Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, dalyvaujant prokurorui Stanislavui (Stanislav) Barsul, teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. J. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 1 mėnesiui 10 dienų, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 19 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. J. baudžiamojoje byloje kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (vagystė įsibrovus į saugyklą), 182 straipsnio 1 dalį (svetimo turto įgijimas apgaule), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (pasikėsinimas apgaule įgyti nedidelės vertės svetimą turtą), 182 straipsnio 3 dalį (nedidelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule), 214 straipsnio 1 dalį (disponavimas svetima elektronine mokėjimo priemone), 215 straipsnio 1 dalį (neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas), 289 straipsnį (valstybės pareigūno vardo pasisavinimas), 300 straipsnio 1 dalį (netikro dokumento pagaminimas ir juo disponavimas).

2. V. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2017 m. spalio 4 d. Po įtariamojo sulaikymo Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2017 m. spalio 4 d. nutartimi atsisakė skirti įtariamajam V. J. kardomąją priemonę – suėmimą ir paskyrė kardomąją priemonę – namų areštą 3 mėnesiams, tačiau vėliau V. J. vėl buvo sulaikytas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. kovo 1 d. jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas, o 2018 m. kovo 19 d. nutartimi suėmimo terminas nustatytas 1 mėnesiui. Suėmimo terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo nutartimis. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi suėmimo terminas V. J. pratęstas 1 mėnesiui 10 dienų, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 19 d. esant manymui, kad būdamas laisvėje jis darys naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

3. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atlikus įrodymų tyrimą, byla baigta nagrinėti iš esmės ir joje paskelbta pertauka iki 2021 m. sausio 21 d. baigiamojo procesinio sprendimo priėmimui.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas palaikė skundą jame nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. J. skundas atmetamas.

6. Kolegija, susipažinusi su skundu bei pateikta baudžiamąja byla, sutinka su apylinkės teismo sprendimu ir mano, kad kardomoji priemonė suėmimas kaltinamajam pratęsta pagrįstai.

7. Vykdydamas BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir svarstydamas prašymą paskirti (pratęsti) asmeniui kardomąją priemonę suėmimą, teismas patikrina, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Ši įstatymo nuostata nereikalauja, kad duomenų būtų tiek, kiek reikia asmenį pripažįstant kaltu padarius nusikalstamą veiką ir jam skiriant bausmę. Be to, griežčiausia kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

8. Pateiktoje baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymuose, apžiūrų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, banko sąskaitų išrašuose ir kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Be to, duomenų pakankamumas patvirtintas ir ankstesnėmis įsiteisėjusiomis teismų nutartimis. Nors, kaip matyti iš bylos duomenų, bylą nagrinėjant teisme kaltinimas buvo keistas, tačiau iš esmės jis nėra pasikeitęs – dalis V. J. padarytų veikų priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 182 straipsnio 3 dalyje; BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos), dalis prie nesunkių nusikaltimų, dalis prie apysunkių nusikaltimų. Todėl žemesnysis teismas, vertindamas nurodytus duomenis ir spręsdamas klausimą dėl suėmimo pratęsimo V. J., BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė, o skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavo suėmimo pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuris nebuvo išnykęs, ir būtinos sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse.

9. Įtariamojo esminiai skundo argumentai susiję su garbaus amžiaus ir ligotų senelių priežiūra, odontologiniu gydymu įkalinimo įstaigoje, apeliuojant į žmogiškumą, argumentais, kad teismas nevertino jo atsiųstų dokumentų (kurie bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nebuvo gauti, jie nepateikti ir kartu su kaltinamojo skundu apygardos teismui) ir manymu, jog dėl to jam gali būti taikoma švelnesnė kardomoji priemonė, nepaneigia teismo išvadų, jog yra pagrindas manyti, kad įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

10. Pagal teismų praktiką pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys. Žemesniojo teismo įvertinti duomenys, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. J. jau buvo taikytos švelnesnės kardomosios priemonės, siekiant BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų, ir jos nebuvo rezultatyvios, nes jų metu galimai buvo padaryta naujų nusikalstamų veikų (galimai nusikalstamos veikos buvo padarytos net ir po to, kai V. J. buvo sulaikytas); aplinkybės, kad būdamas jauno amžiaus kaltinamasis ne kartą buvo teistas už sukčiavimą (paskutinį kartą nuteistas 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžiu taip pat už sukčiavimą); tai, jog baudžiamojoje byloje V. J. kaltinamai pareikšti galimai šiam bendrininkaujant ir su kitais asmenimis, leidžia manyti, kad kaltinamasis nelinkęs keisti savo elgesio, nepadarė tinkamų išvadų iš ankstesnių teistumų ir jam skirtų bausmės rūšių bei parodyto pasitikėjimo skiriant šioje byloje švelnesnes kardomąsias priemones. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, atskleidžia jo polinkį nusikalsti ir leidžia manyti, jog būtent nusikalstamų veikų darymas yra jo pragyvenimo šaltinis. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės, kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų skaičius, pobūdis ir sunkumas, net ir įvertinus aplinkybes, jog V. J. jau ilgą laiko tarpą yra suimtas, sudaro pagrindą pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis ir toliau gali daryti nusikalstamas veikas, kurios numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Todėl pritartina žemesniojo teismo išvadai, kad naujų nusikalstamų veikų riziką eliminuoti galima tik izoliavus kaltinamąjį nuo visuomenės, o šioje baigiamojoje teisminio proceso stadijoje vis dar tebeegzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas suėmimo pagrindas.

11. Kaltinamojo skunde nurodomos aplinkybės susijusios su pavyzdžiais iš kitų baudžiamųjų bylų, kuomet asmenims skiriamomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nėra naujos, šios aplinkybės buvo įvertintos ankstesnėmis nutartimis, todėl teisėjų kolegija dėl šių argumentų nepasisako. Taip pat nevertintini skundo argumentai susiję su prokuroro (ne) šališkumu baudžiamojoje byloje, kadangi tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.

12. Nesutinkama su kaltinamojo skundo argumentais, kad skundžiama nutartis pagrįsta šabloniškais argumentais. Pažymėtina, kad byloje sprendžiamas tas pats klausimas, kuris buvo sprendžiamas ir ankstesnėmis teismų nutartimis, o kaltinamasis iš esmės jokių naujų aplinkybių, susijusių su kardomosios priemonės pratęsimu nei žemesniajam, nei aukštesniajam teismams nepateikė.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes vertintina, kad apylinkės teismas pratęsdamas kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų nepažeidė. Taikoma kardomąją priemone kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Pripažinus, kad kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta pagrįstai, kaltinamajam V. J. šiuo metu taikoma kardomoji priemonė negali būti pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi šioje nutartyje jau aptartas kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, pritaria apylinkės teismo išvadai, kad švelnesnės kardomosios priemonės, neužtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo.

14. Skunde pažymimas pastebėjimas, jog nutartyje nurodytas prokuroras T. Danyla pratęsiant kardomąją priemonę teismo posėdžio metu nedalyvavo, yra akivaizdus rašymo apsirikimas, kuris nevertintinas kaip esminis pažeidimas, dėl kurio būtų pagrindas naikinti motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą žemesniojo teismo nutartį. Aukštesniajam teismui susipažinus su baudžiamosos bylos medžiaga, 2020 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio protokolu, šio teismo posėdžio protokolo garso įrašu (kuris yra sudedamoji teisiamojo posėdžio protokolo ir baudžiamosios bylos dalis) bei nustačius, jog iš tiesų priimant skundžiamą nutartį teismo posėdyje dalyvavo prokuroras Stanislavas Barsul, kuriam kaltinamasis ir jo gynėjas nušalinimo nepareiškė, šis netikslumas vertintinas kaip rašymo apsirikimas, nekeičiantis pirmosios instancijos teismo nutarties esmės, todėl ištaisomas šia aukštesniojo teismo nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 119 straipsniu, 121 straipsniu, 122 straipsniu, 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo V. J. (V. J.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį.

Ištaisyti rašymo netikslumą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties įžanginėje dalyje nurodant, jog ši teismo nutartis priimta dalyvaujant prokurorui Stanislavui (Stanislav) Barsul.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.