Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ir atsakovo krepšinio klubo Mažeikių „Mažeikiai“ apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį dėl skolos priteisimo ir atsakovo krepšinio klubo Mažeikių „Mažeikiai“ priešieškinį dėl sutarties pripažinimo nesudaryta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis)

7. Byloje kilo ginčas dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių - atlygintos paslaugų sutarties ar sportinės veiklos sutarties - kvalifikavimo, sutarties sudarymo fakto ir formos, sutarties nutraukimo teisinių pasekmių.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2017 m. gruodžio 12 d. ieškovas A. S. pradėjo teikti (duomenys neskelbtini) sportinės veiklos paslaugas atsakovui Krepšinio klubui Mažeikių „Mažeikiai“ - treniravo klubo vyrų krepšinio komandą „(duomenys neskelbtini)“ ir ruošė komandą varžyboms. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas teikė paslaugas klubui nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. sezono pabaigos ir nuo 2018 m. sezono pradžios iki 2018 m. lapkričio 12 d., dėl paslaugų teikimo šalys buvo susitarusios dviem sezonams - 2017-2018 metams ir 2018 - 2019 metams. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas susitarė su atsakovu dėl 1500,00 Eur atlygio per mėnesį sumokėjimo, atsakovas pripažįsta, kad tokio dydžio atlygį ieškovui mokėjo grynais pinigais, atskaičius mokesčius. Tarp šalių nėra ginčo, jog už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su ieškovu už jo teiktas paslaugas.

9. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad 2017 m. gruodžio 12 d., pradėdamas teikti atsakovui paslaugas, su atsakovu pasirašė sportinės veiklos sutartį, kurią atsakovas nusprendė nutraukti 2018 m. lapkričio 12d., nepasibaigus sutarties galiojimo terminui. Kadangi atsakovui nusprendus nutraukti sutartį prasidėjus sportiniam sezonui jis neturėjo galimybių susirasti kito darbo, patyrė nuostolių, mano, kad atsakovas turi pareigą jam sumokėti 10 500,00 Eur nuostolių negautų pajamų.

10. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad ieškovui pradėjus teikti paslaugas klubui, jokia rašytinė, tuo labiau sportinės veiklos sutartis su juo pasirašyta nebuvo, šalis siejo atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai, todėl, nutraukus žodinę atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, atsakovas jokių nuostolių ieškovui atlyginti neprivalo. Kadangi 2017 m. gruodžio 12d. rašytinę sportinės veiklos sutartį atsakovas ieškovui išsiuntė 2018 m. lapkričio 13d. pranešdamas apie atlygintinų paslaugų sutarties nutraukimą nuo 2018 m. lapkričio 12d., o po to tą pačią dieną ją atšaukė, laiko, kad tokia sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta.

11. Kadangi abiejų šalių tiek apeliaciniuose skunduose, tiek atsiliepimuose ir paaiškinimuose teismo posėdžio metu išdėstyti argumentai yra susiję su teisinių santykių kvalifikavimu, sutarties sudarymo faktu ir forma, sutarties nutraukimo teisiniais padariniais, šalių argumentai vertinami bendrai, atsižvelgiant į apeliaciniuose skunduose keliamus klausimus.

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo

28. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką sportinės veiklos sutartis yra viena iš atlygintinų paslaugų sutarties rūšių. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Civilinio kodekso XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryti tiek rašytine, tiek žodine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016).

29. Kasacinis teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių praktiką, reglamentuotą CK 6.193 straipsnyje, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiškinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2013).

30. Tarp šalių sudarytos sutarties sudarymo ir nutraukimo momentu galiojusio Lietuvos Respublikos Kūno kultūros ir sporto įstatymo (nuo 2017-01-01 iki 2019-01-01) 35 straipsnio 3 dalis numatė, kad galioja tik rašytinė sportinės veiklos sutartis. Tačiau pagal CK 1.93 straipsnio 1 dalį įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos paprasto rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.

31. Kūno kultūros ir sporto įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje įsakmiai nenurodyta, kad įstatyme numatytos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu. Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais sandorio sudarymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., rašytiniais ar daiktiniais. Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog sportinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta įstatymo nustatyta forma, nesant imperatyvaus nurodymo įstatyme dėl sutarties negaliojimo, nedaro sudarytos sutarties savaime negaliojančios. Todėl pirmosios instancijos motyvai, kad nesant rašytinės sportinės veiklos sutarties, tarp šalių nesusiklostė sportinės veiklos teisiniai santykiai, pripažįstami nepagrįstais.

32. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad rašytinę sportinės veiklos sutartį su atsakovu sudarė vos atvykęs į klubą, prieš pradėdamas teikti paslaugas. Tačiau ieškovo pateiktas sportinės veiklos sutarties egzempliorius nėra patvirtintas originaliais parašais. Kadangi atsakovas rašytinės sutarties pasirašymą 2017 m. gruodžio 12 d. dieną klubo patalpose neigė, ieškovas negalėjo pateikti sutarties su originaliais parašais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad rašytinė sutartis tarp šalių 2017 m. gruodžio 12 d. sudaryta nebuvo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovas sportinės veiklos sutarties sudarymo faktą gali įrodinėti kitais leistinais rašytiniais ar daiktiniais įrodymais.

33. Sportinės veiklos sutartis Kūno kultūros ir sporto įstatyme (redakcija, galiojusi 2017 m. sausio 1 d. – 2019 m. sausio 1 d., 2 straipsnio 18 punktas) apibrėžiama kaip sportininko profesionalo, sportininko ar trenerio ir sporto organizacijos susitarimas, kuriuo sportininkas profesionalas, sportininkas ar treneris įsipareigoja rengtis sporto varžyboms arba rengti sportininkus, dalyvauti varžybose laikantis nustatytos sporto organizacijos vidaus tvarkos, o sporto organizacija įsipareigoja mokėti atlygį už sportinę ar treniravimo veiklą ir užtikrina pasirengimo ir dalyvavimo varžyboms sąlygas ir jose dalyvauti, taip pat įsipareigoja vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas. Pagal šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies nuostatas sportininkas profesionalas, vykdydamas sportinę veiklą sporto organizacijoje, su šia organizacija privalo sudaryti sportinės veiklos sutartį. Privalomos tokios sutarties sąlygos reglamentuojamos nurodyto straipsnio 2 dalyje.

34. Sportinės veiklos sutartyje turi būti nurodyta: 1) sporto organizacija; 2) sportininko profesionalo asmens tapatybę patvirtinantys duomenys; 3) šalių teisės ir pareigos; 4) sportininko profesionalo įsipareigojimai laikytis sporto organizacijos, tos sporto šakos federacijos ir tarptautinių federacijų, kurioms priklauso sporto organizacija, nustatytų taisyklių ir kitų nuostatų; 5) sportininko profesionalo atlygis už sportinę veiklą; 6) sportininko profesionalo privalomojo sveikatos draudimo sąlygos; 7) pasirengimo varžyboms ir varžybų metu sportininko profesionalo sveikatai padarytos žalos atlyginimo tvarka; 8) sportininko profesionalo teisė į poilsį; 9) sutarties galiojimo laikas; 10) šalių atsakomybė už sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą; 11) sutarties įsigaliojimo ir nutraukimo sąlygos; 12) nepilnamečio sportininko profesionalo mokymosi sąlygos; 13) kitos sąlygos.

35. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas yra sporto organizacija – sporto klubas. Atsakovas pripažįsta, kad sudarė susitarimą su atsakovu dėl (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo klubui dviem sezonams – 2017-2018 metams ir 2018-2019 metams, su ieškovu susitarė dėl atlygio – 1500,00 Eur per mėnesį, atskaičius mokestį, dėl privalomojo sveikatos draudimo mokėjimo, sutarties galiojimo pabaigos. Atsakovo atstovas G. P. taip pat pripažino, kad nuo 2018 metų rugsėjo ieškovas teikė paslaugas pagal sportinės veiklos sutartį. Vien iš šalių sutarties sąlygų, kurios yra esminės ir kurias pripažįsta pats atsakovas, yra pagrindas daryti išvadą, kad tarp šalių nuo 2017 m. gruodžio 12 d. buvo sudaryta žodinė sportinės veiklos sutartis. Kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sportinės veiklos sutartis patvirtina ir atsakovo pateikta balansinės sąskaitos ataskaita, kurioje nurodyta, kad 2018-09-30 ir 2018-10-31 atsakovo išmokėtų lėšų ieškovui pagrindas yra sportinė veikla ir maistpinigiai.

36. Atsakovo paaiškinimus, kurie patvirtina žodinės sportinės veiklos sutarties sudarymo faktą, patvirtina ir 2018 m. lapkričio 13 d. atsakovo atsiųsta ir jo pasirašyta rašytinė sportinės veiklos 2017 m. gruodžio 12 d. sutartis su ieškovu. Nors atsakovo atstovas teigia, kad rašytinė sportinės veiklos sutartis ieškovui buvo atsiųsta nutraukiant su juo sutartį todėl, kad šalių teisiniai santykiai būtų tinkamai įforminti klubo vedamoje buhalterinėje apskaitoje, joje yra nurodytos sąlygos, kurias šalys pripažino ir neginčijo (pvz. sutarties terminas, atlygis, kt.). Atsakovo atstovas G. P. bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad, pasiųsdamas rašytinės sportinės veiklos sutartį, jis suklydo dėl įstatymų nežinojimo, o vėliau, pasitaręs su advokatu, šios sutarties pasirašymą atšaukė. Tačiau visų pirma tokie atsakovo atstovo paaiškinimai yra deklaratyvūs. Be to, kaip jau buvo minėta, dalis sutartyje numatytų sąlygų atitinka ir atsakovo pripažintas aplinkybes. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad rašytinėje atsakovui išsiųstoje 2017 m. gruodžio 12 d. sportinės veiklos sutartyje buvo išreikšta tikroji atsakovo valia. Įvertinus šios sutarties turinį, nėra abejonių, kad tarp šalių nuo 2017 m. gruodžio 12 d. pagal žodinę sutartį buvo susiklostę sportinės veiklos teisiniai santykiai, ši aplinkybė įrodyta paties atsakovo pripažintais faktais bei rašytiniu įrodymu – 2017 m. gruodžio 12 d. įforminta sportinės veiklos sutartimi, atsakovo pateikta balansinės sąskaitos ataskaita apie piniginių lėšų išmokėjimo pagrindą ieškovui, kurie yra leistini įrodymai pagal CPK nuostatas.

37. Ieškovas taip pat skundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas tenkino priešieškinį ir pripažino, kad 2017 m. gruodžio 12 d. tarp šalių sportinės veiklos sutartis sudaryta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismui padarius priešingas išvadas, teisėjų kolega išdėstytų motyvų nebekartoja. Tačiau pažymėtina, kad pagal CK 1.79 straipsnio 1 dalį šalis, turinti teisę sandorį nuginčyti, gali jį patvirtinti per kitos sandorio šalies arba įstatymų nustatytą terminą. Patvirtinusi sandorį, šalis netenka teisės jį ginčyti. Šio straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti: 1) sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė; 2) pareikalavo, kad kita šalis įvykdytų sandorį; 3) užtikrino kitai šaliai savo prievolių įvykdymą; 4) visiškai ar iš dalies perleido kitam asmeniui pagal tą sandorį įgytas teises.

38. Atsakovas, su ieškovu 2017 m. gruodžio 12 d. sudaręs žodinę sportinės veiklos sutartį, ją patvirtino 2018 m. lapkričio 13 d. išsiuntęs ieškovui savo pasirašytą rašytinę sportinės veiklos sutartį. Kaip jau buvo minėta, atsakovas pripažino, kad sudarė susitarimą su atsakovu dėl (duomenys neskelbtini)paslaugų teikimo klubui dviem sezonams – 2017-2018 metams ir 2018-2019 metams, su ieškovu susitarė dėl atlygio – 1500,00 Eur per mėnesį, atskaičius mokestį, kurį ir mokėjo, nuo 2018 metų rugsėjo buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodė, kad lėšos mokamos pagal sportinės veiklos sutartį, pripažino faktą, kad nuo 2018 metų rugsėjo ieškovas teikė paslaugas pagal sportinės veiklos sutartį. Atsakovas vykdė sandorį – mokėjo atlygį ieškovui už teikiamas (duomenys neskelbtini) paslaugas, reikalavo iš ieškovo aukštų komandos rezultatų, t.y. reikalavo, kad ieškovas įvykdytų sandorį, sudarė sąlygas ieškovui sandorį vykdyti, patvirtino sportinės veiklos sandorio sąlygas, išsiųsdamas ieškovui rašytinę nutartį. Tokiais savo veiksmais atsakovas sandorį patvirtino, todėl pagal CK 1.79 straipsnio nuostatas neteko teisės ginčyti sportinės veiklos sutartį su ieškovu.

39. Atsakovas nurodė, kad ieškovas, prašydamas priteisti jam nuostolius, neprašo pripažinti sportinės veiklos sutarties nutraukimo neteisėtu. Iš atsakovo 2018 m. lapkričio 13 d. siųsto pranešimo ieškovui dėl bendradarbiavimo sutarties nutraukimo matyti, kad atsakovas siūlė ieškovui sutartį nutraukti abipusiu susitarimu. Tačiau nėra duomenų, kad ieškovas su tokiu pasiūlymu sutiko. Sekančiu tos pačios dienos elektroniniu laišku šio sutarties nutraukimo projektą atsakovas atšaukė, tačiau pasiūlė ieškovui atvykti pasiimti galutinį atsiskaitymą 2018 m. lapkričio mėnesį. Toks sutarties tekstas rodo, kad atsakovas sutartį su ieškovu nutraukė, tačiau ne abipusiu susitarimu, o savo iniciatyva, sutarties nutraukimo priežastys nėra nurodytos.

40. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas nagrinėjamu atveju nebūtinai privalo ginti savo teises, prašydamas pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, kad būtų tęsiama su juo sudaryta sportinės veiklos sutartis. Ieškovas turi teisę pasirinkti kitą savo teisių gynimo būdą – prašyti priteisti nuostolius, kuriuos patyrė negavęs pajamų, kurias tikėjosi gauti pagal sutartį. Todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad nagrinėjamu atveju sportinės veiklos nutraukimo priežastys nėra aktualios, nes byloje nėra pareikšta reikalavimo dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, o byloje nėra ginčijamas faktas, kad sutartis nutraukta atsakovo iniciatyva.

Dėl skolos ir nuostolių priteisimo

41. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė priteisti jam atlygį už teikiamas paslaugas nuo 2018 m. spalio 1d. iki 2018 m. lapkričio 12d., kai atsakovas nutraukė su juo sportinės veiklos sutartį. Be to, pagal sutartį su atsakovu jis (duomenys neskelbtini) paslaugas turėjo teikti iki 2018- 2019 metų sportinio sezono pabaigos – iki 2019 m. balandžio mėnesio imtinai. Todėl ieškovas nurodo turėjęs pagrįstą lūkestį, jog už šį laikotarpį gaus atlygį, atsakovui sutartį su juo nutraukus sezono pradžioje, neturėjo galimybės susirasti analogišką darbą.

42. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas įrodinėjo, kad jis negavo atlygio nuo 2018 m. spalio 1 d. Tačiau pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovo pateiktu 2018 m. lapkričio 7d. kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) su ieškovo parašu, patvirtinančiu apie atlygio už 2018 m. spalio mėnesį išmokėjimą, todėl priteisė ieškovui tik 600,00 Eur sumą už 2017 m. lapkričio mėnesį iki sutarties nutraukimo su ieškovu, t.y. lapkričio 12 d.

43. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas pateikė naujus įrodymus – 2019 m. rugpjūčio 2d. Lietuvos teismo ekspertizės išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Išvadoje nurodoma, kad 2018 m. lapkričio 7 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėse ,,Įmonės vadovas‘‘, gavėjo parašas‘‘ ne pasirašyti ranka, o nukopijuoti ir išspausdinti elektrofotografiniu būdu spalviniu kompiuteriniu spausdintuvu, daugiafunkciniu ar kopijavimo aparatu. Šie parašai yra nukopijuoti (nuskenuoti) nuo parašų, esančių 2018 m. spalio 3d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėse ,,Įmonės vadovas‘‘, ,,Gavėjo parašas‘‘. Ieškovas neigia gavęs atlygį pagal šį kasos išlaidų orderį, šio dokumento su originaliais parašais atsakovas nepateikė. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas atlygio už teikiamas paslaugas iš atsakovo negavo nuo 2018 m. spalio 1 d. iki sutarties nutraukimo – 2018 m. lapkričio 12 d., atlygis už šį laikotarpį ieškovui priteistinas iš atsakovo.

44. Kaip jau buvo minėta, ieškovas prašo priteisti ir nuostolius iki sutarties su atsakovu galiojimo pabaigos – iki 2018 m. balandžio mėnesio imtinai. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

45. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovas šioje byloje ieškiniu bei kitais procesiniais dokumentais neįrodinėjo, nemotyvavo iki paslaugų teikimo pasibaigimo patirtų nuostolių dydžio ar atsakovo neteisėtų veiksmų dėl paslaugų sutarties nutraukimo. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė sutartinių įsipareigojimų nevykdymu – sportinės veiklos sutarties nutraukimu anksčiau laiko, kai šalys buvo susitarusios dėl paslaugų teikimo iki sportinio sezono pabaigos (2019 m. balandžio mėn. imtinai). Dėl to, kad atsakovas nutraukė sutartį anksčiau laiko, ieškovas negavo atlygio iki sezono pabaigos. Tarp atsakovo veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys.

46. Byloje nėra duomenų, jog šalys buvo susitarusios dėl sportinės veiklos sutarties sąlygų, kurios užtikrintų ieškovui, kad pagal pasirašytą sutartį, net ir ją nutraukus, bus išmokėtas visas joje nurodytas atlygis. Ieškovas pretenduoja į visą sutartimi sutartą atlygį pagal su atsakovu sudarytą susitarimą dėl 1500,00 Eur mokėjimo kas mėnesį iki sezono pabaigos. Nustatydama žalos atlyginimo dydį, teisėjų kolegija įvertina, kad ieškovo nesąžiningų veiksmų vykdant sutartį nenustatyta. Nors atsakovas įrodinėjo, kad ieškovas turėjo galimybę susirasti kitą darbą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad specifinis trenerio paslaugų teikimas yra susijęs su sporto sezonais. Atsakovo teiginiai apie ieškovo galimybes susirasti darbą 2018-2019 metų sezonui yra deklaratyvūs. Net jei ir laikyti, kad sutarties nutraukimo metu buvo klubų, kuriems buvo reikalingos trenerio paslaugos, nėra jokios tikimybės, kad ieškovas turėjo galimybių su jais sudaryti sportinės veiklos sutartis jam priimtinomis sąlygomis. Atsakovas, nutraukęs sutartį su ieškovu, elgėsi nesąžiningai, nesumokėjo ieškovui atlygio už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 12d., nesiūlė ieškovui jokios kompensacijos už anksčiau laiko nutrauktą sutartį.

47. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju už sportinės sutarties nutraukimą iki jos termino pabaigos ieškovo patirtos žalos (negautų pajamų) dydis nustatytinas 8400,00 Eur. CK 6.256 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo viso 10 500,00 Eur (2100,00 Eur nesumokėtos skolos pagal sutartį ir 8400,00 Eur negautų pajamų) yra pagrįstas ir tenkintinas, atitinka ieškovo teisėtą lūkestį sudarius sutartį gauti jam priklausantį šalių sulygtą atlygį iki 2018-2019 metų sporto sezono pabaigos.

Dėl procesinės bylos baigties

48. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių reikalavimus, netinkamai taikė materialines teisės normas bei vertino įrodymus. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies, ieškovo ieškinio reikalavimai tenkinami visiškai, o priešieškinio - atmetami (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

49. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinį tenkindamas visiškai, o priešieškinį atmesdamas. Atsižvelgiant į tai, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas byloje patyrė 1237,00 Eur bylinėjimosi išlaidas: 237,00 Eur žyminio mokesčio už ieškinio pateikimą ir 1000,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, ieškovo advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius, sprendžia, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl jos priteistinos iš atsakovo. Visiškai patenkinus ieškinį bei atmetus priešieškinį, atsakovui bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

50. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismui iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinį tenkinus visiškai, o priešieškinį atmetant, vertintina, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas visiškai, o atsakovo apeliacinis skundas atmestas. Atsižvelgiant į tai, atsakovui bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovas apeliacinėje instancijoje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 283,00 Eur žyminis mokestis. Teisėjų kolegijos vertinimu, patirtos išlaidos yra pagrįstos, todėl jos ieškovui priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. liepos 29 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir išdėstyti taip:

,,Ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo Krepšinio klubo Mažeikių „Mažeikiai“, į. k. 302729988, ieškovui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2100,00 Eur (du tūkstančius vieną šimtą eurų) skolos, 8400,00 Eur (aštuonis tūkstančius keturis šimtus eurų) nuostolių, 1237,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų‘‘.

Priteisti iš atsakovo Krepšinio klubo Mažeikių „Mažeikiai“, į. k. 302729988, ieškovui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 283,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.