Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje civilinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų A. K., UAB „R.“, UAB „T.“ ieškinius atsakovams V. J. (V. J.), T. J. dėl turtinės žalos atlyginimo, pareikštą baudžiamojoje byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-1057/2021, V. J. pripažintas kaltu nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 289 straipsnyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu; T. J. pripažintas kaltu nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 27 d.

UAB „T.“ baudžiamojoje byloje pareiškė 24027,79 civilinį ieškinį (4 t., b.l. 77-79), nurodė, jog žalos dydį sudaro 12481,15 Eur – (duomenys neskelbtini) vertė, o 11546,64 Eur – negautos pajamos. Iš kaltinamojo V. J. priteista 12481,15 Eur ((duomenys neskelbtini) vertė), o dėl negautų pajamų 11546,64 Eur pripažinta UAB „T.“ teisė į ieškinio dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo patenkinimą, klausimas dėl ieškinio dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka ( BPK 115 straipsnio 2 dalis).

UAB „R.“ pareiškė 9877,14 Eur civilinį ieškinį (10 t., b.l. 136-137); šią sumą sudaro: 7938,12 Eur – įrangos vertė; 1039,02 Eur negautos pajamos už nuomą iki pareiškimo policijai padavimo. Nuosprendžiu iš kaltinamojo V. J. priteista 7938,12 Eur (įrangos vertė), o dėl negautų pajamų 1039,02 Eur pripažinta UAB „R.“ teisė į ieškinio dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo patenkinimą, klausimas dėl ieškinio dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka ( BPK 115 straipsnio 2 dalis).

A. K. pateikė 10305 Eur turtinės žalos ir 4000 Eur neturtinės žalos civilinį ieškinį (13 t., b.l. 103-105), kuris nuosprendžiu buvo patenkintas iš dalies, priteisiant 500 Eur turtinės žalos (įrangos vertė) iš kaltinamojo V. J. Dėl negautų pajamų 5305 Eur pripažinta A. K. teisė į ieškinio dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo patenkinimą, klausimas dėl ieškinio dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka ( BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovas A. K. palaikė civilinį ieškinį.

Teismo posėdžio metu atsakovas V. J. ieškinio nepripažino, prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, teigdamas, kad nėra pateikta jokių įrodymų dėl negautų pajamų realumo gauti.

Teismo posėdžio metu atsakovas T. J. ieškinio nepripažino, prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, teigdamas, kad neturėjo kėslų daryti nusikalstamas veikas, pats buvo apgautas V. J.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 3 punktu, prejudicinių faktų (kurių nereikia iš naujo įrodinėti civilinėje byloje) galią turi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar nusikalstamą veiką padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje, pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).

Nagrinėjamoje byloje prejudicinę reikšmę turi įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendyje konstatuotos aplinkybės, kad V. J. ir T. J. pripažinti kaltais, padarę nusikaltimus, numatytus V. J. –182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 289 straipsnyje, 300 straipsnio 1 dalyje, o T. J. – BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad atsakovams (nuteistajam baudžiamojoje byloje) kyla civilinė atsakomybė atlyginti žalą ieškovams (nukentėjusiesiems baudžiamojoje byloje), padarytą neteisėtais veiksmais (nusikalstama veika) (CPK 12 str., 178 str., 182 str. 3 p.; CK 6.245 str. 4 d., 6.246-6.250 str.).

Sprendžiant dėl civilinio ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo, pažymėtina, kad iš byloje esančių įrodymų visumos (ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, nagrinėjant civilinį ieškinį, taip pat ieškovų atstovų paaiškinimų baudžiamojoje byloje tiek teismuose, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu) matyti, jog civiliniai ieškovai siekia gauti žalos atlyginimą už negautas pajamas.

Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutioinintegrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad CK6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK12 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018, 46 punktas).

UAB „T.“ baudžiamojoje byloje pareiškė 24027,79 civilinį ieškinį (4 t., b.l. 77-79), nurodė, jog žalos dydį sudaro 12481,15 Eur – (duomenys neskelbtini) vertė, o 11546,64 Eur – negautos pajamos. Iš kaltinamojo V. J. priteista 12481,15 Eur ((duomenys neskelbtini) vertė), o dėl negautų pajamų 11546,64 Eur pripažinta UAB „T.“ teisė į ieškinio dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo patenkinimą, tačiau UAB „T.“ nei nagrinėjant baudžiamąją bylą, nei perdavus nagrinėti civilinio ieškinio klausimą dėl negautų pajamų, nepateikė teismui negautų pajamų detalaus paskaičiavimo, įrodymų, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai, nes nebuvo pateikti jokie įrodymai kaip dažnai būdavo išnuomojami įrankiai, įranga, nepateikė jokių potencialių klientų užklausų dėl įrankių nuomos po nusikalstamos veikos padarymo, todėl civilinis ieškinys dėl negautų pajamų 11546,64 Eur atmestinas.

Minėta, kad UAB „R.“ pareiškė 9877,14Eur civilinį ieškinį (10 t., b.l. 136-137); šią sumą sudaro: 7938,12 Eur – įrangos vertė; 1039,02 Eur negautos pajamos už nuomą iki pareiškimo policijai padavimo. Nuosprendžiu iš kaltinamojo V. J. priteista 7938,12 Eur (įrangos vertė), o dėl negautų pajamų 1039,02 Eur pripažinta UAB „R.“ teisė į ieškinio dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo patenkinimą, tačiau UAB „R.“ nei nagrinėjant baudžiamąją bylą, nei perdavus nagrinėti civilinio ieškinio klausimą dėl negautų pajamų, nepateikė teismui įrodymų, ar pagrįstai tikėtasi pajamas gauti esant normaliai veiklai, nes nebuvo pateikti jokie įrodymai kaip dažnai būdavo išnuomojami įrankiai, įranga, nepateikė jokių potencialių klientų užklausų dėl įrankių nuomos po nusikalstamos veikos padarymo, nepagrindė negautų pajamų, kaip grynojo pelno, apskaičiavimo pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, ieškovas taip pat nepateikė jokių išsamiais ir objektyviais įrodymais pagrįstų savo veiklos sąnaudų skaičiavimo, todėl civilinis ieškinys dėl negautų pajamų 1039,02 Eur atmestinas.

A. K. pateikė 10305 Eur turtinės žalos ir 4000 Eur neturtinės žalos civilinį ieškinį (13 t., b.l. 103-105), kuris nuosprendžiu buvo patenkintas iš dalies, priteisiant 500 Eur turtinės žalos (įrangos vertė) iš kaltinamojo V. J. A. K. nepateikė duomenų įrodymų, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai, nors pateikė negautų pajamų paskaičiavimą, įrodymus apie buvusius ankstesnius sutartinius santykius su klientais, tačiau nepagrindė negautų pajamų, kaip grynojo pelno, apskaičiavimo pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, ieškovas taip pat nepateikė jokių išsamiais ir objektyviais įrodymais pagrįstų savo veiklos sąnaudų skaičiavimo, todėl civilinis ieškinys dėl 5305 Eur negautų pajamų atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nu sprendžia:

atmesti ieškovo UAB „T.“ civilinį ieškinį dėl 11546,64 Eur negautų pajamų.

Atmesti ieškovo UAB „R.“ civilinį ieškinį dėl 1039,02 Eur negautų pajamų.

Atmesti ieškovo A. K. civilinį ieškinį dėl 5305 Eur negautų pajamų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.