Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Gintaro Dzedulionio ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. J. (V. J.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. J. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 19 d., panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-1057/2020 V. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė įsibrovus į saugyklą), 182 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto įgijimas apgaule), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje (pasikėsinimas apgaule įgyti nedidelės vertės svetimą turtą), 182 straipsnio 3 dalyje (nedidelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule), 214 straipsnio 1 dalyje (disponavimas svetima elektronine mokėjimo priemone), 215 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas), 289 straipsnyje (valstybės pareigūno vardo pasisavinimas), 300 straipsnio 1 dalyje (netikro dokumento pagaminimas ir juo disponavimas).

2. V. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2017 m. spalio 4 d. Po įtariamojo sulaikymo Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2017 m. spalio 4 d. nutartimi atsisakė skirti įtariamajam V. J. kardomąją priemonę – suėmimą ir paskyrė kardomąją priemonę – namų areštą 3 mėnesiams, tačiau vėliau V. J. vėl buvo sulaikytas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. kovo 1 d. jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas, o 2018 m. kovo 19 d. nutartimi suėmimo terminas nustatytas 1 mėnesiui. Suėmimo terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo nutartimis. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi suėmimo terminas V. J. pratęstas 2 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 19 d., esant manymui, kad būdamas laisvėje jis darys naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

6. Kaltinamajam nesuprantama, kodėl jam, kuriam maksimali laisvės atėmimo bausmė yra šešeri metai, negali būti taikoma intensyvi priežiūra, kuri yra taikoma ir sunkesniais nusikaltimais (disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, nusikalstamas susivienijimas, nužudymas) įtariamiems asmenims arba kardomosios priemonės jiems iš viso netaikomos. Prie skundo prideda internetiniame portale www.teismai.lt paskelbtą Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros doktorantės ir Lietuvos apeliacinio teismo Teismų praktikos skyriaus vadovės L. M. straipsnį.

7. Teismo posėdyje kaltinamojo V. J. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

8. Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų suėmimo sąlygų turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų suėmimo pagrindų.

9. Išnagrinėjęs pateiktą baudžiamosios bylos Nr. 1-36-1057/2020 medžiagą ir kaltinamojo skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamojo V. J. atžvilgiu tebeegzistuoja suėmimo pagrindai ir sąlygos, todėl ginčijama nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas jam pratęstas pagrįstai.

10. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, daro išvadą, kad joje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, jog V. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai duomenys, užfiksuoti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymuose, apžiūrų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, banko sąskaitų išrašuose ir kitoje rašytinėje bylos medžiagoje.

11. Kaltinamasis V. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje, 300 straipsnio 1 dalyje, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, padarymu. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas konstatavo BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą.

12. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nustatytas pagrįstai. BPK 122 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinti du alternatyvūs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindą pagrindžiantys atvejai – kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Taigi, V. J. galimai padarytas nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą.

13. V. J. praeityje yra jau teistas du kartus už sukčiavimą, šiuo metu jo atžvilgiu yra įsiteisėjęs dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, priimtas 2019 m. birželio 13 d., kuriuo jis taip pat nuteistas už sukčiavimą. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje V. J. pateikti kaltinamai padarius 45 nusikalstamas veikas, bendrininkaujant su kitais asmenimis. Be to, dalis jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų galimai buvo padarytos po teismo jam išreikšto pasitikėjimo, tai yra, kai sulaikius jį jam buvo paskirtas ne suėmimas, o švelnesnė kardomoji priemonė – namų areštas, kas rodo, kad taikyta švelnesnė kardomoji priemonė nebuvo efektyvi ir nesulaikė kaltinamojo nuo galimų naujų nusikalstamų veikų darymo.

14. Nors skunde atkreipiamas dėmesys, kad kaltinamasis yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, gyvena pas senelius, gauna našlaičio pensiją, yra susiradęs darbą, kurį galėtų dirbti paskyrus jam intensyvią priežiūrą, vis tik kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia pagrįstai manyti, kad galimai darydamas nusikalstamas veikas jis galėjo gauti ir neteisėtų pajamų, todėl, būdamas laisvėje, siekdamas gauti pajamų, kaltinamasis gali daryti naujus panašaus pobūdžio nusikaltimus.

15. Tai, jog, kaip nurodo V. J., asmenims kituose ikiteisminiuose tyrimuose, įtariamiems sunkesniais nusikaltimais, yra taikoma intensyvi priežiūra arba kardomosios priemonės jiems iš viso netaikomos, nepaneigia kaltinamajam taikomo kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumo ir teisėtumo, nes kardomoji priemonė asmeniui skiriama individualiai, atsižvelgiant į aplinkybių visumą.

16. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Šiuo konkrečiu atveju, aukščiau aptarto suėmimo taikymo pagrindo buvimas, kaltinamojo V. J. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdis rodo, kad švelnesnės kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra ar kitos nebus pakankamos BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams įgyvendinti. Švelnesnės kardomosios priemonės, taip pat ir intensyvi priežiūra, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį ir mastą, taip pat į visas aukščiau išvardintas aplinkybes, nėra pakankamos užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Aptariamu atveju, kaltinamojo naujų nusikalstamų veikų darymo rizika gali būti pašalinta tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę. Šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant pakankamam suėmimo taikymo pagrindui, toks įtariamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms. Nors skundžiamoje nutartyje dėl kardomosios priemonės - suėmimo pratęsimo detaliai neaptartos kiekvienos iš BPK numatytų švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės, tačiau, kaip matyti iš nutarties motyvų, pagrindų skirti švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, žemesnės instancijos teismas nenustatė. Intensyvi priežiūra ar kitos kardomosios priemonės, atsižvelgiant į kardomosios priemonės pratęsimą įtakojančių aplinkybių visumą ir kardomosios priemonės pratęsimo tikslus, šiuo konkrečiu atveju negali būti pripažintos pakankamomis BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams užtikrinti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu., 121 straipsniu, 122 straipsniu, 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo V. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.