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas; 2011-01-11 Vilniaus AVMI viršininko įsakymu Nr. (2.1)-3-22 (t. III, b. l. 137) laikinai nuo 2011-01-11 iki 2012-01-10 perkeltas į Operatyvios kontrolės skyriaus Juriskonsultų, dokumentų tyrimo ir informacijos poskyrio A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas; 2011-09-22 Vilniaus AVMI viršininko įsakymu Nr. (2.1)-3-426 (t. III, b. l. 138) 2011-10-03 grąžintas į ankstesnes Operatyvios kontrolės skyriaus Juriskonsultų, dokumentų tyrimo ir informacijos poskyrio A lygio 9 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas; 2011-10-04 Vilniaus AVMI viršininko įsakymu Nr. (2.1)-3-682 (t. III, b. l. 139) laikinai nuo 2011-10-04 iki 2012-01-09 perkeltas į Operatyvios kontrolės skyriaus I poskyrio A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas; 2012-02-15 Vilniaus AVMI įsakymu Nr. (2.1)-3-85 (t. III, b. l. 140) nuo 2012-02-17 perkeltas į Operatyvios kontrolės skyriaus Juriskonsultų, dokumentų tyrimo ir informacijos poskyrio A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas. Taigi VTĮ įstatymo nuostatos dėl nuo 2009-08-01 sumažintų pareiginių kategorijų algų koeficientų R. A. atžvilgiu pradėtos taikyti tik nuo 2011-01-11, todėl jokia neišmokėta darbo užmokesčio dalis laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2011-01-11 jam nesusidarė.
9. Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01. Šiame įstatyme, be kita ko, nustatytas neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas, kompensavimo mechanizmas. Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pagal šį įstatymą nustatyta tvarka kompensuojamas ne tik asmeniui neišmokėtas darbo užmokestis (atlyginimas), bet ir kitos nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, išskyrus vienkartines pinigines išmokas, kurios teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirtos kaip skatinimo priemonė. Taigi šiuo metu galiojančiame Grąžinimo įstatyme yra įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį pareiškėjams yra (bus) kompensuota ginčijamu laikotarpiu neišmokėta darbo užmokesčio dalis, susidariusi taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas, taip pat dėl šių VTĮ nuostatų taikymo susidariusios nepriemokos.
10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2016-02-15 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A602-669/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02029-2013-2) (toliau – LVAT 2016-02-15 sprendimas), kuri iš esmės yra analogiška nagrinėjamai bylai, apibendrinusi aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, įtvirtintą Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose, dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad pagal ją: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia (lot. be kita ko), atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. LVAT 2016-02-15 sprendime išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime ir 2014-04-16 sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, konstatavo, kad institucijai, kurioje pareiškėjai dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus, o pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.
11. Atsižvelgiant į tai, kad Grąžinimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį yra (bus) kompensuota pareiškėjams ginčijamais laikotarpiais neišmokėta darbo užmokesčio dalis, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas, taip pat dėl šių VTĮ nuostatų taikymo susidariusios kitos nepriemokos, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose bei LVAT 2016-02-15 sprendime pateiktus išaiškinimus, konstatuotina, kad teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjų skunduose išdėstytų prašymų ir priteisti jiems ginčijamais laikotarpiais (D. A., D. D., L. I., V. J., J. K., Z. K.-L., R. L., Z. M., R. P., J. P., A. Š., N. S., D. S., L. S., L. Š., K. Z. ir L. K. nuo 2010-12-03 iki 2013-09-30, L. A. ir V. Z. nuo 2011-10-04 iki 2013-09-30, T. P. nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, G. S. nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, R. P. nuo 2009-08-01 iki 2011-10-03, R. K., J. P., L. K. ir T. S. nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, J. V., H. R. ir V. J. nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, R. A. nuo 2011-01-11 iki 2013-09-30, L. V. nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime prieštaravusiomis Konstitucijai pripažintas VTĮ nuostatas. Todėl pareiškėjų skundai atmestini. Tai konstatavus, kiti pareiškėjų ir atsakovių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nebėra teisiškai reikšmingi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjų D. A., L. A., D. D., L. I., V. J., J. K., Z. K.-L., R. L., Z. M., R. P., J. P., A. Š., N. S., D. S., L. S., L. Š., K. Z., V. Z., L. K., L. V., T. P., G. S., R. P., R. K., J. P., L. K., T. S., J. V., H. R., V. J. ir R. A. skundus atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.