- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2020-07-15
- Bylos Nr.
- AN2-297-658/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00746-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 4 d. nutarties E. J. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. J. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2020 m. balandžio 20 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 60 Eur bauda, už tai, kad jis 2020 m. vasario 2 d. 19.09 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, 27 km/val. viršijo nustatytą 50 km/val. greitį ir važiavo 77 km/val. greičiu.
Atsiliepimas
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, E. J. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, prašydamas panaikinti 2020 m. balandžio 20 d. nutarimą ir sumažinti baudos dydį iki 30 Eur. Institucija atsiliepime į minėtą skundą prašė jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi E. J. skundą tenkino iš dalies: Institucijos 2020 m. balandžio 20 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog Institucija administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. J. procesinius dokumentus, tai yra administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu bei nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įteikė tinkamai bei nepažeidžiant ANK reglamentuotų procesinių dokumentų įteikimo nuostatų, tačiau tyrimas administracinio nusižengimo byloje yra atliktas neišsamiai ir skubotai, nes jo atlikimo metu yra neišsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o E. J. atžvilgiu Institucijos surašytas protokolas su administraciniu nurodymu bei skundžiamas nutarimas neatitinka įstatymo keliamų turinio reikalavimų.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde Institucija prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
4.1. Skunde nurodoma, jog byloje užtenka objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių E. J. padarytą nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje. Institucijos pareigūnui priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, vadovautasi bylos nagrinėjimo metu surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados.
4.2. Pažymima, kad 2020 m. vasario 25 d. 20:14 val. išsiųstas bei pristatytas el. paštu (duomenys neskelbtini) protokolas su administraciniu nurodymu byloje ROIK 20111242960. Administracinių nusižengimų registre (toliau – ir ANR) įdiegtas funkcionalumas, kuriuo automatiniu būdu iš Mokesčių mokėtojų registro gaunamas asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, elektroninio pašto adresas. Elektroninio pašto lango „Asmuo“ eilutė „Elektroninis paštas“ užsipildo automatiškai, kai ANR tikrinami asmens duomenys. Tokiu būdu gautas pašto adresas atitinka ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Šiuo elektroninio pašto adresu išsiųsti procesiniai dokumentai atitinka ANK nustatytą dokumentų įteikimo tvarką. Taip pat ANR matomi duomenys, kad su minėtu protokolu išsiųstas bei pristatytas tuo pačiu metu ir Pranešimas transporto priemonės savininkui ar valdytojui. Todėl asmeniui buvo žinoma apie jam pradėto administracinio nusižengimo teiseną. Kadangi, jis iki nustatyto laiko nesumokėjo paskirtos 30 Eur piniginės baudos ir VMI prie LR FM mokėjimo nepateikė, todėl, kaip reikalauja ANK 613 straipsnio 1 dalis, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta administraciniame nurodyme nurodytą dieną, o priimtas nutarimas išsiųstas pažeidėjui. Institucija nesutinka su teismo argumentu, kad protokole nėra nusižengimo padarymo vietos, kadangi aptariamas protokolas formuojamas automatiškai ir pareigūnų nekoreguojamas. Vietos koordinatės yra visuotinai pripažįstama GPS sistemos dalis, kurios pagalba galima nustatyti įvykio ar kito reiškinio vietą. Asmuo skunde teigia, kad pamiršo pasidomėti iš VMI prie LR FM gauto laiško turiniu ir baudos nesumokėjo, todėl matyti, kad jis nėra rūpestingas vairuotojas, kuris stengiasi nedaryti nusižengimų, o juos padaręs – prisiimti kaltę.
4.3. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo bylos tyrimą, kadangi, remiantis teismų praktika, tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, pats ištaisyti negali.
Atsiliepimas
5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepime jis prašo Instituciją įpareigoti atlikti vidinį tyrimą, kad išsiaiškinti el. .laiško siuntimo jam aplinkybes, įpareigoti pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog Institucijos siųstas laiškas jam buvo pristatytas. Kelia abejones dėl siuntimo būdo, t. y. kodėl vienu atveju siunčiama tik el. paštu, o kitu atveju ir el. paštu, ir registruotu laišku. Mano, kad el. laiško nepristatymui galimai turėjo įtakos ir serverio pakeitimas. Teigia, kad Institucijos atsiliepime remiamasi ne teisiniais argumentais, o emocijomis, ir be pagrindo yra vartojamos frazės „nerūpestingas vairuotojas“, „padaręs nusižengimą vengia prisiimti kaltę“. Teigia, kad nebuvo tinkamai informuotas apie paskirtą minimalią baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytos klaidos, protokolo ir nutarimo trūkumai yra tokie esminiai, kad jų negalėjo ištaisyti bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Taigi, administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama šioje apimtyje.
7. Apeliaciniame skunde Institucija daug dėmesio skiria 2020 m. vasario 25 d. protokolo ir 2020 m. balandžio 20 d. nutarimo išsiuntimui bei pristatymui administracinėn atsakomybėn patrauktam E. J.. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netenkino E. J. skundo, konstatuodamas, ne tai, kad procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo įteikti netinkamai, bet nustatęs Institucijos padarytus pažeidimus. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo negauta, todėl žemiau pasisakoma dėl tų skundo motyvų, kas susiję su pirmosios instancijos teismo konstatuotais procesiniais pažeidimais.
8. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad administracinio nusižengimo protokole nėra nusižengimo padarymo vietos, kadangi protokolas formuojamas automatiškai ir pareigūnų nėra koreguojamas. Vietos koordinatės yra visuotinai pripažįstama GPS sistemos dalis, kurios pagalba galima nustatyti įvykio ar kito reiškinio vietą.
9. ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole be kitų duomenų turi būti nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, kuri yra vienas iš būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2017, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019). Taigi, kai nustatomi administracinio nusižengimo protokolo trūkumai, trukdantys nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, tai yra, kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio nusižengimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes.
10. Iš 2020 m. vasario 25 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 00-ANR_P-5624-2020 (administracinio nusižengimo byla ROIK: 20111242960, b. l. 3–5) matyti, kad langelyje, kuriame turi būti nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, įrašyta „(duomenys neskelbtini) X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini)“. Nors sutiktina su Institucija, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolas buvo suformuotas automatiniu būdu, pažeidimą užfiksavus mobiliu greičio matuokliu, o vietos koordinatės yra visuotinai pripažįstama GPS sistemos dalis, kurių pagalba galima nustatyti įvykio vietą, tačiau tai dar nereiškia, jog protokole neturi būti nurodomas nusižengimo padarymo vietos adresas (gatvė, namo numeris, kelio kilometras ir pan.). Pažymėtina, kad nurodytas koordinates X ir Y nėra lengva patikrinti asmeniui, kuris nėra tos srities specialistas. Be to, dažniausiai naudojami internetiniai puslapiai ar programėlės, kurių pagalba peržiūrimi žemėlapiai, prašo ilgumą ir platumą nurodyti laipsniais, minutėmis ir sekundėmis, o ne X ir Y ašimis (pvz., Google maps). Aukštesniojo teismo vertinimu, nors ir Institucijai įstatymu nėra draudžiama administracinio nusižengimo padarymo vietą fiksuoti nurodant jos koordinates, tačiau, tai nepanaikina tiek iš įstatymo, tiek iš šioje nutartyje aptartos teismų praktikos suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių, kylančios pareigos privalomai nurodyti pažeidimo padarymo vietą taip, kad ji būtų aiški ir suprantama bet kuriam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Vien tik X ir Y ašių nurodymas protokole, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pakankamas, nes toks protokolas nėra aiškus ir suprantamas, bei leidžiantis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gintis nuo pareikštų kaltinimų. Apibendrinant daroma išvada, kad protokole privalomai turi būti nurodytas kiek įmanoma tikslesnis administracinio nusižengimo padarymo vietos adresas (vieta), o koordinatės (ašys) galėtų būti nurodomos tik kaip fakultatyvus (papildomas) vietos patikslinimas. Todėl sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2020 m. balandžio 20 d. nutarime Nr. 20ANR_N-6272-2020 (b. l. 3–4; administracinio nusižengimo byla ROIK: 20111242960, b. l. 1–2) nėra nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, nes įrašyta tik (duomenys neskelbtini), tačiau neaišku kurioje tiksliai vietoje buvo padarytas administracinis nusižengimas.
11. Taip pat pritariama pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 2020 m. balandžio 20 d. nutarime nėra įrašyta transporto priemonės, kuria buvo padarytas administracinis nusižengimas, duomenys, nors visa ši informacija turėjo būti jame nurodyta (ANK 618 straipsnio 2 dalis).
12. Taigi, akivaizdu, jog šiuo atveju suformuluotas kaltinimas yra ydingas, o 2020 m. vasario 25 d. protokole ir 2020 m. balandžio 20 d. nutarime užfiksuoti duomenys apie nusižengimo aplinkybes tarpusavyje skiriasi, dėl ko buvo pažeista E. J. teisė žinoti, kokio administracinio nusižengimo padarymu jis yra kaltinamas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje esantis administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas yra surašyti pažeidžiant ANK 609 ir 618 straipsnių reikalavimus, ir tokie administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo trūkumai riboja administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į gynybą.
13. ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tai yra keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2016, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-66-976/2017, Nr. 2AT-10-693/2018). Taigi, nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi galimybės keisti administracinio nusižengimo protokole ir priimtame nutarime nurodytų esminių galimo nusižengimo aplinkybių, t. y. keisti juose suformuluotą kaltinimo turinį, nes tai, kaip jau minėta, esmingai pažeistų E. J. įstatymo garantuojamas procesines teises žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis.
14. Pritariama apeliacinio skundo argumentui, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas ir nustatęs tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali juos pats ištaisyti. Vis dėlto, šiuo konkrečiu atveju, apygardos teismo vertinimu, grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą yra tikslinga dėl administracinio nusižengimo byloje neaiškiai suformuluoto kaltinimo. Ir teismo „aktyvumas“ negali būti aiškinamas ir suprantamas tokia apimtimi, kaip skunde mini apeliantas, nes tai prieštarautų ir nutarties 13 punkte nurodytai teismų praktikai.
15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog administracinio nusižengimo byla išnagrinėta dieną, kuri buvo nurodyta administraciniame nurodyme. ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo data ir laikas, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, turi būti nurodomi administracinio nusižengimo protokole. Iš 2020 m. vasario 25 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog jame buvo nurodyta, kad E. J. laiku neįvykdžius administracinio nurodymo (nesumokėjus baudos), administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 2020 m. balandžio 15 d., nenurodant tikslaus laiko (kas, aukštesniojo teismo vertinimu jau savaime ydinga praktika). Tuo tarpu byla išnagrinėta ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje E. J. atžvilgiu priimtas 2020 m. balandžio 20 d., t. y. ne tą dieną kaip buvo nurodyta 2020 m. vasario 25 d. administracinio nusižengimo protokole. Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad Institucijos pareigūnai būtų tinkamai pranešę E. J. apie pirminį bylos nagrinėjimo laiką, o vėliau ir apie pasikeitusią bylos nagrinėjimo datą ir laiką. Atsižvelgiant į tai, negalima vienareikšmiškai spręsti, kad E. J. buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą Institucijoje, o tai laikytina esminiu procesiniu pažeidimu, kadangi buvo pažeista administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė dalyvauti jo bylos nagrinėjime, tokiu būdu užkertant kelią gintis nuo jam pareikšto kaltinimo padarius administracinį nusižengimą.
16. Atsakant į atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus pirmiausiai pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi teisę dalyvauti procese, reikšti prašymus, teikti įrodymus ar prašyti, kad juo išreikalautų teismas, jei jų jis pats negali gauti. Šiuo atveju matyti, kad E. J. nei karto į posėdžius pirmosios instancijos teisme neatvyko, ir kaip pats nurodė savo laiške „tiesiog pamiršo“ (b. l. 28). Apeliacinio skundo taip pat nepateikė. Išaiškintina, kad pirmosios instancijos teismui grąžinus bylą Institucijai, jis (E. J.) nepraranda ANK 577 straipsnyje numatytų procesinių teisių. Todėl visus šiuos prašymus, kurie išdėstyti atsiliepime į apeliacinį skundą, jis turės galimybę reikšti Institucijai, žinoma, jei bus aktyvus ir domėsis procesu. Institucijos pareigūnas, savo ruožtu, turi pareigą juos svarstyti ir pateikti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui informaciją, susijusią su nagrinėjama byla, bei įvertinti pats papildomai surinktus įrodymus, susijusius su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytomis aplinkybėmis, ir joms pasitvirtinus – priimti atitinkamus sprendimus. Bet kokiu atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nesutinkant su Institucijos sprendimu, ar Institucijai netenkinus jo prašymu (jei nebus nustatyta jo piktnaudžiavimo procesu) jis ir vėl turi teisę jį apskųsti teismui.
17. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva byloje esančių proceso pažeidimų negalėjo pašalinti, todėl byla pagrįstai buvo grąžinta tyrimą atlikusiai institucijai, kad ji galėtų pašalinti esminius proceso teisės pažeidimus. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis yra teisėta ir ją naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.