Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko) ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. gynėjo advokato Mariaus Navicko apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, patikslinto Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi, kuriuo G. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje bei 183 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda; paskirtos bausmės subendrintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalių ir 5 dalies 1 punkto pagrindu ir paskirta galutinė bausmė – 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda; kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti; nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš kaltinamojo G. P. priteista 500 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti; išaiškinta G. P., kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „(duomenys neskelbtini)“, AB (banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801), per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismo raštinės darbuotojui banko kvitą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis).

7. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniu skundu nuteistojo G. P. gynėjas advokatas Marius Navickas prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendį, tačiau iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad skundžiamas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendis, patikslintas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliaciniame skunde paminėtą skundžiamą nuosprendį priėmusį teismą (teismo rūmus) laiko rašymo apsirikimu, kuris nekeičia apeliacinio skundo esmės. Nuteistojo G. P. gynėjas advokatas Marius Navickas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu, ginčija teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir teismo išvadas dėl G. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, todėl prašo jį pagal BK 183 straipsnio 1 dalį išteisinti, taip pat prašo G. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl įrodymų vertinimo ir G. P. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje

8. Pažymėtina, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22-303/2021, 2K-25-628/2021). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-426/2013, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019, 2K-84-719/2021).

9. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013). Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės in dubio pro reo principu ir kaltinamasis turi būti išteisintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-628/2021).

15. 2019 m. kovo 29 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nukentėjusysis A. S. nurodė, kad jis krepšinio klube (duomenys neskelbtini) dirbo vyriausiuoju treneriu nuo 2017 m. gruodžio 12 d. Pagal pasirašytą dviejų sezonų sutartį treneriu turėjo dirbti iki 2019 m. balandžio 30 d., tačiau dėl jam nežinomų priežasčių 2018 m. lapkričio 12 d. buvo atleistas iš vyriausiojo trenerio pareigų. Kitą dieną po jo atleidimo (2018 m. lapkričio 13 d.) klubo vadovas G. P. ((duomenys neskelbtini)) elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) atsiuntė susitarimą „Dėl bendradarbiavimo sutarties nutraukimo“ ir po kelių minučių atsiuntė „Sportinės veiklos“ sutartį atgaline data, tai yra jam buvo atsiųsta 2017 m. gruodžio 12 d. sutartis, pagal kurią jis jau dirbo, dokumentai buvo pasirašyti vadovo parašais. Jo buvo prašoma pasirašyti dokumentus atgaline data. Gavęs pirmąjį laišką „Dėl bendradarbiavimo sutarties nutraukimo“ jis paskambino klubo vadovui ir pasakė, jog nesutinka pasirašyti, nes jo sutartis galioja iki 2019 m. balandžio 30 d., ir kad jis dėl tokių klubo veiksmų kreipsis į teismą. 2018 m. lapkričio 13 d. 22.27 val. jis gavo el. laišką nuo klubo vadovo, kad krepšinio klubas (duomenys neskelbtini) atšaukia 2019 m. lapkričio 13 d. jam išsiųstus dokumentus – „Sportinės veiklos sutarties“ projektą ir „Susitarimo dėl bendradarbiavimo sutarties nutraukimo“ projektą, atšaukimą pagrįsdamas tuo, kad oferta atšaukiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.169 straipsnio 1 dalimi. Gavęs šį laišką suprato, kad klubo vadovas galimai neranda pasirašytos sportinės veiklos sutarties, kurią jie pasirašė 2017 m. gruodžio 12 d. klube ir vengia jam išmokėti atlygį pagal pasirašytą sutartį, tai yra 10500 Eur. Į šią sumą jis įtraukė ir užmokestį už 2018 metų spalio mėnesį, tai yra 1500 eurų. Šio užmokesčio jis dar nebuvo gavęs, nes atlyginimas mokamas kitą mėnesį. Dėl kontrakto sąlygų nevykdymo kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus. Dėl šio įvykio Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose buvo pradėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje pagrindinis ginčas vyko dėl sutarties egzistavimo ir neišmokėtų 10500 Eur, tai yra atlygio už 2018 metų spalio – gruodžio mėnesius ir 2019 metų sausio – balandžio mėnesius. Krepšinio klubas (duomenys neskelbtini) teisme įrodinėjo, jog krepšinio klube jis dirbo be sutarties, tačiau neneigė ir teismui pateikė dokumentus apie tai, kad jam buvo mokamas atlygis bei maistpinigiai. 2019 m. kovo 7 d. pirmajame teismo posėdyje atsakovas jam davė suprasti, kad jis buvo gavęs atlygį už 2018 metų spalio mėnesį, nors jis atlygio faktiškai negavo ir nepasirašė jokio kasos išlaidų orderio. 2019 m. kovo 16 d. peržiūrėjęs Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams atsakovo – krepšinio klubo (duomenys neskelbtini), atsiųstus kasos išlaidų orderius, pastebėjo, kad 2018 m. lapkričio 7 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) yra suklastotas, nes šio kasos išlaidų orderio jis niekada nepasirašė. Jo ir klubo vadovo G. P. parašų stilistika ir jų pasirašymo vieta sutapo su 2018 metų spalio mėnesio kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini). Akivaizdžiai matėsi, kad dokumentas yra padirbtas remiantis 2018 metų spalio mėnesio kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, kad suklastojus parašus, krepšinio klubas (duomenys neskelbtini) siekė sumažinti jam priklausančio atlygio išieškomos sumos dydį (1 t., b. l. 41-44).

31. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme G. P. parodė, kad tą dieną, kai jis A. S. išmokėjo atlyginimą už 2018 metų spalio mėnesį, kasos išlaidų orderio neturėjo, todėl A. S. jo nepasirašė. Jų santykiai buvo labai geri, pagrįsti abipusiu pasitikėjimu, todėl tikėjosi, kad kasos išlaidų orderis bus pasirašytas vėliau. Po to, kai A. S. jau buvo išmokėtas atlyginimas, buhalterė jam atsiuntė kasos išlaidų orderį, kad jis pateiktų šį dokumentą pasirašyti A. S., tačiau kilus konfliktinei situacijai dėl jo atleidimo iš krepšinio klubo trenerio pareigų A. S. orderio nepasirašė. Žinodamas, kad A. S. atlyginimą už 2018 metų spalio mėnesį išmokėjo, pats suklastojo A. S. parašą kasos išlaidų orderyje (3 t., b. l. 42-45). Teisėjų kolegijos vertinimu, netikėti šiais nuteistojo A. S. parodymais, kad kasos išlaidų orderį jis suklastojo tik norėdamas „buhalteriškai“ pateisinti pinigų išėmimą iš krepšinio klubo banko sąskaitos ir patvirtinti, kad A. S. sumokėjo atlyginimą už 2018 m. spalio mėnesį, nėra pagrindo. Be to, vertinti šiuos G. P. veiksmus kaip siekį pasisavinti jam patikėtą turtą – pinigus būtų nelogiška, nes žinant, kad A. S. turi finansinių problemų (dėl to jam buvo mokami pinigai grynais), jis vis tiek būtų reikalavęs sumokėti jam atlygį ir šie neteisėti G. P. veiksmai būtų netrukę paaiškėti. Tai, jog klastodamas kasos išlaidų orderį nuteistasis G. P. siekė ne asmeninės naudos (krepšinio klubui priklausančio ir jam patikėto turto pasisavinimo) neabejoja ir dabartinis krepšinio klubo direktorius A. L., kuris rašte Šiaulių apygardos teismui nurodė, kad klubas neturi turtinių pretenzijų G. P., nes tiki, kad atlyginimas už 2018 metų spalio mėnesį A. S. buvo išmokėtas, G. P. nepiktnaudžiavo ir pinigų nepasisavino, nes jis buvęs klubo vadovas ir daugelį metų visiškai buvo atsidavęs klubo reikalams ir nei karto nekilo jokių įtarimų ar abejonių buvusio klubo vadovo sąžiningumu. Iki tapdamas klubo vadovu, daugelį metų jis (A. L.) buvo krepšinio klubo (duomenys neskelbtini) rėmėjas, skiriantis paramą kasmet, tad visus tuos metus domėjosi, kaip skirstomi klubo pinigai. Remiantis šita patirtimi, pagrindo netikėti G. P. jis neturi (3 t., b. l. 138).

32. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, rėmėsi ir įsiteisėjusioje Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytomis aplinkybėmis. Civilinė byla buvo pradėta pagal A. S. civilinį ieškinį dėl skolos priteisimo ir atsakovo krepšinio klubo (duomenys neskelbtini) priešieškinį dėl sutarties pripažinimo nesudaryta. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartyje 43 punkte apygardos teismas konstatavo, jog nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas pateikė naujus įrodymus – 2019 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos teismo ekspertizės išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad 2018 m. lapkričio 7 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėse ,,Įmonės vadovas“, „Gavėjo parašas“ ne pasirašyti ranka, o nukopijuoti ir išspausdinti elektrofotografiniu būdu spalviniu kompiuteriniu spausdintuvu, daugiafunkciniu ar kopijavimo aparatu. Šie parašai yra nukopijuoti (nuskenuoti) nuo parašų, esančių 2018 m. spalio 3 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėse ,,Įmonės vadovas“, ,,Gavėjo parašas“. Ieškovas neigia gavęs atlygį pagal šį kasos išlaidų orderį, šio dokumento su originaliais parašais atsakovas nepateikė. Todėl teisėjų kolegija 2020 m. kovo 9 d. nutartyje padarė išvadą, kad ieškovas A. S. atlygio už teikiamas paslaugas iš atsakovo negavo nuo 2018 m. spalio 1 d. iki sutarties nutraukimo – 2018 m. lapkričio 12 d., ir atlygis už šį laikotarpį ieškovui priteistinas iš atsakovo“ (1 t., b. l. 160-171).

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl G. P. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, minėtoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Pažymėtina, kad įrodymų pakankamumo, tai yra faktų įrodytumo problema civilinėje ir baudžiamojoje bylose sprendžiama skirtingai. Baudžiamojoje byloje faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai tampa akivaizdus. Civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo problema spręstina remiantis tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, negu jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-98/2003, 3K-3-396/2005, 3K-3-439/2008). Sprendžiant, ar minėtoje Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartyje nustatytos aplinkybės turi įrodomąją reikšmę šioje baudžiamojoje byloje, pažymėtina, kad baudžiamajame procese, skirtingai nuo civilinio proceso (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnis), nenurodyta galimybė naudoti prejudicinius faktus. Tai reiškia, kad nagrinėdamas bylą teismas privalo tiesiogiai ištirti įrodymus ir savarankiškai nustatyti bei nuosprendyje išdėstyti aplinkybes ir duomenis, nurodytus BPK 305 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-689/2019), todėl vadovautis Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis ir laikyti įrodytomis šioje byloje nėra pagrindo.

34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą (apklausus nuteistąjį G. P., nukentėjusįjį A. S., išsireikalavus papildomus duomenis), nepavyko pašalinti prieštaravimų tarp nuteistojo G. P. ir nukentėjusiojo A. S. parodymų apie atlygio už 2018 metų spalio mėnesį išmokėjimą nukentėjusiajam, šių prieštaravimų, ištyrus visus byloje esančius įrodymus ir atlikus visus įmanomus BPK numatytus veiksmus, pašalinti nėra galimybės, todėl nėra pagrindo, vadovaujantis vien nukentėjusiojo A. S. parodymais, pripažinti G. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje. Tiek iš baudžiamosios bylos medžiagos, kuri buvo ištirta pirmosios instancijos teisme, tiek iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ištirtų papildomų įrodymų matyti, kad, be nukentėjusiojo A. S. parodymų, byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis G. P. neišmokėjo nukentėjusiajam A. S. atlygio už 2018 m. spalio mėnesį ir šiuos pinigus pasisavino.

35. BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Taigi, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, tai yra nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau išdėstytais motyvais dėl bylos duomenų rinkimo, vertinimo ir panaudojimo, mano, kad, išnaudojus visas procesines galimybes, nebuvo surinkta pakankamai kaltinančių įrodymų, kad būtų paneigta G. P. nekaltumo prezumpcija ir jis būtų pripažintas kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje.

36. Apibendrindama anksčiau pateiktus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio nuostatas, tai yra neištyręs ir neįvertinęs visų faktinių bylos aplinkybių, nepagrindęs, kodėl remiasi iš esmės vien tik nukentėjusiojo A. S. parodymais ir atmeta kitus įrodymus, patvirtinančius reikšmingas bylai aplinkybes, nepašalinęs byloje esančių prieštaravimų ir vadovaudamasis prielaidomis, nepagrįstai G. P. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje. Dėl byloje esančių abejonių ir nesant galimybės šių abejonių pašalinti, šis nusikaltimas G. P. negali būti inkriminuotas, nesant jo veiksmuose BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo yra išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o ne neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243-699/2018, 2K-191-648/2017, 2K-248-697/2017). Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, patikslintas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi, dalyje dėl G. P. nuteisimo ir nubaudimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

37. Taip pat teisėjų kolegija nurodo, kad išteisinus G. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, iš nuosprendžio dėl G. P. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, turi būti pašalinta aplinkybė, jog G. P. 2018 m. lapkričio 7 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) turinyje įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, kad A. S. pagal šį kasos išlaidų orderį gavo 1500 Eur kaip sportinės veiklos išmokas ir maistpinigius už spalio mėnesį. Konstatuotina, kad G. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, įvykdė tokiomis aplinkybėmis: G. P., eidamas krepšinio klubo (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurio teisinė forma yra asociacija, vadovo pareigas, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki lapkričio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytu būdu nukopijavęs (nuskenavęs) A. S. parašą nuo 2018 m. spalio 3 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) ir nukopijuoto parašo vaizdą perkėlęs ant krepšinio klubo (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą vykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės A. Č. jo prašymu parengto ir jam elektroniniu paštu atsiųsto 2018 m. lapkričio 7 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), į eilutę „Gavėjo parašas“ bei išspausdinęs 2018 m. lapkričio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) elektrofotografiniu būdu ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu spalviniu spausdinimo įrenginiu, taip suklastojo tikrą dokumentą, po ko šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, pateikdamas jį buhalterei įtraukimui į krepšinio klubo (duomenys neskelbtini) apskaitą.

Dėl G. P. baudžiamosios atsakomybės

38. Apeliaciniu skundu nuteistojo G. P. gynėjas prašo G. P. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliantas pažymi, kad nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, buvo padaryta formaliai, jokia žala įmonei nepadaryta, pinigai nebuvo pasisavinti, taigi G. P. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, pavojingumas yra ženkliai mažesnis, jis visiškai prisipažino dėl dokumento klastojimo bei jo panaudojimo, užima atsakingas pareigas, neteistas, nebaustas administracine tvarka, vedęs, turi vaikų, todėl yra visos sąlygos bei pagrindai spręsti klausimą dėl G. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir perdavimo brolio, atsakingo policijos pareigūno, D. P. atsakomybei laidavimą.

39. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad G. P. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnio pagrindu, nes nėra atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų. Pirmosios instancijos teismas G. P. pripažino kaltu dėl dviejų tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje, sudariusių idealiąja nusikalstamų veikų sutaptį, padarymo, G. P. neprisipažino padaręs BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o tai eliminavo galimybę taikyti jam aptariamą laidavimo institutą. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus išteisinti nuteistąjį G. P. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, vertintinos dar prieš bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme pateiktame prašyme atleisti G. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl laidavimo instituto taikymo ir spręstina, ar yra pagrindas G. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

40. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir sąlygos. Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas gali būti su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 ir 5 dalys). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-241/2012, 2K-150/2015, 2K-120-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-108-697/2017, 2K-274-693/2018, 2K-134-1073/2018, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018, 2K-196-697/2018) išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes.

41. Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos BK 40 straipsnio taikymui būtinos sąlygos. Byloje nustatyta, kad G. P. neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jokiais BK VI skyriuje nurodytais pagrindais (2 t., b. l. 140, 3 t., b. l. 35), pirmą kartą padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 141). G. P. vedęs, turi du vaikus (2 t., b. l. 139), charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 116-119), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuo 2021 m. sausio 13 d. G. P. yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gauna socialinio draudimo išmoką (3 t., b. l. 120, 159). Bylą su kaltinamuoju aktu perdavus į teismą, teisminio bylos nagrinėjimo metu G. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, prisipažino kaltu pilnai, išsamiai papasakojo bylai reikšmingas aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo tikslą ir motyvus, nuoširdžiai išgyvena ir gailisi dėl savo veiksmų (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaip matyti iš bylos duomenų, G. P. veiksmais (dėl 2018 m. lapkričio 7 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimo ir panaudojimo, pateikiant jį buhalterei įtraukimui į krepšinio klubo (duomenys neskelbtini) apskaitą) BK 300 straipsnio 1 dalyje saugomam teisiniam gėriui esminė žala nepadaryta, nei krepšinio klubas (duomenys neskelbtini), nei nukentėjusysis A. S. iš esmės jokios turtinės žalos nepatyrė (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Byloje nėra duomenų apie tai, kad G. P. praeityje būtų padaręs kitokio pobūdžio pažeidimų (2 t., b. l. 140-141). Po G. P. inkriminuotos veikos padarymo yra praėję daugiau nei dveji metai. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ir byloje esančiais duomenimis, per šį laikotarpį G. P. taip pat nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų (2 t., b. l. 140-141, 3 t., b. l. 35), o tai leidžia pagrįstai manyti, kad ateityje G. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), nes įvykdytas nusikaltimas buvo atsitiktinis ir toks jo elgesys nebūdingas nuteistojo elgesio modelis. Byloje yra G. P. brolio D. P. prašymas atleisti G. P. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą (3 t., b. l. 32). Atsižvelgiant į D. P. asmenybę (šiuo metu užima (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko pareigas, vidaus tarnybos stažas yra 26 metai, darbovietėje charakterizuojamas labai gerai, neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jokiais pagrindais, baustas administracine tvarka tik vieną kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris nelaikytinas grubiu), į tai, kad G. P. ir D. P. sieja giminystės ryšiai, jie artimai bendrauja, konstatuotina, kad D. P. yra pasitikėjimo vertas asmuo, turintis autoritetą G. P. ir galintis daryti jam teigiamą įtaką, galintis laiduoti už G. P. ir prisiimti dėl jo atsakomybę.

42. Taigi, esant BK 40 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai, G. P., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotinas laiduotojo D. P. atsakomybėn. Tačiau priimant sprendimą dėl BK 40 straipsnio taikymo turi būti įvertintinas ir konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumas.

43. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką. Nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnyje, dalyku paprastai pripažįstami tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2013). Teismų praktikoje laikoma, kad dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą), tai yra sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Pažymėtina, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta veika kėsinamasi į dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą. Šios veikos pavojingos tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019).

44. Teismų praktikoje nagrinėjant šios kategorijos baudžiamąsias bylas teismai yra pasisakę, jog tais atvejais, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014, 2K-83-648/2020 ir kt.). Taigi tokiais atvejais nusikalstama veika nepadaroma, nes veikoje nėra visų būtinųjų objektyviųjų ir (ar) subjektyviųjų sudėties požymių.

45. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. P. laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki lapkričio 30 d., tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytu būdu nukopijavęs (nuskenavęs) suklastojo tikrą dokumentą – 2018 m. lapkričio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį panaudojo. G. P. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu nukopijavo (nuskenavo) A. S. parašą nuo 2018 m. spalio 3 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio nukopijuoto parašo vaizdą perkėlė ant 2018 m. lapkričio 7 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) į eilutę „Gavėjo parašas“, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, G. P. išspausdino šį 2018 m. lapkričio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) elektrofotografiniu būdu ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu spalviniu spausdinimo įrenginiu ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, pateikdamas jį buhalterei įtraukimui į krepšinio klubo (duomenys neskelbtini) apskaitą. 2018 m. lapkričio 7 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. S. pagal šį kasos išlaidų orderį gavo 1500 Eur kaip sportinės veiklos išmokas ir maistpinigius už spalio mėnesį (šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog suklastotame 2018 m. lapkričio 7 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta ne realiai atlikta ūkinė operacija ir įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys).

46. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad ši G. P. veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Teisėjų kolegija sutinka su minėtomis išvadomis, nes, nepaisant to, kad šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog suklastotame 2018 m. lapkričio 7 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta ne realiai atlikta ūkinė operacija ir įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, tačiau kasos operacijų apskaitos dokumentas, koks šiuo atveju ir yra kasos išlaidų orderis, kuris naudojamas iš įmonės kasos išduodamiems gryniesiems pinigams įforminti, turi turėti užpildytus visus rekvizitus, tame tarpe ir pinigus gaunančio asmens parašą, kuris nagrinėjamu atveju buvo suklastotas (nukopijuotas nuo kito kasos išlaidų orderio).

47. BK 11 straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnis nustato, kad nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu laikoma ne bet kokia, o tik pavojinga, priešinga teisei veika. Nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, jog tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Nusikaltimo pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, tai yra nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobūdžiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai yra susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę taip pat turi padarytos žalos dydis, taip pat ir kiti veiksniai – veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai. Vadinasi, padarinių nustatymas ir įvertinimas yra būtini konstatuojant visos nusikalstamos veikos pavojingumo – kiekvienos veikos materialaus požymio buvimą. Pažymėtina, kad padarinių kaip būtino požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, kad veikos, BK aprašytos formaliosiomis sudėtimis, tarp jų ir nurodyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje.

48. Taigi, vienas iš pagrindinių kriterijų sprendžiant apie konkrečios veikos pavojingumą yra padarinių (žalos) rūšys ir dydis. Nėra nusikalstamų veikų, nesukeliančių žalingų padarinių, tačiau atskirais atvejais šie padariniai būna labai įvairūs ir jų visų numatyti bei nurodyti baudžiamajame įstatyme tiesiog neįmanoma. Kitais atvejais pavojingi padariniai laiko atžvilgiu yra atitolę nuo juos sukėlusios pavojingos veikos, todėl tokių veikų padarinių kaip būtino jų sudėties požymio įtvirtinimas įstatyme (ir laukimas jų realioje tikrovėje) nepagrįstai nutolintų ar apskritai sumažintų galimybes tokias veikas kvalifikuoti kaip baigtas, nors neretai jau pats kaltininko veikimas ar neveikimas savaime yra tokio pavojingumo, kad ir be tokio veikimo ar neveikimo padarinių yra pagrindas veiką kriminalizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-648/2020).

49. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant apie G. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą yra svarbu atsižvelgti į suklastoto ir panaudoto tikro dokumento specifiką, jo galimo panaudojimo sritį ir teisinių santykių atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) ypatumus. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti. 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį; pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Taigi kasos išlaidų orderis – tai pinigų iš kasos išmokėjimą patvirtinantis dokumentas. Kaip buvo minėta anksčiau, baudžiamasis įstatymas saugo dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą, tikros informacijos ir ja paremtų teisingų sprendimų priėmimą. Šia prasme kasos išlaidų orderyje įtvirtinti duomenys yra reikšmingi, kadangi juo įforminami iš įmonės kasos išduodami grynieji pinigai, šis dokumentas turi būti perduodamas buhalteriui ir saugomas įmonės buhalterijoje. Taigi nagrinėjamu atveju suklastotas tikras kasos išlaidų orderis gali sudaryti prielaidas kilti žalai baudžiamosios teisės prasme.

50. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir į tai, kokio pobūdžio teisiniuose santykiuose yra suklastotas bei panaudotas tikras dokumentas, daro išvadą, kad G. P. veiksmai negali būti vertinami kaip nepavojingi, negalintys sukelti teisinių pasekmių. Dėl šių priežasčių G. P. veikoje pagrįstai yra nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Nepaisant to, teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstama veika gali būti pripažinta mažareikšme, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017 ir kt.).

51. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas BK 37 straipsnio taikymą, yra pažymėjęs, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu. Pagal teismų praktiką dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais bylose taikant BK 37 straipsnio nuostatas būtina atsižvelgti į: 1) nusikaltimu padarytos žalos dydį (nustatoma, kad dokumento suklastojimas nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – teisingai dokumentų apyvartai, normaliai institucijų veiklai ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti); 2) nusikaltimo dalyką (nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalykas yra dokumentas, taigi vertinama konkretaus rašytinio akto svarba, dokumento teisinis ir kitokio pobūdžio reikšmingumas, dokumentu sukurti teisiniai santykiai, apyvartos mastas); 3) kitus nusikaltimo požymių ypatumus (tai yra atsižvelgtina į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką suklastojant konkretų dokumentą ar disponuojant juo, kai nustatoma, kad šie požymiai egzistuoja tik formaliai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-413-895/2016, 2K-169-689/2018, 2K-22-303/2021).

52. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. P. tyčia suklastojo tikrą dokumentą ir panaudojo, pateikdamas jį buhalterei įtraukimui į apskaitą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors suklastotas tikras dokumentas ir buvo panaudotas, pateikiant jį buhalterei įtraukimui į apskaitą, tačiau, kaip jau minėta, byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog suklastotame 2018 m. lapkričio 7 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta ne realiai atlikta ūkinė operacija ir taip įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys. Byloje nebuvo nustatyta, kad G. P., klastodamas tikrą dokumentą, siekė asmeninės naudos (pavyzdžiui, pasisavinant svetimą turtą). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme (3 t., b. l. 42-45) ir apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 132, 158-159) nuteistasis G. P. nurodė, kad šią veiką padarė ne siekdamas kokios nors asmeninės naudos, o norėdamas pateikti į buhalteriją dokumentą, pateisinantį pinigų iš klubo banko sąskaitos išėmimą ir patvirtinantį, kad šie pinigai buvo išmokėti A. S. kaip atlyginimas už 2018 metų spalio mėnesį. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje toks tikro dokumento suklastojimo bei panaudojimo atvejis yra vienkartinio pobūdžio. Kaip matyti iš bylos duomenų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnams 2019 m. balandžio 25 d. atlikus krepšinio klubo (duomenys neskelbtini) patikrinimą, jokie buhalterinės apskaitos pažeidimai nenustatyti (2 t., b. l. 16-17). Apeliacinės instancijos teismui 2021 m. kovo 3 d. pateiktame rašte krepšinio klubo (duomenys neskelbtini) direktorius A. L. nurodė, kad klubas neturi jokių turtinių pretenzijų G. P., nes tiki, kad atlyginimas už 2018 m. spalio mėnesį A. S. buvo išmokėtas (3 t., b. l. 138). Taigi G. P. veiksmais BK 300 straipsnio 1 dalyje saugomam teisiniam gėriui esminė žala nepadaryta.

53. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad G. P. padaryta veika pagal jos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, jog, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (tai yra ultima ratio) taikymas, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendis, patikslintas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi, dalyje dėl G. P. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį naikintina ir baudžiamoji byla dėl šio kaltinimo G. P. atžvilgiu nutrauktina (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 2 punktas).

54. Kaip jau minėta, esant BK 40 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai, G. P., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotinas laiduotojo D. P. atsakomybėn, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, tačiau teisėjų kolegija, sutikdama, kad G. P. nagrinėjamu atveju turi būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir siekdama pagrįsto baudžiamosios atsakomybės individualizavimo, G. P. atžvilgiu taiko ne BK 40 straipsnio, o BK 37 straipsnio nuostatas, kurios nagrinėjamu atveju yra palankesnės G. P. atžvilgiu, nes numato besąlyginį atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija taikydama BK 37 straipsnio nuostatas, o ne BK 40 straipsnio nuostatas, kaip prašė gynėjas, neperžengia apeliacinio skundo ribų, nes abi šios normos reglamentuoja asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-121-453/2019).

55. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi. Įstatymas nenumato nei minimalaus, nei maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, taip pat ir proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-114-1073/2018). G. P., kaip jau minėta, įvykdė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gauna socialinio draudimo išmoką, charakterizuojamas teigiamai, jo padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, todėl, siekiant užtikrinti bausmės paskirtį, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigojant sumokėti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis). Parenkant įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį atsižvelgtina į tai, kad, kaip jau buvo minėta, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei dveji metai, G. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bus proporcinga nuteistojo įvykdytai veikai ir užtikrins kitų teisės pažeidimų prevenciją bei neleis formuotis nebaudžiamumo jausmui.

Dėl proceso išlaidų

56. 2021 m. vasario 23 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas nukentėjusiojo A. S. atstovo advokato Virgilijaus Januškos prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, kuriame prašoma iš nuteistojo G. P. priteisti nukentėjusiojo A. S. turėtas 300 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 112). Prie minėto prašymo pridėta sąskaita už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymas (3 t., b. l. 113-114) patvirtina, kad nukentėjusysis A. S. sumokėjo savo atstovui advokatui Virgilijui Januškai 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

57. BPK 105 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-231-489/2020). Atsižvelgus į tai, kad šiuo nuosprendžiu priimtinas procesinis sprendimas G. P. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį išteisinti, o pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir procesą nutraukti, nukentėjusiojo A. S. atstovo prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo negali būti tenkinamas, todėl jis atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 327 straipsnio 2 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo G. P. gynėjo advokato Mariaus Navicko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendį, patikslintą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi, dalyje dėl G. P. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, bausmių subendrinimo bei galutinės bausmės paskyrimo ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

G. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 183 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

G. P., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, G. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas 188604955) Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Luminor“ banke, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens (kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė) vardą, pavardę, asmens kodą;

pašalinti iš Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, patikslinto Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi, nustatomosios ir motyvuojamosios dalių dėl G. P. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, aplinkybę, kad G. P. 2018 m. lapkričio 7 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) turinyje įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, jog A. S. pagal šį kasos išlaidų orderį gavo 1500 Eur kaip sportinės veiklos išmokas ir maistpinigius už spalio mėnesį.

Likusioje dalyje Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendį, patikslintą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi, palikti nepakeistą.

Iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės G. P. nukentėjusiajam A. S. nepriteisti turėtų proceso išlaidų advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paslaugoms apmokėti.