Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lauretos Ulbienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltinamo nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje, 300 straipsnio 1 dalyje, skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-11 nutarties, kuria V. J. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019-10-19 iki 2020-01-19.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė įsibrovus į saugyklą), 182 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto įgijimas apgaule), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje (pasikėsinimas apgaule įgyti nedidelės vertės svetimą turtą), 182 straipsnio 3 dalyje (nedidelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule), 214 straipsnio 1 dalyje (disponavimas svetima elektronine mokėjimo priemone), 215 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas), 289 straipsnyje (valstybės pareigūno vardo pasisavinimas), 300 straipsnio 1 dalyje (netikro dokumento pagaminimas ir juo disponavimas).

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, kaltinamasis V. J. buvo laikinai sulaikytas 2017-10-03. Po įtariamojo sulaikymo Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino prokuroro prašymo dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo V. J. atžvilgiu, tačiau vėliau jis vėl buvo sulaikytas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-19 nutartimi jam paskirtas suėmimas 1 mėnesiui. Vėlesnėmis teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-11 nutartimi suėmimo terminas V. J. atžvilgiu pratęstas 3 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2019-10-19, esant manymui, kad būdamas laisvėje jis darys naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė kaltinamojo V. J. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. J. skundas atmetamas

5. Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir kaltinamojo skundo argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog V. J., pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, nepažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti būtini pagrindai bei sąlygos.

6. Pažymėtina, jog suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms bei bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamu atveju yra sąlygos V. J. atžvilgiu pratęsti kardomosios priemonės – suėmimą, nes jis kaltinamas ir tokių nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

7. Viena iš būtinų kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlygų yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

8. Skunde kaltinamasis akcentuoja, kad jis nusikaltimus padarė priverstas kito asmens - A. Š.. Atkreiptinas kaltinamojo gynėjo dėmesys, jog aukštesnysis teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Nei svarstant kardomosios priemonės skyrimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos manymu, tai, kad V. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamus nusikaltimus, patvirtina byloje esančių duomenų visuma: nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, banko sąskaitų išrašai, apžiūrų protokolai, kiti duomenys.

9. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas, siekiant užtikrinti įtariamojo/kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. BPK numatyti suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų.

10. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą V. J. atžvilgiu 3 mėnesiams, nustatęs tam pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą.

11. Nors V. J. yra pakankamai jauno amžiaus, tačiau, praeityje būdamas nusikaltęs, šiuo metu yra kaltinamas net 45 nusikalstamų veikų, tarp kurių ir numatytų BPK 122 straipsnio 4 dalyje, padarymu. Kaltinamasis nesutinka su skundžiamos nutarties motyvu, jog jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nurodydamas, kad gauna socialines išmokas, yra susiradęs darbą, tačiau nepateikia jokių tokį argumentą galinčių patvirtinti objektyvių duomenų. V. J. nevedęs, nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad kaltinamasis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, kas leidžia pagrįstai manyti, kad jis, darydamas nusikalstamas veikas, siekė gauti lėšų pragyvenimui. Nusikalstamų veikų tikslas - neteisėtų pajamų gavimas, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, rodo didesnį kaltinamojo neteisėtų veiksmų pavojingumą.

12. V. J. nurodo, jog šiuo metu yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti net kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Tuo tarpu iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo atžvilgiu jau buvo parodytas pasitikėjimas, kurio ji nepateisino. V. J. atžvilgiu ne kartą buvo paskelbta paieška: Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-iojo skyriaus 2017-07-27 (skundo medžiaga t. 1, b. l. 1-3), Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus 2017-08-01 (skundo medžiaga t. 1, b. l. 4-5) ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-iojo skyriaus 2018-01-26 (skundo medžiaga t. 1, b. l. 40-42) prokurorų nutarimais. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-04 nutartimi atsisakė įtariamajam skirti kardomąją priemonę – suėmimą ir jam buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir namų areštas (skundo medžiaga t. 1, b. l. 16-18, 30-33, 35-36), tačiau jis minėtų kardomųjų priemonių sąlygų nesilaikė. Taip pat ir toliau darė naujus nusikaltimus: dalis V. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarytos laikotarpiu nuo 2017-12-17 iki 2018-01-25, t. y. laiku kai kaltinamajam jau buvo taikomos švelnesnės kardomosios priemonės. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas manymui, kad V. J., būdamas laisvėje, ir vėl gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

13. Teisėjų kolegija teigiamai vertina aplinkybes, kad kaltinamasis turi tvirtus socialinius ryšius su šeima, akcentuoja bendradarbiavimą su kriminalinės policijos biuru, tačiau šios aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, jog šiuo metu yra išnykę BPK 122 straipsnyje numatytos sąlygos ir pagrindai.

14. V. J. skunde pagrįstai atkreipia dėmesį į jo atžvilgiu taikomos kardomosios priemonės – suėmimo trukmę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jo atžvilgiu suėmimas yra taikomas nuo 2018-03-19 (skundo medžiaga t. 1, b. l. 55-66). Vis tik kaltinamajam V. J. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo trukmė šiuo metu nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis), nes jis yra kaltinamas ir tokių nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki 6 metų. Svarbu paminėti ir tai, kad nagrinėjama byla yra sudėtinga ir didelės apimties. Kaltinimai pareikšti 3 asmenims, byloje yra daug nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų. Nors iš tiesų, kaip skunde nurodo kaltinamasis 3 teisiamieji posėdžiai neįvyko dėl bylą nagrinėjančios teisėjos ligos bei mokymų, tačiau viso 5 posėdžiai nevyko neatvykus kaltinamiesiems, 2 posėdžiai nevyko, nes nedalyvavo kaltinamųjų gynėjai, 1 posėdžio metu bylą nagrinėjančiai teisėjai buvo pareikštas nušalinimas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų matyti, kad šiuo metu teisiamieji posėdžiai byloje (viso 5 posėdžiai) yra suplanuoti iki 2020-01-09. Kaip skundžiamoje nutartyje pažymi apylinkės teismo teisėja šiuo metu nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų atstovų ir liudytojų apklausos eina į pabaigą. Tuo tarpu kaltinamasis yra išreiškęs poziciją nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes paaiškinti išklausęs visų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų. Taigi laikyti, kad bylos nagrinėjimas yra vilkinamas bylą nagrinėjančios teisėjos iniciatyva, kas įtakoja nepagrįstai ilgą kardomosios priemonės – suėmimo taikymo kaltinamojo atžvilgiu terminą, nėra jokio pagrindo. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad V. J. taikoma kardomoji priemonė yra adekvati kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, o apylinkės teismo nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo 3 mėnesių terminas yra ne per ilgas.

15. Apylinkės teismas tinkamai įvertino visumą aplinkybių, kurios reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo kaltinamajam V. J. termino pratęsimo. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo atveju, be nurodytų teisių suvaržymo, nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Atsižvelgiant į V. J. charakterizuojančius duomenis, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, šioje proceso stadijoje kita, švelnesne kardomąja priemone ar jų kompleksu, tame tarpe intensyvia priežiūra, namų areštu, dokumentų paėmimu, įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. V. J. nurodo, kad apylinkės teismas visiškai nepasisakė dėl galimybės jo atžvilgiu taikyti BK 68² straipsnyje numatytą atėmimą užsiimti tam tikra veikla. Atkreiptinas kaltinamojo dėmesys, jog, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, BK 68² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė asmeniui gali būti paskirta: atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Taigi apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo, svarstyti galimybę kaltinamajam kartu su švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę neturėjo pagrindo.

16. V. J. nurodo, kad apylinkės teismo teisėja, jo atžvilgiu pratęsdama kardomosios priemonės - suėmimo terminą buvo šališka ir neobjektyvi. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamasis su skundu nepateikė jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo klausimą sprendusios teisėjos šališkumą ar suinteresuotumą minėto klausimo išnagrinėjimu. Vien tai, kad kaltinamojo atžvilgiu buvo priimtas jo netenkinantis sprendimas, nesuteikia pagrindo manymui, kad tokį sprendimą priėmė šališkas teismas. Nors kaltinamasis skunde akcentuoja, kad teisėja, pratęsdama kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nevertino jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tačiau dar kartą atkreiptinas V. J. dėmesys į tai, kad tiek jo kaltę paneigiančios, tiek patvirtinančios aplinkybės, bus vertinamos priimant galutinį sprendimą byloje.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog kaltinamojo naujų nusikaltimų darymo pavojus gali būti eliminuotas tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę. Šiuo metu toks kaltinamojo V. J. teisių suvaržymas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu bei neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeidė nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-11 nutartį dėl skunde išdėstytų argumentų, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kaltinamojo V. J. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.