Kauno apygardos teismo nutarimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 27 d. nutarimo D. V. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2020 m. spalio 12 d. nutarimu D. V. paskirta 21 euro bauda, už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) sav. 2020 m. rugpjūčio 22 d. 14 val. 33 min., vairuodamas transporto priemonę automobilį, viršijo nustatytą 50 km/h greitį 14 km/h, važiavo 64 km/h greičiu (įvertinus paklaidą). Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucijos viršininkas nesutinka su pirmosios instancijos teismu sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir teismo nutarime nurodytais Institucijos padarytais pažeidimais tiriant ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Taigi administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama šioje apimtyje.

6. Visų pirma pažymėtina, kad teismo ar Institucijos procesiniai sprendimai administracinio nusižengimo byloje laikomi teisėtais ir pagrįstais tik tokiu atveju, kai juose išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumą. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

7. Pritariant Institucijos apeliacinio skundo argumentams, akcentuotina, kad pagal ANK 563 straipsnį administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn, sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Įgyvendinant šiame straipsnyje išdėstytus proceso tikslus, proceso operatyvumo principas negali paneigti proceso objektyvumo, išsamumo ir visapusiškumo. Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pagal konstitucinės jurisprudencijos nuostatas teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Nors apylinkės teismas privalėjo vadovautis ir šia praktika, tačiau nagrinėjamu atveju skundo nagrinėjimo metu nustatęs skundžiamame teismo nutarime išdėstytus trūkumus ir pažeidimus nesiėmė jokių aktyvių veiksmų byloje esančioms objektyvioms abejonėms, padarytiems proceso pažeidimams pašalinti. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nagrinėjamu atveju tyrimas administracinio nusižengimo byloje yra atliktas neišsamiai ir skubotai, nes jo atlikimo metu yra neišsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o D. V. atžvilgiu Institucijos surašytas protokolas su administraciniu nurodymu bei skundžiamas nutarimas neatitinka įstatymo keliamų turinio reikalavimų bei skiriasi savo esme. Be to, Institucijoje nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo nesilaikoma rungimosi principo, pažeista administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė būti išklausytam. Visgi šie pažeidimai, aukštesniojo teismo vertinimu, nesudaro pagrindo administracinio nusižengimo teisenos nutraukimui, jie gali būti ištaisyti perdavus administracinio nusižengimo bylą tirti Institucijai, todėl naikinami tiek Institucijos, tiek teismo nutarimai.

8. ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole be kitų duomenų turi būti nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, kuri yra vienas iš būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2017, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019). Taigi, kai nustatomi administracinio nusižengimo protokolo trūkumai, trukdantys nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, tai yra, kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio nusižengimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes.

9. Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu D. V. dėl nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 2 dalyje, padarymo už tai, kad D. V. (duomenys neskelbtini) sav. X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 22 d. 14 val. 33 min. vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 14 km/val. Važiavo 64 km/val. (įvertinus paklaidą). Nurodyta transporto priemonės markė, modelis – „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nusižengimas užfiksuotas mobiliuoju greičio matuokliu Nr. PS-955077, metrologinės patikros liudijimo Nr. 1216210; prietaiso rodmenys 67 ± 3 km/val. Iki 2020 m. rugsėjo 22 d. asmeniui pasiūlyta sumokėti 12 Eur baudą. Minėtame protokole nurodyta, jog iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokėjus baudos, administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 2020 m. spalio 12 d., tačiau laikas nenurodytas (administracinio nusižengimo bylos ROIK 20121573834, b. l. 1–3).

10. 2020 m. spalio 12 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje, kuris buvo priimtas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, nurodyta, kad nusižengimas padarytas (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, nenurodant net administracinio nusižengimo padarymo koordinačių, tad lieka neaišku, koks toje vietoje leistinas važiavimo greitis. Taip pat nenurodyta transporto priemonė, kuria galimai buvo padarytas administracinis nusižengimas.

11. Skundžiamame apylinkės teismo nutarime teisingai konstatuota, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodant tikslios administracinio nusižengimo padarymo vietos, o tik apsiribojant jos koordinačių nurodymu, buvo nesilaikoma įstatymų ir teismų praktikos suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių kylančios pareigos administracinio nusižengimo protokole privalomai nurodyti nusižengimo padarymo vietą, t. y. miestą, gatvę, namo numerį, kelio kilometrą ir pan. Nors sutiktina su Institucija, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolas buvo suformuotas automatiniu būdu, pažeidimą užfiksavus mobiliu greičio matuokliu, o vietos koordinatės yra visuotinai pripažįstama GPS sistemos dalis, kurių pagalba galima nustatyti įvykio vietą, tačiau tai dar nereiškia, jog protokole neturi būti nurodomas nusižengimo padarymo vietos adresas (gatvė, namo numeris, kelio kilometras ir pan.). Pažymėtina, kad nurodytas koordinates X ir Y nėra lengva patikrinti kiekvienam asmeniui. Be to, dažniausiai naudojami internetiniai puslapiai ar programėlės, kurių pagalba peržiūrimi žemėlapiai, prašo ilgumą ir platumą nurodyti laipsniais, minutėmis ir sekundėmis, o ne X ir Y ašimis (pvz., „Google maps“). Aukštesniojo teismo vertinimu, nors ir Institucijai įstatymu nėra draudžiama administracinio nusižengimo padarymo vietą fiksuoti nurodant jos koordinates, tačiau, tai nepanaikina tiek iš įstatymo, tiek iš šioje nutartyje aptartos teismų praktikos suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių, kylančios pareigos privalomai nurodyti pažeidimo padarymo vietą taip, kad ji būtų aiški ir suprantama bet kuriam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Vien tik X ir Y ašių nurodymas protokole nėra pakankamas, nes toks protokolas nėra aiškus ir suprantamas, bei leidžiantis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gintis nuo pareikštų kaltinimų. Protokole privalomai turi būti nurodytas kiek įmanoma tikslesnis administracinio nusižengimo padarymo vietos adresas (vieta), o koordinatės (ašys) galėtų būti nurodomos tik kaip fakultatyvus (papildomas) vietos patikslinimas (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-297-658/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-423-885/2020).

12. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu nenurodytas bylos nagrinėjimo laikas, t. y. nurodyta bylos nagrinėjimo data – 2020 m. spalio 12 d., tačiau laikas nėra nurodytas, o pagal ANK 609 straipsnio reikalavimus, bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta yra vienas iš esminių administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamų reikalavimų. Akivaizdu, jog, esant nurodytoms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nežinojo ir negalėjo žinoti apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo tikslų laiką, kadangi pastarasis nebuvo nurodytas, o tai pažeidžia asmens teisę dalyvauti bylos nagrinėjime, teikti paaiškinimus bei gintis nuo kaltinimų. Nors Institucijos apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad vadovaujantis ANK 616 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą, visgi negali būti ignoruojamos ANK 616 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę reikalauti surengti žodinį bylos nagrinėjimą ir šį reikalavimą turi teisę pateikti ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios.

13. Nagrinėjamu atveju nenurodžius tikslaus administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laiko, buvo pažeista administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė dalyvauti jo bylos nagrinėjime, būti išklausytam, tokiu būdu užkertant kelią gintis nuo jam pareikšto kaltinimo padarius administracinį nusižengimą. Nenurodžius tikslaus administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laiko, o tik apsiribojus datos nurodymu, lieka neaišku, iki kada asmuo gali teikti prašymą surengti žodinį bylos nagrinėjimą, o kad D. V. siekė, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, galima spręsti iš jo nutarimo priėmimo dieną vykusio susirašinėjimo el. paštu su Institucijos atstove.

14. Visa tai, kas išdėstyta, patvirtina, jog šiuo atveju suformuluotas kaltinimas yra ydingas, o 2020 m. rugpjūčio 23 d. administracinio nusižengimo protokole ir 2020 m. spalio 12 d. nutarime užfiksuoti duomenys apie nusižengimo aplinkybes tarpusavyje skiriasi, dėl ko buvo pažeista D. V. teisė žinoti, kokio administracinio nusižengimo padarymu jis yra kaltinamas ir dėl kokio administracinio nusižengimo padarymo jis nubaustas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje esantis administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas yra surašyti pažeidžiant ANK 609 ir 618 straipsnių reikalavimus, ir tokie administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo trūkumai riboja administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į gynybą. Be to, buvo apribota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimybė realizuoti ANK 571 straipsnyje įtvirtintą teisę būti išklausytam, kas laikytina esminiu procesiniu pažeidimu, dėl kurio Institucijos priimtas nutarimas taip pat negali būti pripažįstamas teisėtu.

15. ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tai yra keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2016, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-66-976/2017, Nr. 2AT-10-693/2018). Taigi, nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi galimybės keisti administracinio nusižengimo protokole ir priimtame nutarime nurodytų esminių galimo nusižengimo aplinkybių, t. y. keisti juose suformuluotą kaltinimo turinį, sukonkretinant administracinio nusižengimo padarymo vietą, nes tai, kaip jau minėta, esmingai pažeistų D. V. įstatymo garantuojamas procesines teises žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis. To taip pat nėra galimybės padaryti ir apylinkės teisme, todėl šiuo konkrečiu atveju, apygardos teismo vertinimu, tikslinga perduoti bylą institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl administracinio nusižengimo byloje neaiškiai suformuluoto kaltinimo, o taip pat neišsamaus tyrimo atlikimo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių pažeidimo. Kadangi būtent Institucija turi įgaliojimus atlikti patikrinimus ir surašyti administracinio nusižengimo protokolus bei priimti nutarimus, ji yra atsakinga už duomenų, būtinų įrodyti ir pagrįsti asmens kaltę, surinkimą bei įvertinimą. Todėl kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su D. V. kalte dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo nenagrinėjami.

16. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarimas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2020 m. spalio 12 d. nutarimas naikintini kaip nepagrįsti ir neteisėti, o administracinio nusižengimo byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 27 d. nutarimą bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2020 m. spalio 12 d. nutarimą ir perduoti administracinio nusižengimo bylą tirti Institucijai – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Šis nutarimas neskundžiamas ir įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.