- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- AN2-423-885/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02149-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.2Nustatyto greičio viršijimas (ANK 416 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria netenkintas D. N. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės 2020 m. liepos 8 d. nutarimo, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės (toliau – Institucija) 2020 m. liepos 8 d. nutarimu D. N. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. gegužės 17 d., 14.47 val., Vilniuje vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 60 km/val. greitį viršijo 44 km/val., t. y. važiavo 104 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą) ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 5 dalyje. Už administracinį nusižengimą D. N. paskirta 200 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi netenkino D. N. skundo dėl 2020 m. liepos 8 d. Institucijos nutarimo. Teismas nurodė, kad nutarimą priėmusi pareigūnė, pagrįstai nustačiusi D. N. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad D. N. tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas, D. N. skyrė baudą, lygią šios teisės normos sankcijoje įtvirtintam baudos vidurkiui. Priešingai nei teigia D. N., tokiu būdu jis nebuvo nubaustas antrą kartą už tą pačią veiką – už nagrinėjamą teisės pažeidimą jis nubaustas vieną kartą, o tai, kad D. N. neatitiko sąlygų, leidžiančių administraciniu nurodymu siūlyti jam sumokėti pusę minimalios baudos, yra paties D. N. neteisėtų veiksmų, pakartotinai viršijant nustatytą greitį, pasekmė.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniame skunde D. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai nustatė administracinį nusižengimą, tinkamam administracinio nusižengimo protokolui su administraciniu nurodymu surašyti.
3.1. Skunde nurodo, kad priimtą jo atžvilgiu policijos nutarimą pirmos instancijos teismui skundė visų pirma dėl to, kad policijos naudojama sistema automatiniu būdu surašydama protokolą su administraciniu nurodymu neteisingai pritaikė pažeidimo pakartotinumą, kadangi iki aptariamo nusižengimo padarymo nebuvo baustas už analogišką nusižengimą, t. y. už nusižengimą, numatytą būtent to paties kodekso 416 straipsnio 5 dalyje, todėl jo atžvilgiu surašant administracinį nurodymą turėjo būti taikomos nuostatos, numatytos kodekso 610 straipsnio 1 dalyje, numatančios pusę minimalios baudos skyrimą. Taip pat skunde nurodė, kad priimdama nutarimą policijos pareigūnė pakartotinumą panaudojo dar ir papildomai kaip sunkinančią aplinkybę, todėl skyrė jau ne minimalią baudą – 170 Eur, o 200 Eur. O posėdžio metu nurodė, kad tiek automatiniu būdu suformuotame administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu, tiek policijos priimtame nutarime nėra aiškiai nurodyta nusižengimo padarymo vieta (nutarime iš viso nenurodyta). Apie netinkamai surašytą administracinio nusižengimo padarymo vietą administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu teismas nutartyje iš viso nepasisakė.
3.2. Pasak apelianto, ANK 610 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nurodomi ne tik straipsniai, bet kai kuriuose jų yra išskirtos ir dalys, ir jei kai kurie straipsniai yra nurodyti, nepateikiant jų atskirų dalių, tuomet aiškiai suprantama, kad nesvarbu kokioje atskiro straipsnio dalyje būtų apibrėžtas nusižengimas, jis būtų skaitomas pakartotiniu. Tarkim kaip pvz.: ANK 417 straipsnis turi net 8 dalis, tačiau ANK 610 straipsnyje jos nėra išskirtos, todėl reiškia, kad nepriklausomai kokioje šio straipsnio dalyje įvardintas nusižengimas būtų padarytas, jei jis padaromas pakartotinai – administraciniu nurodymu siūloma sumokėti ne pusė, o minimalią baudą. Taigi, kadangi ANK 610 straipsnyje yra išskiriamos net kelios, bet ne visos ANK 416 straipsnio dalys, ir jos išskiriamos atskirai, t. y. nenurodant teiginio, kad jei asmuo padarė pakartotinį pažeidimą „nuo 416 straipsnio 2 iki 5 dalies“, tuomet pakartotinumą galima suprasti tik kaip atskiroje dalyje numatyto nusižengimo pakartotinį padarymą (atvaizdavimą). Apelianto manymu, jog aiškinant įstatymą lingvistiniu būdu, būtent taip ir ne kitaip turi būti suprantamas ANK 610 straipsnio 1 dalies turinys.
3.3. Apelianto teigimu, teisėjas priimdamas nutartį, neteisingai pritaikė įstatymą, pasiremdamas bendra pakartotinumo sąvoka, išaiškinta ANK 40 straipsnyje, kuri taikoma numatant asmenims sunkinančią aplinkybę už pakartotinai padarytą nusižengimą. ANK 610 straipsnis išskiria pakartotinumo ribas ir atvejus, sietinus būtent su administracinio nurodymo taikymu asmenims.
3.4. Pabrėžė, kad darant analogiją į ANK 36 straipsnio 2 dalį, pakartotinumo – kaip administracinio nusižengimo sudėties požymio – negalima vertinti antrą kartą, skiriant nuobaudą. Tokią situaciją draudžia bendrasis non bis in idem principas, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 74 straipsnyje, taip pat Konstitucijos 31 straipsnio penktoje dalyje („Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą“) bei ANK 2 straipsnio 5 dalyje („Niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką“). Šis principas plačiąja prasme reiškia ir tai, kad viena ir ta pati aplinkybė (šiuo atveju administracinio nusižengimo pakartotinumas) tos pačios pažeidimo sudėties (tiek baudžiamojo, tiek ir administracinio) kontekste negali turėti skirtingų teisinių reikšmių ir būti vertinama kaip kvalifikuojanti nusižengimą ir dar kartu kaip sunkinanti atsakomybę aplinkybė.
3.5. Apelianto manymu, atitinkamas pakartotinumo surašant administracinį nurodymą taikymas, o po to iš to sekantis nepagrįstas nutarimo priėmimas jo atžvilgiu galimai nedera su Konstitucijos 29 straipsnio pirmąja dalimi - „įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“ bei konstituciniu lygiateisiškumo principu.
3.6. Apeliantas nesutinka su teismo nurodymu, kad jis per kelis mėnesius padarė tokios pat rūšies nusižengimus – viršijo leistiną važiavimo greitį, t. y. būtent – padarė nusižengimus, o ne buvo už juos patrauktas administracinėn atsakomybėn. Po to sekė jo asmenybės, kaip akivaizdžiai nedarančios socialiai vertingų išvadų bei pakartotinai darančios pažeidimus, vertinimas. Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą, teismui pateikė išrašą apie jo padarytus nusižengimus bei jo atžvilgiu taikytus sprendimus dėl šių nusižengimų padarymo, todėl teisėjas turėjo visas galimybes įsitikinti, kad šie pažeidimai anaiptol buvo padaryti ne kelių mėnesių, bet kelių metų laikotarpyje, t. y.: 1. ANK 416 straipsnio 3 dalis, už kurį nutarimas jo atžvilgiu yra surašytas 2020 m. balandžio 2 d. buvo padarytas 2018 m. rugpjūčio 2 d., t. y. beveik prieš du metus iki nutarimo priėmimo; 2. ANK 416 straipsnio 3 dalis, už kurį nutarimas jo atžvilgiu yra surašytas 2020 m. sausio 17 d. buvo padarytas 2019 m. balandžio 18 d., t. y. beveik prieš metus iki nutarimo priėmimo. Todėl, pasak apelianto, jo nusižengimai padaryti tokia laiko seka: 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2019 m. balandžio 18 d., o aptariamas nusižengimas, dėl kurio yra traukiamas administracinėn atsakomybėn skundžiamu nutarimu buvo užfiksuotas 2020 metų gegužės 17 d.
3.7. Skunde dėstomos aplinkybės, kurios, apelianto manymu, sudaro teisinį pagrindą jo atžvilgiu bylą grąžinti protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliantas nesutinka su protokole su administraciniu nurodymu neteisingai pritaikytu pažeidimo pakartotinumu ir jam paskirta bauda. Apygardos teismas, įvertinęs pateiktoje byloje esančius duomenis, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, nustatė aplinkybes, kurios sudaro pagrindą tiek skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, tiek Institucijos nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti Institucijai trūkumams pašalinti. Apygardos teismo vertinimu, tyrimas administracinio nusižengimo byloje yra atliktas neišsamiai ir skubotai, nes jo atlikimo metu yra neišsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o D. N. atžvilgiu Institucijos surašytas protokolas su administraciniu nurodymu bei skundžiamas nutarimas neatitinka įstatymo keliamų turinio reikalavimų bei skiriasi savo esme. Todėl apygardos teismas pasisakys dėl Institucijos padarytų procesinių pažeidimų, dėl kurių buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės, taip pat protokolo ir nutarimo trūkumų, kurių teismas negali ištaisyti.
5. Byloje nustatyta, jog iš 2020 m. liepos 31 d. Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo Nr. 10-ANR_P-60191-2020 matyti, kad greičio matavimo prietaisu, Nr. PS-954844, metrologinės patikros liudijimo Nr. E19-1483/02, užfiksuotas administracinis nusižengimas – 2020 m. gegužės 17 d., 14.47 val., transporto priemone, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo viršytas leistinas 60 km/val. važiavimo greitis (užfiksuotas 108 km/val., po paklaidos – 104 km/val.), nurodytas transporto priemonės savininkas – D. N. (b. l. 7).
6. 2020 m. gegužės 18 d., 17.55 val., buvo surašytas Lietuvos kelių policijos tarnybos administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 00-ANR_P-75117-2020 dėl pažeidimo, numatyto ANK 416 straipsnio 5 dalyje, padarymo, dėl to, jog D. N. 2020 m. gegužės 17 d., 14.47 val. Vilniaus m. sav. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę NISSAN X-TRAIL, nustatytą 60 km/val. greitį viršijo 44 km/val., važiavo 104 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), dėl ko, jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda, siūloma sumokėti iki 2020 m. birželio 17 d. Minėtame protokole nurodyta, jog iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokėjus baudos, administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 2020 m. liepos 7 d., tačiau laikas nenurodytas (b. l. 4-5). Šis administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu bei 2020 m. gegužės 18 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr. 00-ANR_PR-98324-2020 (b. l. 16), 2020 m. gegužės 18 d., 17.55 val., elektroniniu paštu – (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti pažeidėjui – administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – D. N. (b. l. 15).
7. D. N. 2020 m. birželio 11 d. (nepasibaigus nurodyme nurodytam terminui sumokėti baudą) raštu (elektroniniu paštu nurodytu Institucijos rašte) kreipėsi į Instituciją, kurios valdoma sistema sukonfigūravo aptariamą nurodymą, prašydamas panaikinti nurodymą ir surašyti naują nurodymą, kuriuo jam būtų siūloma sumokėti pusė minimalios baudos už minėtą nusižengimą, t. y. 85 Eur. Rašte išdėstė savo argumentus, kad jis iki minėto nusižengimo padarymo nėra baustas už analogišką nusižengimą, numatytą to paties kodekso 416 straipsnio 5 dalyje, todėl jam turėtų būti taikomos nuostatos, numatytos ANK 610 straipsnio 1 dalyje, numatančios pusę minimalios baudos skyrimą (b. l. 12). Apeliantas skunde nurodė, kad dėl šios priežasties administraciniu nurodymu paskirtos jam 170 Eur baudos nesumokėjo, kadangi laukė naujai surašyto nurodymo.
8. Tačiau 2020 m. liepos 8 d., 10.20 val., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta ir Institucijos priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14753-2020, D. N. buvo paskirta nuobauda – 200 Eur bauda (b. l. 6). Šis nutarimas tą pačią dieną, t. y. 2020 m. liepos 8 d., bet 10.18 val. buvo sugeneruotas, ir išsiųstas 10.19 val. elektroniniu paštu – (duomenys neskelbtini) pažeidėjui – administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – D. N. (b. l. 15). Nutarime, kaip ir apeliantas akcentuoja skunde, apie jo pateiktą 2020 m. birželio 11 d. prašymą nieko nepaminėta, bet nurodyta, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas.
9. Galiausiai D. N. atsakymas dėl jo pateikto 2020 m. birželio 11 d. prašymo buvo išsiųstas 2020 liepos 14 d. (jau po nutarimo priėmimo), kuriame, kaip ir nurodo apeliantas, nurodyta tik nutarimo apskundimo tvarka (b. l. 14).
10. ANK 567 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
11. ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole be kitų duomenų turi būti nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, kuri yra vienas iš būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2017, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019). Taigi, kai nustatomi administracinio nusižengimo protokolo trūkumai, trukdantys nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, tai yra, kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio nusižengimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes.
12. Kaip anksčiau nurodyta, D. N. atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu nėra nurodyta tiksli administracinio nusižengimo padarymo vieta, t. y. pažymėta, jog asmuo administracinį nusižengimą padarė Vilniaus m. sav., nurodant vietovės koordinates (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodant tikslaus nusižengimo padarymo vietos adreso (b. l. 4-5). Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 15 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-297-658/2020 nurodė, kad nors administracinio nusižengimo protokolas buvo suformuotas automatiniu būdu, pažeidimą užfiksavus mobiliu greičio matuokliu, o vietos koordinatės yra visuotinai pripažįstama GPS sistemos dalis, kurių pagalba galima nustatyti įvykio vietą, tačiau tai dar nereiškia, jog protokole neturi būti nurodomas nusižengimo padarymo vietos adresas (gatvė, namo numeris, kelio kilometras ir pan.). Pažymėtina, kad nurodytas koordinates X ir Y nėra lengva patikrinti asmeniui, kuris nėra tos srities specialistas. Be to, dažniausiai naudojami internetiniai puslapiai ar programėlės, kurių pagalba peržiūrimi žemėlapiai, prašo ilgumą ir platumą nurodyti laipsniais, minutėmis ir sekundėmis, o ne X ir Y ašimis (pvz., Google maps). Aukštesniojo teismo vertinimu, nors Institucijai įstatymu ir nėra draudžiama administracinio nusižengimo padarymo vietą fiksuoti nurodant jos koordinates, tačiau, tai nepanaikina tiek iš įstatymo, tiek iš šioje nutartyje aptartos teismų praktikos suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių, kylančios pareigos privalomai nurodyti pažeidimo padarymo vietą taip, kad ji būtų aiški ir suprantama bet kuriam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Vien tik X ir Y ašių nurodymas protokole, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pakankamas, nes toks protokolas nėra aiškus ir suprantamas, bei leidžiantis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gintis nuo pareikštų kaltinimų. Apibendrinant daroma išvada, kad protokole privalomai turi būti nurodytas kiek įmanoma tikslesnis administracinio nusižengimo padarymo vietos adresas (vieta), o koordinatės (ašys) galėtų būti nurodomos tik kaip fakultatyvus (papildomas) vietos patikslinimas. Su šiuo Kauno apygardos teismo vertinimu ir padaryta išvada sutinka ir Vilniaus apygardos teismas.
13. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nutarties 6 punkte aprašytame administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu nenurodytas bylos nagrinėjimo laikas, t. y. nurodyta bylos nagrinėjimo data – 2020 m. liepos 7 d., tačiau laikas nėra nurodytas, o pagal ANK 609 straipsnio reikalavimus, bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta yra vienas iš esminių administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamų reikalavimų. Akivaizdu, jog, esant nurodytoms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nežinojo ir negalėjo žinoti apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laiką, kadangi pastarasis nebuvo nurodytas, o tai pažeidžia asmens teisę dalyvauti bylos nagrinėjime, teikti paaiškinimus bei gintis nuo kaltinimų. Be to, kaip minėta, apeliantas pateikė Institucijai prašymą dėl minėto nurodymo, teikė paaiškinimus dėl nusižengimo pakartotinumo ir pasiūlytos jam sumokėti baudos sumažinimo, bet apeliantas formalų atsakymą gavo tik po priimto nutarimo. Be to, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir minėtas nutarimas priimtas 2020 m. liepos 8 d., o ne kaip administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu nurodytą bylos nagrinėjimo datą – 2020 m. liepos 7 d., ir galiausiai 2020 m. liepos 8 d. nutarimas suformuotas ir išsiųstas apeliantui anksčiau nei nurodyta pačiame nutarime (šios nutarties 8 punktas). Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad Institucijos pareigūnai būtų tinkamai pranešę D. N. apie pirminį bylos nagrinėjimo laiką, o vėliau ir apie pasikeitusius bylos nagrinėjimo datą ir laiką. Atsižvelgiant į tai, negalima vienareikšmiškai spręsti, kad D. N. buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą Institucijoje, o tai laikytina esminiu procesiniu pažeidimu, kadangi buvo pažeista administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė dalyvauti jo bylos nagrinėjime, tokiu būdu užkertant kelią gintis nuo jam pareikšto kaltinimo padarius administracinį nusižengimą.
14. Be to, šiame nutarime nėra nurodytos nusižengimo padarymo vietos koordinatės ir kokia transporto priemone buvo padarytas administracinis nusižengimas, nurodant šios transporto priemonės duomenis, nors protokole su administraciniu nurodymu buvo nurodyta, o visa ši informacija turėjo būti nurodyta ir nutarime (ANK 618 straipsnio 2 dalis).
15. Taigi, akivaizdu, jog šiuo atveju suformuluotas kaltinimas yra ydingas, o 2020 m. gegužės 18 d. protokole ir 2020 m. liepos 8 d. nutarime užfiksuoti duomenys apie nusižengimo aplinkybes tarpusavyje skiriasi, dėl ko buvo pažeista D. N. teisė žinoti, kokio administracinio nusižengimo padarymu jis yra kaltinamas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje esantis administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas yra surašyti pažeidžiant ANK 609 ir 618 straipsnių reikalavimus, ir tokie administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo trūkumai riboja administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į gynybą. Todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo administracinio nusižengimo bylos nagrinėti iš esmės ir juo labiau konstatuoti, kad Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
16. ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tai yra keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2016, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-66-976/2017, Nr. 2AT-10-693/2018). Taigi, nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi galimybės keisti administracinio nusižengimo protokole ir priimtame nutarime nurodytų esminių galimo nusižengimo aplinkybių, t. y. keisti juose suformuluotą kaltinimo turinį, nes tai, kaip jau minėta, esmingai pažeistų D. N. įstatymo garantuojamas procesines teises žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis. Šiuo konkrečiu atveju, apygardos teismo vertinimu, tikslinga grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl administracinio nusižengimo byloje neaiškiai suformuluoto kaltinimo.
17. Apeliantui išaiškintina, kad apygardos teismui grąžinus bylą Institucijai, D. N. nepraranda ANK 577 straipsnyje numatytų procesinių teisių. Todėl visus reikštus prašymus, kurie išdėstyti tiek jo Institucijai teiktame prašyme, tiek apeliaciniame skunde, jis turės galimybę reikšti Institucijai, žinoma, jei bus aktyvus ir domėsis procesu. Institucijos pareigūnas, savo ruožtu, turi pareigą juos svarstyti ir pateikti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui informaciją, susijusią su nagrinėjama byla, bei įvertinti pats papildomai surinktus įrodymus, susijusius su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytomis aplinkybėmis, ir joms pasitvirtinus – priimti atitinkamus sprendimus. Bet kokiu atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nesutinkant su Institucijos sprendimu, ar Institucijai netenkinus jo prašymu (jei nebus nustatyta jo piktnaudžiavimo procesu) jis ir vėl turi teisę jį apskųsti teismui.
18. Apygardos teismas konstatuoja, kad teismas savo iniciatyva byloje esančių proceso pažeidimų negali pašalinti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės 2020 m. liepos 8 d. nutarimas naikintini kaip nepagrįsti ir neteisėti, o administracinio nusižengimo byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
D. N. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės 2020 m. liepos 8 d. nutarimą panaikinti, ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienos ir yra neskundžiamas.