Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis, II-109-1023/2023

Teismas: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-08
Bylos Nr.: II-109-1023/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-01153-2022-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)

Teisėjas: Vaida Baumilė (pirm.)
Pažeidėjas: K. Ž.
Institucija: Kauno miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus
Advokatai: Karolis Vaičekauskas

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-109-1023/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01153-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 8.19.1; 21.8.1; 21.10.4.

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 8 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė,sekretoriaujant Aistei Jakimavičiūtei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. Ž. atstovui advokatui Karoliui Vaičekauskui,

Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Nijolei Raulinaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. Ž. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2022-10-27 nutarimų Nr. SAVAD-19-ANR_N-3552-2022, SAVAD-19-ANR_N-3558-2022, SAVAD-19-ANR_N-3559-2022, SAVAD-19-ANR_N-3557-2022, SAVAD- 19-ANR_N-3553-2022, SAVAD- 19-ANR_N-3556-2022 ir 2022-11-03 nutarimo Nr. SAVAD- 19-ANR_N-3661-2022 panaikinimo ir administracinių nusižengimų teisenų nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. K. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022-10-27 nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-3552-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną K. Ž. atžvilgiu nutraukti nepadarius administracinio nusižengimo; 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022-10-27 nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-3558-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną K. Ž. atžvilgiu nutraukti nepadarius administracinio nusižengimo; 3) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022-10-27 nutarimą Nr. SAVAD- 19-ANR_N-3559-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną K. Ž. atžvilgiu nutraukti nepadarius administracinio nusižengimo; 4) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022-10-27 nutarimą Nr. SAVAD- 19-ANR_N-3557-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną K. Ž. atžvilgiu nutraukti nepadarius administracinio nusižengimo; 5) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022-10-27 nutarimą Nr. SAVAD- 19-ANR_N-3553-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną K. Ž. atžvilgiu nutraukti nepadarius administracinio nusižengimo; 6) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022-11-03 nutarimą Nr. SAVAD- 19-ANR_N-3661-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną K. Ž. atžvilgiu nutraukti nepadarius administracinio nusižengimo; 7) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022-10-27 nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-3556-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną K. Ž. atžvilgiu nutraukti nepadarius administracinio nusižengimo.

2. Skunde nurodoma, jog pareiškėjas yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovas, kuri yra išorinės reklamos paslaugų teikėja. Kadangi įmonė veiklą vykdo Kauno miesto teritorijoje, Kauno miesto savivaldybės administracijai yra pavesta atlikti išorinės reklamos veiklą vykdančių ūkio subjektų priežiūrą. 2022-06-14 Kauno miesto savivaldybės administracija savo interneto svetainėje www.kaunas.lt paskelbė viešąjį konkursą dėl rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą dydžio nustatymo (toliau – ir Konkursas), iš viso 27 vietų reklaminiams įrenginiams įrengti. Atsižvelgiant į tai, kad Konkursas apėmė ir vietas, kuriose galiojančiu leidimų pagrindu vis dar buvo įrengti Bendrovės reklamos įrenginiai, Bendrovė ketino dalyvauti Konkurse ir siekti laimėti teisę išorinės reklamos paslaugas teikti ir toliau. Konkurso pabaiga buvo numatoma 2022-07-15, o Bendrovės turėti leidimai baigė galioti 2022-09-01, taigi Konkursą buvo numatoma baigti dar iki Bendrovės leidimu galiojimo termino pabaigos. Visgi, 2022-07-08 Institucija savo interneto svetainėje www.kaunas.lt pranešė, kad Konkursas yra sustabdytas Teismo sprendimu. Kaip paaiškėjo, vienas iš išorinės reklamos paslaugų teikėjų apskundė Konkurso sąlygas, o Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir Konkurso procedūras visa apimtimi sustabdė iki bylos išnagrinėjimo. Esant tokiai situacijai, Bendrovė kreipėsi į instituciją su paraiškomis išduoti naujus (o faktiškai - pratęsti esamus) leidimus išorinei reklamai įrengti Konkurso vietose tikslu laikinai sureguliuoti susidariusią situaciją iki Konkurso atnaujinimo ar naujo konkurso paskelbimo. Tačiau 2022-07-26 sprendimu Nr. (33.200.E) R-2020 Institucija neišdavė leidimų pagal paraiškas („Atsisakymas“). Visais atvejais Institucija nurodė tik tai, kad dėl teisės įrengti išorinę reklamą šiose vietose yra paskelbtas Konkursas (nors jo teisėtumas ginčijamas, o pačios Konkurso procedūros - sustabdytos), todėl esant paskelbtam Konkursui, Institucija leidimų neišduoda. Visgi, tokio pagrindo atsisakyti išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą nenumato nei Reklamos įstatymas (ar bet koks kitas įstatymas), nei Vyriausybės taisyklės, nei pačios Institucijos teisės aktai, o Institucijos sprendimas atsisakyti išduoti leidimus buvo aiškiai neteisėtas ir visiškai nemotyvuotas. Dėl šios priežasties, Bendrovė kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu dėl Institucijos Atsisakymo panaikinimo ir pripažinimo, kad visų aukščiau nurodytų Reklamos įrenginių atžvilgiu leidimai įrengti išorinę reklamą buvo išduoti (šio skundo pagrindu yra iškelta adm. b. Nr. el3-9139-780/2022). Institucijos Atsisakymas yra beveik 2 lapų apimties, Institucijos atsisakymo išduoti leidimus „motyvai“ tesudaro vieną sakinį, kuris niekaip negali būti vertinamas kaip tinkamas viešojo administravimo subjekto pareigos motyvuoti savo sprendimus įvykdymas. Be to, atsisakymas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Taip pat nurodo, jog 2022-09-12 Institucija Bendrovės vadovui įteikė 6 šaukimus administracinio nusižengimo protokolo surašymui dėl nepašalintos išorinės reklamos 1, 2, 3, 4, 5 ir 7 Reklamos įrenginiuose. Bendrovės vadovas buvo šaukiamas atvykti 2022-09-19, kadangi jis negalėjo atvykti, administracinių nusižengimų protokolai buvo surašyti Bendrovės vadovui nedalyvaujant. 2022-09-20 Bendrovės vadovo atžvilgiu buvo surašyti 6 administracinių nusižengimų protokolai pagal ANK 144 str. 1 d. dėl išorinės reklamos skleidimo neturint galiojančio Institucijos leidimo. 2022-09-23 Institucija Bendrovės vadovui įteikė šaukimą administracinio nusižengimo protokolo surašymui dėl to, kad pasibaigus leidimo galiojimo terminui, nebuvo išardytas 6 Reklamos įrenginys. Protokolas pagal ANK 144 str. 1 d. Bendrovės vadovo atžvilgiu buvo surašytas 2022-09-30. Atitinkamai, ne teismo tvarka išnagrinėjusi administracines bylas, Institucija protokolų pagrindu Bendrovės vadovo atžvilgiu priėmė 7 skundžiamus nutarimus. Mano, kad administracinė atsakomybė Bendrovės vadovo atžvilgiu buvo pritaikyta nepaisant to, kad ANK numatytas administracinis nusižengimas nebuvo padarytas, o administracinio nusižengimo byla ne teismo tvarka buvo išnagrinėta su esminiais procedūros pažeidimais. Institucija į Bendrovės vadovą nesikreipė, jokių paaiškinimų pateikimo neprašė, ir administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo nesuteikusi jokios galimybės Bendrovės vadovui pasisakyti dėl administracinio nusižengimo aplinkybių, nors Bendrovės vadovas prašė paskirti kitą datą administracinio nusižengimo protokolo surašymui, Institucija su tuo nesutiko ir administracinių nusižengimų protokolą surašė Bendrovės vadovui nedalyvaujant. Tokiu būdu, nei surašant protokolus, nei surašant Nutarimus, Bendrovės vadovui nebuvo suteikta teisė būti išklausytam (ANK 571 str.). Bendrovės vadovui nebuvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas, kurio pagrindu buvo priimtas 7 Nutarimas, nors 7 Nutarime yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo išsiųstas el. pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir administratore@kata.lt, tačiau nei vienu iš šių elektroninio pašto adresu nebuvo gautas.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, jog Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu konkursas pripažintas neteisėtu ir nutrauktas, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimu institucijos sprendimas neišduoti leidimų išorinei reklamai įrengti buvo panaikintas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams ir iš esmės neteisėtas. Nurodo, jog reklama skleista teisėtai pagal Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalį, todėl tikisi, kad Vyriausias administracinis teismas konstatuos, jog įstatyminis šis pagrindas leidimui išduoti galiojo. Mano, kad fizinis asmuo K. Ž. nėra tinkamas subjektas, nes pagal Reklamos įstatymo 22 straipsnį atsako juridinis asmuo, o šiuo atveju leidimo prašė būtent juridinis asmuo. Su tuo sutinka ir pati institucija, nes ji jau 6 kartus nutarimais skyrė baudas pačiai bendrovei. Pažymėjo, kad nors neturėjo faktinio leidimo, tačiau turėjo įstatyminiu pagrindu suteiktą leidimą.

Atsiliepimas

4. Nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti Institucijos priimtus nutarimus galioti, kadangi nutarimai teisėti ir pagrįsti. Atsiliepime nurodė, kad skunde nurodyti neva padaryti pažeidimai dėl Institucijos Atsisakymo išduoti leidimą išorinei reklamai įrengti bei Konkurso sąlygų teisėtumo nėra surašytų skundžiamų Nutarimų nagrinėjimo dalykas, nes yra skundžiami Nutarimai, o ne Institucijos Atsisakymas išduoti leidimą ar Konkurso sąlygos. Be to, kaip nurodo ir pats Pareiškėjas dėl Institucijos Atsisakymo išduoti leidimą išorinei reklamai jau pradėta atskira administracinė byla, kurią nagrinėja Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai. Konkurso sąlygų teisėtumas nėra surašytų administracinių nusižengimų Nutarimų nagrinėjimo dalykas, kadangi yra skundžiami patys administracinių nusižengimų Nutarimai, o ne Institucijos Atsisakymas išduoti leidimą ar Konkurso sąlygų teisėtumas. Nesutinka ir dėl Pareiškėjo skundo punktuose 24-55 nurodytų teiginių, nes Pareiškėjui jau 2022-09-01 dienai, kuomet baigėsi leidimų galiojimo terminas, buvo žinoma apie tai, kad negalima skleisti išorinės reklamos neturint leidimų. Institucija Atsisakymu neišdavė leidimo pagal paraišką Nr. 29-29-1701, ir apie tai, jau prieš leidimų pasibaigimo terminą informavo Pareiškėją, kad yra paskelbtas naujas konkursas ir pasibaigus leidimo galiojimo terminui yra negalima reklamos sklaida, ir ne vėliau, kaip per 1 kalendorinę dieną nuo leidimo galiojimo pabaigos pareiškėja privalo nukabinti išorinę reklamą ir per 10 darbo dienų nuo leidimo galiojimo pabaigos savo lėšomis išardyti reklaminį įrenginį, todėl Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybėms, kad leidimus įrengti išorinę reklamą ant Reklamos įrenginių Pareiškėjas turėjo ir po ankstesnio leidimų pasibaigimo 2022-09-01 datai, yra tik paties Pareiškėjo subjektyvi nuomonė, traktuojant teisinius aktus savo naudai ir taip siekiant pateisinti reklamos platinimą be leidimo. Todėl teigiame, kad administracinių nusižengimų atsakomybė Pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikyta teisingai, nepažeidžiant administracinių nusižengimų teisenos. Nesutinka dėl Pareiškėjo skundo punktuose nuo 56-66 nurodytų neva padarytų procedūrinių pažeidimų ir pažymi, kad 2022-09-12 Pareiškėjui buvo išsiųsti šaukimai elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) kuriais buvo kviečiamas į administracinių nusižengimų protokolų pagal ANK 144 straipsnį surašymus. ANK 608 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, kai jis šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą. 2022-09-19 bei 2022-09-30 Pareiškėjui neatvykus į administracinių nusižengimu protokolų surašymus ir nepateikus jokių paaiškinimų, bei nenurodžius asmenų, kurie galimai gali būti padarę administracinius nusižengimus, protokolai buvo surašyti Pareiškėjui nedalyvaujant ir išsiųsti elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas gavęs surašytus administracinių nusižengiamų protokolus, vadovaujantis ANK 577 straipsniu, susipažino su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytomis teisėmis ir pareigomis. 2022-10-27 bei 2022-11-03 administracinių nusižengimų bylos buvo nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir surašyti skundžiami nutarimai. Pareiškėjas apie administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo vietą ir laiką buvo tinkamai informuotas, todėl apie savo procesines teises žinojo ir turėjo galimybę bei mokėjo jomis naudotis, todėl teiginys dėl teisės būti išklausytam principo pažeidimo yra deklaratyvus ir turėtų būti vertinamas, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Tokiu būdu, surašant protokolus su nurodymais, taip pat surašant Nutarimus, Pareiškėjui buvo suteikta teisė būti išklausytam ir nepažeisti ANK 571 straipsnio reikalavimai Pareiškėjo atžvilgiu.

5. Institucijos atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytus motyvus ir prašė skundą atmesti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas leidimo skleisti reklamą neturi, tačiau reklamai skleidžiama jau daugiau kaip metus, tai daroma piktybiškai. Dėl fizinio asmens atsakomybės mano, kad tai ne skundo dalykas, bet to subjektas yra teisingas, o skundimo tvarka skirtinga, bendrovės atžvilgiu priimti nutarimai priimti viešojo administravimo subjekto, skundžiami kita tvarka. Pagal Reklamos įstatymą subjektas- įmonė, o pagal ANK – fizinis asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

6. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

7. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) medžiagos nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2022 m. spalio 27 d. administracinio nusižengimo bylose priėmė šešis nutarimus: Nr. SAVAD-19-ANR_N-3552-2022, SAVAD-19-ANR_N-3558-2022, SAVAD-19-ANR_N-3559-2022, SAVAD-19-ANR_N-3557-2022, SAVAD-19-ANR_N-3553-2022, SAVAD-19-ANR_N-3556-2022 pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį ir 2022 m. lapkričio 3 d. priėmė vieną nutarimą Nr. SAVAD- 19-ANR_N-3661-2022 pagal ANK 144 straipsnio 5 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo K. Ž. atžvilgiu ir už kiekvieną inkriminuotą nusižengimą minėtais viso septyniais nutarimais paskirtos administracinės baudos nustačius, kad Bendrovė be leidimo 2022-09-03 dieną skleidė išorinę reklamą Šauklių g. ir Jonavos g. 3 sankryžoje, Europos pr. ties pastatu Europos pr. 34, Tilto g. netoli sankryžos su Vaidoto g., Veiverių g., ties nusukimu link Užnemunės g., K. Petrausko g. ir Radastų g. sankryžoje ir prie Veiverių g. ir Seniavos pl., bei 2022-09-20 Bendrovė buvo neišardžiusi Reklamos įrenginio, esančio Europos pr. ir Vilties g. sankryžoje. Būtent šiuos nutarimus ir skundžia pareiškėjas, prašydamas juos panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenas nutraukti nepadarius administracinių nusižengimų.

8. Pažymėtina, kad administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Žemesnės instancijos teismas

9. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo skundo argumentus, jo atstovo paaiškinimus teismo posėdyje bei Institucijos atsiliepimo argumentus, jos atstovės paaiškinimus teismo posėdyje, išanalizavus administracinių nusižengimų bylų medžiagas, priimtus teismų sprendimus dėl viešo konkurso pripažinimo neteisėtu ir jo nutraukimo, dėl Institucijos sprendimo neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą panaikinimo, teismas sprendžia, kad neišnagrinėjus administracinės bylos dėl leidimų neišdavimo nepagrįstumo Regionų apygardos administraciniame teisme, apskundus priimtą minėto teismo sprendimą Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo aktualaus ginčo santykiams spręsti, pareiškėjo atsakomybė pagal ANK dėl savo baudžiamojo pobūdžio yra nesavalaikė. Taip pat, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo bylos priimant septynis skundžiamus nutarimus institucijos buvo išnagrinėtos neišsamiai, nesprendus dėl pareiškėjo pažeidimų padarymo kvalifikavimo kaip vienos tęstinės veikos, nemotyvavus skundžiamų nutarimų dėl subjekto kaltės, nesulaukus kol Regionų apygardos administracinis teismas išnagrinės administracinę bylą dėl leidimų skleisti išorinę reklamą išdavimo ir įsiteisės jo sprendimas, sukeliantis teisines pasekmes ir nagrinėjamos bylos ginčo šalims, kas tiesiogiai įtakos ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – pareiškėjo kaltės klausimą.

10. ANK 144 straipsnis numato atsakomybę už reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymą. ANK 144 straipsnyje yra išskirta atsakomybė už išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų pažeidimus (1 dalis), klaidinamos ar lyginamosios reklamos naudojimo pažeidimus (2 dalis), Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytus kitus reklamos naudojimo pažeidimus (4 dalis), taip pat šiame straipsnyje numatytų pažeidimų pakartotinumą (3 dalis ir 5 dalis). Straipsnio dispozicija yra blanketinė – išorinės reklamos įrengimo bei išorinės reklamos įrenginių naudojimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisyklės (toliau tekste ir – Išorinės reklamos įrengimo taisyklės). Dėl šios priežasties pažeidimų, susijusių su reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymu, turinio įvertinimas ir kvalifikacija turėtų būti vykdomi kompleksiškai taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo, Išorinės reklamos įrengimo taisyklių nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

11. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra įtvirtina, jog draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint leidimo įrengti išorinę reklamą. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 9 punkte taip pat numatyta, kad reklaminės veiklos subjektas, norintis įrengti išorinę reklamą turi gauti leidimą. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 1 punkte nurodoma, kad leidimo turėtojas privalo išardyti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę, nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką, kai pasibaigia leidimo galiojimo terminas ar leidimo galiojimas panaikinamas, – per leidimą išduodančios institucijos nustatytą ne trumpesnį kaip vienos darbo dienos, tačiau ne ilgesnį kaip 40 darbo dienų nuo leidimo galiojimo termino pabaigos ar leidimo galiojimo panaikinimo dienos terminą, kuris nurodomas leidime ar leidimą išduodančios institucijos pranešime apie sprendimą panaikinti leidimo galiojimą. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje yra įtvirtinta, kad leidimas išduodamas arba reklaminės veiklos subjektui pateikiamas rašytinis motyvuotas atsisakymas jį išduoti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, o kai reklama įrengiama pagal leidimą išduodančios institucijos patvirtintą tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo projektą, – per 10 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų leidimui išduoti gavimo. Jeigu per nurodytus terminus leidimą išduodanti institucija neišduoda leidimo ir nepateikia motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti leidimą, laikoma, kad leidimas išduotas.

12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu priimti šeši nutarimai dėl Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimų ir vienas nutarimas inkriminuojant Reklamos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 1 punkto pažeidimą ir pareiškėjas minėtais viso septyniais administracinių nusižengimų nutarimais nubaustas už kiekvieną reklamos skelbimo vietą atskirai. Tuo tarpu pats Institucijos atsisakymas išduoti leidimus skelbti reklamą Šauklių g. ir Jonavos g. 3 sankryžoje, Europos pr. ties pastatu Europos pr. 34, Tilto g. netoli sankryžos su Vaidoto g., Veiverių g., ties nusukimu link Užnemunės g., K. Petrausko g. ir Radastų g. sankryžoje, Europos pr. ir Vilties g. sankryžoje, prie Veiverių g. ir Seniavos pl. sankryžos, yra priimtas vienas visoms pareiškėjo paraiškoms, nors paraiškos buvo pateiktos atskiros pagal reklamos skleidimo vietą. Darytina išvada, jog institucija pripažino paraiškas, reklamos skleidimą, su tuo susijusio reklaminio įrenginio nepašalinimą, skirtingose septyniose vietose kaip vieną įmonės veiklos faktą, vienu 2022-07-26 sprendimu Nr. (33.200.E) R-2020 Institucija neišdavė leidimų pagal pateiktas septynias paraiškas. Tačiau, surašydama protokolus, vėliau skundžiamus nutarimus Institucija jau pažeidimus traktavo kaip atskirus, o ne tęstinę vienos įmonės veiklą. Tačiau, įvertinus inkriminuotų nusižengimų tapatų pobūdį, vieną objektą, vieną dalyką, veikų tęstinumą, padarymo laiką (šeši nusižengimai – 2022-09-03, vienas – 2022-09-20), vieną tapatų asmenį, kurio atžvilgiu inkriminuoti nusižengimai (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas K. Ž.), akivaizdu, jog inkriminuoti vienarūšiai administraciniai nusižengimai buvo dirbtinai išskaidyti septyniuose atskiruose protokoluose, skundžiamuose nutarimuose, pasunkinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį.

13. Teismas atkreipia dėmesį, kad tęstinis pažeidimas - tai veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas paimtas atskirai gali būti laikomas kaip teisės pažeidimas, esant vieningai kaltei, siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Paprastai tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą. Taigi, tęstinio teisės pažeidimo požymiai yra: eilė tapačių ar vienarūšių veiksmų, tie veiksmai turi būti pažeidimas; vieninga tyčia (vieninga kaltė); vieningas sumanymas, vieningas motyvas ir tikslas; vienas objektas; vienas dalykas; tas pats kėsinimosi šaltinis, veiksmų tęstinumas; neilgas laiko tarp atskirų veiksmų tarpas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010, ir kt.). Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai su atitinkamais pakeitimais taikytini ir administracinių nusižengimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-64-689/2019, 2AT-36-719/2020).

14. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Institucija priimdama pareiškėjo atžvilgiu septynis nutarimus dėl septynių per atitinkamą laiko tarpą, tapačiai padarytų pažeidimų, tik skirtingose Kauno miesto vietose, neturint galiojančio Kauno miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo, nesprendė ar šios veikos nėra vienos tęstinės veikos – išorinės reklamos skleidimo neturint leidimo dalis. Šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolą surašanti institucija turi imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti protokolus (spręsti ar nebuvo padaryta viena tęstinė veika), kadangi viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, o šiuo atveju iš nutarimų turinio matyti, kad jos nėra aiškios. Be to, pabrėžtina, jog Institucija manydama, jog padaryti šeši atskiri nusižengimai dėl reklamos skleidimo be leidimo juos visus atskirais protokolais ir skundžiamais nutarimais kvalifikavo pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį, nors šio straipsnio 5 dalyje numatytas veikos pakartotinumas.

15. Teismų praktikoje taip pat yra ne kartą akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suprasti, už kokią veiką, kokia apimtimi norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos ribos bei teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesvarstant jų sujungimo galimybių, ypatingai kai bylos nagrinėjamos panašiu laiku, kadangi kelių procesų inicijavimas suponuoja ir kelių atskirų procesinių sprendimų priėmimą, tuo pačiu kelių nuobaudų paskyrimą. Jeigu tokia teisinė situacija yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), gali būti pasunkinama atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis, todėl tokių situacijų turi būti stengiamasi išvengti. Administracinio nusižengimo protokolą surašanti institucija turi imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti protokolus, kadangi viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos (LAT nutartys Nr. 2AT-2-2012, 2AT-64-689/2019, VAT nutartis AN2-293-468/2022). Esant to paties asmens atžvilgiu surašytiems keliems administracinio nusižengimo protokolams privalomai turi būti sprendžiamas klausimas, ar atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nėra tęstiniam nusižengimui būdingų požymių ir tai gali padaryti tik bylą inicijavusi institucija, o ne teismas (VAT nutartys Nr. AN2-445-1121/2020, AN2-168-806/2022, AN2-183-468/2022, AN2-184-929/2022, AN2-168-806/2022).

16. ANK 39 straipsnis numato, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad trunkamoji veika yra tada, kai pažeidėjas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra pažeidimo būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą neteisėtą veiksmą. Šiuo aspektu itin svarbus vaidmuo tenka subjektyvinei administracinio nusižengimo pusei, kuri pasireiškia veikimu, esant vieningai tyčiai, esant vieningam motyvui ir tikslui. Vieninga tyčia reiškia, kad subjektas galimai turėjo vieną sumanymą ir subjektyviai savo atliekamus valinius veiksmus akivaizdžiai suvokė ne kaip atskiras veikas, o kaip vientisą veiką, juolab, kaip minėta šiuo atveju veikos nėra nutolusios nei laiko, nei esmės nei dalyko požiūriu. Institucija, atlikdama administracinių nusižengimų tyrimą, prieš surašant protokolus ir skundžiamus nutarimus pareiškėjui, turėjo įsitikinti ar pareiškėjo veiksmuose buvo tyčia padaryti administracinius nusižengimus, t. y. turėjo nagrinėti subjektinę administracinio nusižengimo pusę. Šiuo atveju dėl pareiškėjui neišduoto išorinės reklamos skleidimo Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 14 d. sprendimu nusprendė panaikinti Institucijos 2022-07-26 sprendimą neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą. Nors teismo sprendimas neįsiteisėjęs, skundas pateiktas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundžiant tik dalį minėto teismo sprendimo, t. y. skundžiama sprendimo dalis dėl pareiškėjų reikalavimo pripažinti, kad leidimai įrengti išorinę reklamą yra išduoti, atmetimo, tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus minėtas aplinkybes lieka nepaneigta galimybė, kad pareiškėjo veiksmuose gali nebūti tyčios nesivadovauti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 12 straipsnio 15 dalies 1 punkto reikalavimais ir skleisti išorinę reklamą neturint išduoto leidimo, nepašalinti nustatytu terminu reklaminio įrenginio, tačiau institucija surašydama visus septynis protokolus ir priimdama septynis nutarimus pareiškėjo atžvilgiu šių aplinkybių netyrė. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 28 d. sprendimu pripažino neteisėtomis 2022-06-14 Kauno miesto savivaldybės administracijos paskelbto viešo konkurso dėl rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą dydžio nustatymo atitinkamas sąlygas ir nutraukė minėto viešo konkurso procedūras. Tuo tarpu, Institucija 2022-07-26 sprendimą dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo būtent ir grindė su tuo susijusia aplinkybe dėl minėto viešo konkurso sustabdymo pagal laikinąsias apsaugos priemones, tačiau kaip minėta, teismas sprendimu pripažino apskritai viešą konkursą dėl jo konkrečių sąlygų neteisėtu ir jį nutraukė.

17. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas teismui apskundė Institucijos 2022-07-26 sprendimą Nr. (33.200.E) R-2020 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo ir dėl pripažinimo, kad leidimai įrengti išorinę reklamą buvo išduoti, tačiau Institucija, nesulaukusi teismo sprendimo, nubaudė pareiškėją pagal septynis skundžiamus šioje byloje nutarimus. Tuo tarpu, kaip minėta, Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 14 d. sprendimu nusprendė, tame tarpe, panaikinti minėtą Institucijos 2022-07-26 sprendimą Nr. (33.200.E) R-2020 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo, o Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 28 d. sprendimu pripažino neteisėtomis 2022-06-14 Kauno miesto savivaldybės administracijos paskelbto viešo konkurso dėl rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą dydžio nustatymo atitinkamas sąlygas ir nutraukė minėto viešo konkurso procedūras. Nors Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, bet neabejotina, kad jis sukels teisines pasekmes, turės prejudicinę reikšmę sprendžiant dėl pareiškėjo administracinės atsakomybės, dėl bendrovės teisės skleisti išorinę reklamą skundžiamuose nutarimuose nurodytose vietose ir laiku, dėl pareiškėjo kaltės. Ši aplinkybė sąlygojo tokią teisinę situaciją, kuri tiesiogiai susijusi su galimo administracinio nusižengimo įvykdymo ar neįvykdymo faktu, ir kurios pagrindu administracinio nusižengimo teisena, esant pateiktam skundui dėl atsisakymo išduoti leidimus, turėjo turėti reikšmės administracinio nusižengimo tyrimo procesui, todėl Institucija priimdama skundžiamus nutarimus į tai privalėjo atsižvelgti, juolab, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

18. Taip pat skunde nurodoma, jog administracinių nusižengimų bylos išnagrinėtos su esminiais procedūros pažeidimais, nes Institucija į Bendrovės vadovą nesikreipė, jokių paaiškinimų pateikimo neprašė, ir administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo nesuteikusi jokios galimybės Bendrovės vadovui pasisakyti dėl administracinio nusižengimo aplinkybių, nors Bendrovės vadovas prašė paskirti kitą datą administracinio nusižengimo protokolo surašymui, Institucija su tuo nesutiko ir administracinių nusižengimų protokolus bei nutarimus surašė Bendrovės vadovui nedalyvaujant. Tokiu būdu, nei surašant protokolus, nei surašant nutarimus, Bendrovės vadovui nebuvo suteikta teisė būti išklausytam (ANK 571 str.). ANK 616 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Apie tai pranešama administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo įrašytas administracinio nusižengimo protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę šį reikalavimą pateikti ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios. Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie administracinių nusižengimų tyrimą, protokolų surašymo datas, jis pats skunde pripažįsta, kad šaukimus protokolų surašymui gavo. Bylos duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjas būtų pateikęs prašymą atidėti tyrimą (protokolo surašymą) dėl jo negalėjimo dalyvauti, taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs atidėti bylos nagrinėjimo datas nurodytas protokoluose, todėl darytina išvada, jog pareiškėjo skundo argumentas, kad Institucija pažeidė pareiškėjo procesines teises, yra nepagrįstas.

19. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu remdamasis Reklamos įstatymo 22 straipsniu, numatančiu atsakomybę juridiniam asmeniui, ginčijo atsakomybės, numatytos ANK 144 straipsnyje taikymą pareiškėjui, nurodydamas, kad reklaminės veiklos subjektas yra ne bendrovės vadovas, o bendrovė, tačiau teismas šį argumentą laiko nepagrįstu. Pažymėtina, kad juridiniai asmenys civilines teises įgyja, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad atsakomybė už klaidingą verslo sprendimą ar netinkamą įmonės veiklos organizavimą tenka juridinio asmens vadovui, kuriam įstatyme nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikti jos vardu ir jam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai negu juridinio asmens dalyviui ar eiliniam juridinio asmens darbuotojui; juridinį asmenį (bendrovę) ir jo vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai ir jis privalo veikti išimtinai juridinio asmens interesais. Vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, taip pat ne kartą yra nurodęs, jog bet kokiu atveju pagal galiojančią teisės normų sistemą už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas asmuo, t. y. fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo arba administracinių-ūkinių pareigų vykdymu ir nebūtinai tai turi būti vienasmenis vadovas (Vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N17-1662/2006, Nr. N1-702/2007, Nr. N-62-447/2008, Nr. N-575-562/2008, Nr. N62-613/2010, Nr. N62-1781/2010, Nr. N575-358/2012, Nr. N575-352/2012, Nr. N575-592/2012, Nr. N575-463/2012 ir kt. (Vilniaus apygardos teismo nutarimas byloje Nr.AN2-107-851/2019). Būtent juridinio asmens vadovas atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, jis atstovauja įmonei ex officio, t. y. be atskiro įgaliojimo, o jo veiksmai laikomi paties juridinio asmens veiksmais, bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius (CK 2.81 straipsnis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 1 dalimi, bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą (ABĮ 37 straipsnio 8 dalis). Atsižvelgiant į minėtuose teisės aktuose uždarosios akcinės bendrovės vadovui nustatytą kompetenciją, konstatuotina, kad už juridinio asmens padarytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės taikytinos juridinio asmens atstovui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui K. Ž.. Vien tai, kad pareiškėjo pateiktais į bylą nutarimais, vadovaujantis Reklamos įstatymu, skirtos baudos juridiniam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepanaikina teisinės galimybės baudos skirti fiziniam asmeniui, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ bauda paskirta ūkio subjektui, kai tuo tarpu administracinė nuobauda buvo paskirta fiziniam asmeniui - pareiškėjui, einančiam bendrovės vadovo pareigas. Taigi, už tą patį pažeidimą skirtingiems asmenims (juridiniam ir fiziniam) taikant skirtingas atsakomybės rūšis, nėra pažeidžiamas dvigubo baudimo draudimo principas, draudžiantis antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą.

20. Pažymėtina, kad ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tai yra keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2016, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-66-976/2017, Nr. 2AT-10-693/2018). Taigi, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas neturi galimybės keisti administracinio nusižengimo protokoluose ir priimtuose septyniuose nutarime nurodytų esminių galimų nusižengimų aplinkybių, t. y. keisti juose suformuluotą kaltinimo turinį, nes tai, kaip jau minėta, esmingai pažeistų pareiškėjo įstatymo garantuojamas procesines teises žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis. Atsižvelgiant į tai, tikslinga perduoti bylą institucijai dėl administracinio nusižengimo bylose neaiškiai suformuluoto kaltinimo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių pažeidimo, kadangi būtent Institucija turi įgaliojimus atlikti patikrinimus ir surašyti administracinio nusižengimo protokolus bei priimti nutarimus, ji yra atsakinga už duomenų, būtinų įrodyti ir pagrįsti asmens kaltę, surinkimą bei įvertinimą. Tačiau pažymėtina, kad vien tik Institucijos netinkami procesiniai veiksmai negali lemti situacijos, kai galimai administracinį nusižengimą padaręs asmuo liks nenubaustas. Tokia situacija neabejotinai prieštarautų ANK 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinai ANK paskirčiai, t. y. teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą. Juo labiau, jog ANK 39 straipsnyje nustatytas dvejų metų terminas, per kurį asmeniui gali būti paskirta administracinė nuobauda, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra pasibaigęs. Jokių kitų aplinkybių, kurioms esant administracinių nusižengimų bylos pagal priimtus 7 nutarimus pareiškėjo atžvilgiu šiuo atveju galėtų būti nutrauktos, nenustatyta.

21. Teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių duomenų visumą, konstatuoja, jog skundžiami nutarimai priimti nenustačius visų būtinų ir reikšmingų aplinkybių, neįrodžius inkriminuoto nusižengimo sudėtį sudarančių būtinųjų požymių ir apimties, nepasisakant dėl pareiškėjo galimai padarytos tęstinės veikos, subjektyvinės pusės, todėl yra naikintini. Nesant pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teisenas, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, o byla gražintina institucijai, kadangi klausimą dėl asmens traukimo administracinėn atsakomybėn sprendžia būtent administracinio nusižengimo protokolą surašanti ir nutarimą priimanti institucija, kuri privalo vertinti K. Ž. padarytų pažeidimų kvalifikavimą, jų galimą tapatumą, galimą vieną tęstinę veiką, subjekto kaltės klausimus ir toks nutarimas, bet kokiu atveju privalo būti motyvuotas, todėl skundžiami Kauno miesto savivaldybės administracijos nutarimai naikinami ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Ši teismo išvada atitinka teismų praktiką (žr., pvz. Kauno apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose: Nr. AN2-50-876/2023; Nr. eAN2-30-593/2022, AN2-133-813/2021, Nr. AN2-626-926/2021, Nr. AN2-634-593/2021, Nr. AN2-521-530/2021, Nr. AN2-442-478/2021, Nr. AN2-274-317/2021; Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-177-531/2021).

22. Pareiškėjo K. Ž. atstovas advokatas Karolis Vaičekauskas pateikė teismui rašytinį prašymą, kurį palaikė ir teismo posėdžio metu, prašydamas priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 1966,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro advokato išlaidos, nurodant, kad vienu skundu buvo skundžiami 7 nutarimai, todėl bylinėjimosi išlaidų dalis proporcingai tenkanti vienam Institucijos nutarimui sudaro 280,89 Eur.

23. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. ANK 666 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

24. Nagrinėjamu atveju administracinių nusižengimų teisenos nebuvo nutrauktos, byla iš esmės neišnagrinėta, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, todėl nėra aiški galutinė administracinio nusižengimo bylos baigtis, todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 2 dalimi, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutarė:

pareiškėjo K. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022-10-27 nutarimą Nr. SAVAD- 19-ANR_N-3552-2022; panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022-10-27 nutarimą Nr. SAVAD- 19-ANR_N-3558-2022; panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022-10-27 nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-3559-2022; panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022-10-27 nutarimą Nr. SAVAD- 19-ANR_N-3557-2022; panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022-10-27 nutarimą Nr. SAVAD- 19-ANR_N-3553-2022; panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022-11-03 nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-3661-2022; panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022-10-27 nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-3556-2022, ir grąžinti bylą institucijai.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vaida Baumilė