Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Lauretos Ulbienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. J. (V. J.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. J. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 19 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-1057/2020 V. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė įsibrovus į saugyklą), 182 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto įgijimas apgaule), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje (pasikėsinimas apgaule įgyti nedidelės vertės svetimą turtą), 182 straipsnio 3 dalyje (nedidelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule), 214 straipsnio 1 dalyje (disponavimas svetima elektronine mokėjimo priemone), 215 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas), 289 straipsnyje (valstybės pareigūno vardo pasisavinimas), 300 straipsnio 1 dalyje (netikro dokumento pagaminimas ir juo disponavimas).

2. V. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2017 m. spalio 4 d. Po įtariamojo sulaikymo Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2017 m. spalio 4 d. nutartimi atsisakė skirti įtariamajam V. J. kardomąją priemonę – suėmimą, ir paskyrė kardomąją priemonę – namų areštą 3 mėnesiams, tačiau vėliau kaltinamasis vėl buvo sulaikytas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. kovo 1 d. jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas, o 2018 m. kovo 19 d. nutartimi suėmimo terminas nustatytas 1 mėnesiui. Suėmimo terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo nutartimis. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartimi suėmimo terminas V. J. pratęstas dar 3 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 19 d., esant manymui, kad būdamas laisvėje jis darys naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

5. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė kaltinamojo V. J. skundą atmesti. Nurodė, kad kaltinamasis pats vilkina procesą, nes sutinka ir žada duoti parodymus, bet dėl įvairių priežasčių vis atsisako juos duoti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir skundo argumentais, išklausiusi prokuroro paaiškinimus, įvertinusi visas suėmimo termino pratęsimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam V. J. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas pagrįstai. Suėmimo skyrimo sąlygos ir pagrindas nėra išnykę.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, apžiūrų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, banko sąskaitų išrašai ir kita rašytinė bylos medžiaga), leidžiančių pagrįstai manyti, kad V. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Ši aplinkybė ne kartą jau buvo patvirtina ir apygardos teismo nagrinėjant analogiškus V. J. skundus dėl jam skirtos kardomosios priemonės – suėmimo, panaikinimo. Teismas pažymi, kad svarstant kardomosios priemonės – suėmimo, termino pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su konkrečios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, teismas nesprendžia asmens kaltės klausimo iš esmės ir nevertina byloje surinktų duomenų BPK 20 straipsnio prasme. Tuo pačiu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant baigiamąjį teismo aktą.

8. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. V. J. yra kaltinamas padaręs baudžiamuosius nusižengimus bei nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, už kuriuos įstatymų leidėjas numato griežtesnę nei 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį maksimali laisvės atėmimo bausmė yra 3 metai, o pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį – 6 metai laisvės atėmimo. Taigi, tokios įstatyme numatytos sankcijos leidžia taikyti suėmimą byloje, jei tam yra įstatyme numatyti šios kardomosios priemonės pagrindai.

9. Apylinkės teismas kardomosios priemonės – suėmimo, terminą V. J. pratęsė vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, tai yra esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus. Pažymėtina, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas jo terminas), jei yra duomenų, jog asmuo įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti (BPK 122 straipsnio 4 dalis). Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamų veikų bei kiti duomenys.

10. Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad V. J. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, kad viena iš nusikalstamų veikų (BK 178 straipsnio 2 dalis), kuria yra kaltinamas V. J., numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir informacija apie ankstesnį kaltinamojo teistumą, nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinamas V. J., skaičius bei kiti duomenys. Nagrinėjamoje byloje V. J. kaltinamas net 45 nusikalstamų veikų padarymu bendrininkaujant su kitais asmenimis, o dalis nusikalstamų veikų, kaip teisingai akcentuota skundžiamoje nutartyje bei ankstesnėse teismų nutartyse, kur buvo sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo taikymo V. J. tikslingumo klausimas, galimai buvo padarytos netgi po to, kai V. J. buvo sulaikytas ir teismas, pasitikėdamas juo, atsisakė jam taikyti suėmimą bei skyrė švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą. Taigi, kaltinamasis, nepaisydamas jam išreikšto pasitikėjimo ir paskirtų švelnesnių nei suėmimas poveikio priemonių, ikiteisminio tyrimo metu toliau darė nusikalstamas veikas, kas rodo, kad jam taikytos švelnesnės kardomosios priemonės buvo neefektyvios ir naujų nusikalstamų veikų rizika eliminuota tik izoliavus jį nuo visuomenės.

11. Be to, iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad visos nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas V. J., yra susijusios su siekiu gauti asmeninę turtinę naudą ir pajamas. Nors kaltinamasis teigia, kad turi susiradęs darbą, ši aplinkybė, vertinant galimai jo padarytų nusikalstamų veikų skaičių per pakankamai trumpą laiko tarpą ir pobūdį, taip pat ir manipuliuojant asmenų pasitikėjimu, leidžia pagrįstai manyti, kad iš nusikalstamų veikų gautos pajamos buvo tapusios vienu iš pagrindinių ar net pagrindiniu pragyvenimo, materialinės gerovės šaltiniu. Nors skunde kaltinamasis nurodo, kad gauna pajamas (našlaičio pensiją), tačiau šios pajamos buvo gaunamos ir iki nusikalstamų veikų padarymo ir tai nesulaikė asmens nuo teisei priešingų veiksmų. Kaltinamasis, nors yra jauno amžiaus, praeityje jau teistas 2 kartus už sukčiavimą, šiuo metu jo atžvilgiu jau yra įsiteisėjęs dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, priimtas 2019 m. birželio 13 d., kuriuo V. J. taip pat nuteistas už sukčiavimą. Po ankstesnių nuosprendžių kaltinamasis ir toliau nedirbo ir galimai pragyveno iš nusikalstamu būdu gaunamų lėšų. Kaip jau minėta, jo atžvilgiu jau buvo atsisakyta taikyti suėmimą ir paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – namų areštas, vis dėlto kaltinamasis ir toliau veikė neteisėtu būdu. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo polinkį nusikalsti ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje V. J. gali daryti naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad suėmimo skyrimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, yra nustatytas pagrįstai ir nėra išnykęs.

12. Teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja kaltinamojo skunde išsakytų teiginių, susijusių su jo skunde nurodytais pavyzdžiais iš kitų baudžiamųjų bylų, tai yra dėl mažesnio veikų pavojingumo bei tose bylose paskirtų bausmių, nes jie neturi jokios reikšmės nagrinėjant kardomosios priemonės – suėmimo, termino pratęsimo pagrįstumo klausimą. Šiuo atveju aukštesnysis teismas patikrino, jog suėmimo terminas pagrįstai pratęstas egzistuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam pagrindui, taip pat esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms. Pažymėtina, kad bausmės skyrimo klausimas bus išspręstas tik išnagrinėjus V. J. baudžiamąją bylą iš esmės ir įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

13. Kaltinamasis skunde taip pat akcentuoja jo suėmimo taikymo trukmę. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis šioje baudžiamojoje byloje jau yra suimtas daugiau nei dvejus metus. BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra kaltinamas skundą padavęs asmuo, sankcijas, matyti, kad suėmimas nurodytos galimos maksimalios trukmės neviršija (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį galima maksimali 6 metų laisvės atėmimo bausmė). Šiame kontekste pažymėtina, kad skunde kaltinamasis nepagrįstai teigia, jog Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad jam gresianti maksimali bausmė yra laisvės atėmimas 6 metams, kadangi tokių išvadų ankstesnėje Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartyje nėra. Kita vertus, skundžiamoje bei ankstesnėse teismų nutartyse jau ne kartą yra pasisakyta, jog nagrinėjama baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties. Bylą sudaro daugiau nei 20 tomų, joje nagrinėjama daug nusikalstamų veikų, kaltinimai pareikšti trims asmenims, byloje daug nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų atstovų, liudytojų. Teisiamieji posėdžiai skiriami laikantis terminų, planuojami keli posėdžiai iš anksto, dalis jų neįvyko dėl Lietuvoje paskelbto karantino, taip pat dėl kito kaltinamojo sveikatos būklės, dėl gynėjų neatvykimo (dėl ligos, atostogų ir kt. priežasčių), be to, kaip matyti iš bylos duomenų, tą akcentavo ir prokuroras teismo posėdžio metu, pats kaltinamasis V. J. taip pat vilkina procesą žadėdamas duoti parodymus, bet vis atsisakydamas juos duoti dėl įvairių priežasčių, dėl to bylos procesas yra užsitęsęs. Tad, nors suėmimas taikomas jau ilgą laiką, tačiau tokios griežčiausios kardomosios priemonės būtinumą pagrindžia BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas. Pirmosios instancijos teismo nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas, yra objektyviai pateisinamas ir, teismo vertinimu, adekvatus kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, tad V. J. teisės pratęsiant suėmimo terminą nebūtų suvaržytos labiau nei tą leidžia proporcingumo principas bei kiti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir BPK įtvirtinti reikalavimai.

14. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, siekdamas užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, padarė pagrįstą išvadą, kad kitomis – švelnesnėmis, kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Konstatavus šią aplinkybę, nėra pagrindo svarstyti klausimą dėl švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad skundžiamą nutartį naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo V. J. (V. J.) skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį, kuria kaltinamajam pratęstas suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 19 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.