Telšių apylinkės teismo nuosprendis

G. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P. suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo – eidamas (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), kurio teisinė forma yra asociacija, vadovo pareigas, laikotarpyje nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki lapkričio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytu būdu nukopijavęs (nuskenavęs) A. S. parašą nuo 2018 m. spalio 3 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) ir nukopijuoto parašo vaizdą perkėlęs ant (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą vykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės A. Č. jo prašymu parengto ir jam elektroniniu paštu atsiųsto 2018 m. lapkričio 7 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), į eilutę „Gavėjo parašas“, taip 2018 m. lapkričio 7 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad A. S. pagal šį kasos išlaidų orderį gavo 1500 Eur kaip sportinės veiklos išmokas ir maistpinigius už 10 mėn., bei išspausdinęs 2018 m. lapkričio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) elektrofotografiniu būdu ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu spalviniu spausdinimo įrenginiu, taip suklastojo tikrą dokumentą, po ko šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, pateikdamas jį buhalterei įtraukimui į (duomenys neskelbtini) apskaitą.

Taip pat jis pasisavino jam patikėtą turtą – eidamas (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), kurio teisinė forma yra asociacija, vadovo pareigas ir būdamas šio klubo kasininku, turėdamas teisę disponuoti (duomenys neskelbtini) atsiskaitomojoje banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis ir būdamas atsakingas už jų panaudojimą, 2018 m. lapkričio 6 d. 17.35 val., Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), esančiame banko „Swedbank“, AB, bankomate iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgryninęs 1 700 Eur bei 2018 m. lapkričio 14 d. paprašęs (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą vykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės A. Č. parengti 2018 m. lapkričio 7 d. kasos išlaidų orderį dėl 1 500 Eur išmokėjimo A. S. ir atsiųsti šį dokumentą jam elektroniniu paštu, gavęs šį 2018 m. lapkričio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), jame nurodytos pinigų sumos – 1500 Eur A. S. neišmokėjo ir įtraukimui į (duomenys neskelbtini) apskaitą buhalterei pateikė suklastotą 2018 m. lapkričio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio turinyje įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie 1 500 Eur A. S. išmokėjimą, taip neteisėtai pasisavino jam patikėtą (duomenys neskelbtini) turtą – 1 500 Eur.

Apklaustas kaip kaltinamasis, G. P. prisipažino suklastojęs tikrą dokumentą – 2018 m. lapkričio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį panaudojęs; pasisavinęs jam patikėtą (duomenys neskelbtini) turtą – 1 500 Eur, neprisipažino. Jis paaiškino, kad jis nukopijavo A. S. parašą nuo kito dokumento ir jį perkėlė ant kasos išlaidų orderio, kadangi A. S. nepasirašė šio orderio, nors pinigus jis išmokėjo ir A. S. pinigus gavo. Buhalterė apie tai, kad kasos išlaidų orderis suklastotas, nežinojo. Nurodė, kad jam ne kartą teko būti teismuose dėl nukentėjusiojo civilių ieškinių. Dėl šios veikos prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pinigų pasisavinimo nepripažino, nurodė, kad A. S. turėjo kažkokių piniginių problemų, reikalų su antstoliais, todėl paprašė gauti atlyginimą grynais. Nukentėjusysis pinigus gavo, sutinka, kad įrodymų nėra, tuo ir buvo pasinaudota. Tą dieną, kai nukentėjusiajam išmokėjo atlyginimą, jis nepasirašė pinigų gavimo orderio. Netrukus turėjo buhalterei pateikti dokumentą, žinojo, kad būtinas dokumentas su parašu buhalterijai sutvarkyti, todėl suklastojo parašą. Nukentėjusiajam jau yra priteisti visi priklausantys pinigai, jis antrą kartą nori gauti 1500 Eur.

(duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė A. Č. 2020 m. gegužės d. rašte nurodė, kad kasos išlaidų orderis (duomenys neskelbtini) klubo direktoriaus G. P. buvo pateiktas kopijos formatu, vėliau turėjo būti pateiktas dokumento originalas kaip ir kiti dokumentai, tačiau originalaus dokumento nepateikė (1 t., b. l. 174), o 2020 m. gegužės 11 d. rašte nurodė, kad už kasos ir banko operacijas (duomenys neskelbtini) atsakingas asmuo yra klubo direktorius. Tai nurodyta klubo apskaitos politikoje. Atskiru įsakymu kasininkas nepaskirtas. Pagal Vyriausybės nutarimą „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 3 skyriaus 27 punktą „Kai ūkio subjekte yra daug struktūrinių padalinių, pinigus, be kasininko, pagal ūkio subjekto vadovo įsakymą gali išmokėti kiti ūkio subjekto darbuotojai. Jei ūkio subjekte nėra kasininko pareigybės, atlikti kasos operacijas ta pačia tvarka pavedama kitiems ūkio subjekto darbuotojams“. Kitų samdomų darbuotojų klube nebuvo (1 t., b. l. 177). Be to, 2020 m. gegužės 15 d. A. Č. pateikė elektroninių laiškų susirašinėjimo kopijas su G. P., iš kurių matyti, kad 2018 m. lapkričio 14 d., 15.04 val., (duomenys neskelbtini)@gmail.com gautas laiškas iš adresato (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Laiško turinio tekstas: „Labas A., prašau atsiųsk kasos išlaidų orderį A. S. 1 500 Eur (lapkričio 7 d.)“. 2018 m. lapkričio 14 d., 15.11 val., iš (duomenys neskelbtini)@gmail.com išsiųstas atsakymas adresatui (duomenys neskelbtini)@gmail.com su prisegtu failu (duomenys neskelbtini).pdf, kuriame yra kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 190-193).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1407(19) nurodyta, kad parašai, esantys tirti pateiktame 2018 m. lapkričio 7 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėse „Įmonės vadovas“, „Gavėjo parašas“ ne pasirašyti ranka, o nukopijuoti ir išspausdinti elektrofotografiniu būdu spalviniu kompiuteriniu spausdintuvu, daugiafunkciniu ar kopijavimo aparatu. Šie parašai yra nukopijuoti (nuskenuoti) nuo parašų, esančių 2018 m. spalio 3 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėse „Įmonės vadovas“, „Gavėjo parašas“ (2 t., b. l. 23-25).

Banko „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. matyti, kad 2018 m. lapkričio 6 d., 17.35 val., bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame adresu Mažeikiai, (duomenys neskelbtini), iš sąskaitos išgryninta 1 700 Eur (2 t., b. l. 93).

Įtariamasis G. P. pateikė siųstų laiškų kopijas, kuriose matyti, kad A. S. elektroniniu paštu siųstas tik vienas kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 120-121).

Akistatos protokole nurodyta, jog nukentėjusysis A. S. teigė, jog pagal 2018 m. lapkričio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur jam nebuvo išmokėti, o kaltinamasis G. P. nurodė, jog pinigai buvo sumokėti (2 t., b. l. 191-193).

A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 780,00 Eur – 1 500 Eur neturtinės ir 280 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 80).

2019 m. spalio 1 d. kaltinamajam G. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 165-166).

Ginčas dėl neišmokėtų pinigų pagal nukentėjusiojo A. S. ieškinį buvo nagrinėjamas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-626-715/2019, priimtas sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir Šiaulių apygardos teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-4-569/2020, 43 punkte konstatavo, jog „Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas pateikė naujus įrodymus – 2019 m. rugpjūčio 2d. Lietuvos teismo ekspertizės išvadą Nr. 11-1407 (19), kurioje nurodoma, kad 2018 m. lapkričio 7 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėse ,,Įmonės vadovas“, „ Gavėjo parašas“ ne pasirašyti ranka, o nukopijuoti ir išspausdinti elektrofotografiniu būdu spalviniu kompiuteriniu spausdintuvu, daugiafunkciniu ar kopijavimo aparatu. Šie parašai yra nukopijuoti (nuskenuoti) nuo parašų, esančių 2018 m. spalio 3 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėse ,,Įmonės vadovas“, ,,Gavėjo parašas“. Ieškovas neigia gavęs atlygį pagal šį kasos išlaidų orderį, šio dokumento su originaliais parašais atsakovas nepateikė. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas atlygio už teikiamas paslaugas iš atsakovo negavo nuo 2018 m. spalio 1 d. iki sutarties nutraukimo – 2018 m. lapkričio 12 d., atlygis už šį laikotarpį ieškovui priteistinas iš atsakovo“ (1 t., b. l. 160-172), t. y. šia nutartimi nukentėjusiajam buvo priteista visa jo reikalauta suma.

Motyvuojamoji dalis

BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką. Teismų praktikoje laikoma, kad dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą), t. y. sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019). Pažymėtina, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta veika kėsinamasi į dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą. Šios veikos pavojingos tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198-689/2019, 2K-187-976/2019).

Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-371-648/2017, 2K-21-628/2019, 2K-132-511/2019 ir kt.).Turto pasisavinimo sudėtis yra materialioji, todėl, inkriminuojant šią nusikalstamą veiką, būtinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui, tačiau žalai konstatuoti neturi įtakos tai, jog byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys. Taigi, nors šioje byloje (duomenys neskelbtini) klubas (duomenys neskelbtini) ir nepareiškė civilinio ieškinio dėl padarytos žalos atlyginimo, teismas pripažįsta, jog kaltinamojo veika pagal BK 183 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. Turto pasisavinimo sudėtis yra materialioji, todėl, inkriminuojant šią nusikalstamą veiką, būtinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui, tačiau žalai konstatuoti neturi įtakos tai, jog byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys. Bylos duomenimis nustatyta, kad kalinamasis G. P., būdamas klubo vadovu, 2018 m. lapkričio 6 d., 17.35 val., bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame adresu Mažeikiai, (duomenys neskelbtini), iš sąskaitos išgrynino 1 700 Eur (2 t., b. l. 93). Nors liudytoja A. Č. nurodė, jog buhalterinėje apskaitoje skolos nėra, o banko išraše matoma, kad ta suma yra nuimta, ir G. P. patvirtino nuėmęs minėtus pinigus, tačiau akivaizdu, jog buhalterinėje apskaitoje ši suma yra pagrįsta suklastotu kasos išlaidų orderiu, o tai leidžia spręsti, kad žala klubui padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175-1073/2019), pinigai nukentėjusiajam nebuvo išmokėti, o tai leidžia spręsti, jog šiuos pinigus pasisavino kaltinamasis, ką patvirtina ir įsiteisėjusi aukščiau minėta Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartis, o taip pat nepaneigia ir šioje byloje surinkti įrodymai – suklastotas kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojos A. Č. parodymai, jog 1 500 Eur suma pagrįsta tik šiuo suklastotu dokumentu, sąskaita disponavo būtent kaltinamasis, banko sąskaitos išrašas, specialisto išvada ir kt.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis G. P. suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, pateikdamas jį apskaitą vykdžiusiai buhalterei įtraukimui į (duomenys neskelbtini) apskaitą, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki lapkričio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytu būdu nukopijavęs (nuskenavęs) A. S. parašą nuo 2018 m. spalio 3 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) ir nukopijuoto parašo vaizdą perkėlęs ant (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą vykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės A. Č. jo prašymu parengto ir jam elektroniniu paštu atsiųsto 2018 m. lapkričio 7 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), į eilutę „Gavėjo parašas“, taip 2018 m. lapkričio 7 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad A. S. pagal šį kasos išlaidų orderį gavo 1500 Eur kaip sportinės veiklos išmokas ir maistpinigius už 10 mėn., bei išspausdinęs 2018 m. lapkričio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) elektrofotografiniu būdu ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu spalviniu spausdinimo įrenginiu. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad kaltinamojo padaryta veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalies sudėtį, nes nustatyta, kad tokie kaltinamojo veiksmai sukėlė žalingus padarinius – nukentėjusiajam nebuvo sumokėtas atlyginimas, nors kaltinamasis ir tvirtino, kad 1 500 Eur už 2018 mėn. sumokėjo, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad ši suma sumokėta nebuvo. Veika sukėlė neigiamus padarinius, nukentėjusysis ne tik negavo jam priklausančių pinigų, bet ir buvo priverstas inicijuoti teisminius procesus ir juos prisiteisti iš kaltinamojo.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Apibendrindamas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas, sprendžia, kad byloje yra pakankamai kaltinamojo G. P. kaltę įrodančių duomenų, kurių pagrindu galima spręsti, jog jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje, veikdamas tiesiogine tyčia. Pats kaltinamasis pripažino, kad jis suklastojo kasos išlaidų orderį, o įrodymų, paneigiančių jo kaltę pasisavinus svetimą turtą, jis nepateikė, šios veikos padarymą pagrindžia įsiteisėjusi Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo d. nutartis, kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas aptarė aukščiau. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis neprisipažino ir suklastojęs kasos išlaidų orderį, todėl teismas vertina, jog teisme jis kaltę pripažino tik prispaustas įrodymų – specialisto išvados, teismo nutarties ir kt.

Kaltinamojo G. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Prisipažinimo teisme padarius nusikalstamą veiką teismas nelaiko pagrindu spręsti, jog yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir prisipažinimą vertina kaip siekį išvengti griežtesnės atsakomybės.

Skirdamas bausmę, siekdamas įgyvendinti jos paskirtį, teismas vadovaujasi bendraisiais baus-mės skyrimo pagrindais (BK 41, 54 straipsniai).

Kaltinamasis G. P. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, neprisipažino padaręs BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, veikos padarytos idealiąja sutaptimi ir priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), visuotinai nėra pavojingos, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, neteistas, dirba, todėl teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kiek didesnes, nei minimalias baudas už kiekvieną iš veikų (BK 41, 50, 54 straipsniai), jas subendrinant BK 63 straipsnio 1, 2 dalių ir 5 dalies 2 punkto pagrindu apėmimo būdu.

Kaltinamasis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnio pagrindu, nes nėra atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Lietuvos Automobilių Kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos atstumų tarp Lietuvos miestų skaičiuoklės pagalba nustatyta, jog atstumas tarp Kauno ir Mažeikių yra 228,00 km, o tarp Kauno ir Naujosios Akmenės (kur buvo vykdoma apklaus) yra 202,00 km. Vertindamas tai, kad kuro bei amortizacijos sąnaudas pagrindžiančių dokumentų nukentėjusysis nepateikė, teismas sprendžia, jog tokio dydžio išlaidos nėra įrodytos, tačiau teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, pripažįsta, kad nukentėjusysis patyrė išlaidas, važiavo į apklausas bei akistatą (apie 1 300 km, teismui žinoma, jog kelio danga – asfaltas) ir sprendžia, kad 200 Eur suma pakankama ir reali turtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu, dėl nusikalstamų veikų nukentėjusysis patyrė akivaizdžius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, stresą ir įtampą. Jis turėjo vykti į ikiteisminio tyrimo įstaigas, kas, teismo vertinimu, sukėlė neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, kuriuos turi kompensuoti kaltas asmuo.

Nagrinėjamu atveju įvertintina ir tai, jog nusikaltimai buvo padaryti tiesiogine tyčia ir yra baigti, tačiau nesukelta negrįžtamų pasekmių. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis dirba užsienio valstybės komandoje, todėl darytina išvada, kad 300 Eur yra protinga suma neturtinei žalai atlyginti, kuri priteistina iš kaltinamojo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – spausdintuvas „HP Lazer jet 120“, elektros maitinimo laidas, jungiamais laidas, nešiojamas kompiuteris „Dell“, modelis (duomenys neskelbtini), kompiuterio maitinimo blokas su laidu, saugomi Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės r. policijos komisariato daiktų saugojimo kambaryje, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui grąžintini (duomenys neskelbtini) klubui (duomenys neskelbtini) (BPK 94straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje ir nubausti;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL, t. y. 4 000 Eur bauda;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį 80 MGL, t. y. 4 000 Eur bauda.

Paskirtas bausmes subendrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalių ir 5 dalies 2 punkto pagrindu ir galutinę bausmę paskirti 80 MGL, t. y. 4 000 Eur baudą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo G. P. priteisti 500 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – spausdintuvą „HP Lazer jet 120“, elektros maitinimo laidą, jungiamąjį laidą, nešiojamąjį kompiuterį „Dell“, modelis (duomenys neskelbtini), kompiuterio maitinimo bloką su laidu, saugomus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės r. policijos komisariato daiktų saugojimo kambaryje, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui grąžintini (duomenys neskelbtini).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą baudą kaltinamasis privalo sumokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, (banko kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismo raštinės darbuotojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu ją gali pakeisti viešaisiais darbais; jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.