Kauno apygardos teismo nutarimas

2021-07-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-442-478/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-07-21
Bylos Nr.
AN2-442-478/2021
Teisminio proceso Nr.
4-19-3-00201-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė (pirm.)
Institucija
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-442-478/2021Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00201-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 21 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D. atstovo advokato D. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. gegužės 19 d. nutarimo, kuriuo A. D. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, 73 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. D. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 29 d., apie 19 val. 55 min., Jurbarke, (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje įžūliai kibo prie S. Š., išėjęs iš parduotuvės ją vadino necenzūriniais žodžiais bei apspjovė jos automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Savo veiksmais A. D. pažeidė viešąją tvarką ir padarė administracinį nusižengimą, numatyta ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Visus šiuos veiksmus A. D. atliko savo mažamečio sūnaus D. D., gimusio 2016 m. lapkričio 11 d., akivaizdoje. Tokiu savo elgesiu rodė netinkamą pavyzdį savo sūnui, trukdantį visapusiškai ir harmoningai vystytis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalį, 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalį, 3.159 straipsnio 3 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Skundžiamu Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. gegužės 19 d. nutarimu A. D. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 80 Eur bauda. Taip pat, A. D. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, A. D. skirta galutinė administracinė nuobauda 80 Eur bauda. Apylinkės teismas vertino, jog nors A. D. neprisipažino padaręs administracinius nusižengimus, tačiau byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji siektų be pagrindo apkalbėti A. D., priešingai – byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad jis nukentėjusiosios atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, atvykę pareigūnai užfiksavo faktą, kad automobilis buvo apspjautas. Konstatuota, jog byloje surinkti faktiniai duomenys yra pakankamai pagrindžiantys A. D. kaltę, padarius ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 73 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, t. y. kad jis viešoje vietoje, keikdamasis necenzūriniais žodžiais kibo prie S. Š., apspjovė jos automobilį ir taip pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ir šiuos veiksmus atliko savo mažamečio sūnaus D. D., gimusio 2016 metais, akivaizdoje.

Šalies argumentai

3. A. D. atstovas advokatas D. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną A. D. atžvilgiu nutraukti.

3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas A. D. kaltę grindžia tik S. Š., su kurios sugyventiniu jį sieja įtempti (konfliktiniai) santykiai, ir kurios parodymai nebuvo nuoseklūs, bei nepilnametės liudytojos D. B., kuri nebuvo apklausta bylos nagrinėjimo teisme metu, parodymais. Jokių kitų duomenų, tiesiogiai ar netiesiogiai įrodančių jo kaltę, byloje nėra. Teigiama, jog apylinkės teismas turėjo išskirti ginčo situaciją į du epizodus, kurių vienas vyko parduotuvėje, o kitas - lauke prie parduotuvės, ir vertinti šiuos epizodus tiek individualiai, tiek kartu visų bylos aplinkybių kontekste. Nurodoma, kad siekiant pašalinti S. Š. parodymų prieštaringumą, A. D. prašė apylinkės teismą iškviesti ir apklausti parduotuvės pardavėją. Šis prašymas buvo tenkintas, bet iš pirmo karto nepavykus įteikti šaukimo, nuspręsta pardavėjos nebeapklausti. Skunde teigiama, jog neapklausus pardavėjos, kuri vienintelė galėjo nupasakoti situaciją parduotuvės viduje, nėra galimybės pašalinti prieštaravimų tarp S. Š. ir A. D. parodymų, taip pat įvertinti S. Š. nenuoseklių paaiškinimų. Esant tokiai situacijai, visos abejonės turi būti aiškinamos jo naudai, t. y. kad parduotuvėje A. D. su S. Š. nekonfliktavo, nesikeikė ir prie jos įžūliai nekibo.

3.2. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad nepilnametė liudytoja D. B. policijos pareigūnų buvo apklausta po įvykio praėjus daugiau kaip mėnesiui (40 dienų), tačiau vis tiek sugebėjo itin detaliai viską papasakoti. Nurodoma, kad nepilnametė liudytoja teismo posėdžio metu apklausta nebuvo, A. D. nebuvo sudaryta galimybė užduoti klausimų. Teigiama, jog nebuvo išsiaiškinta, ar nepilnametės liudytojos įstatyminė atstovė - motina, kuri gali daryti įtaką šiai liudytojai, pažįstama su S. Š.. Nurodoma, kad duomenų, jog liudytoja Ž. M. būtų nurodžiusi melagingas aplinkybes nėra, todėl vertinti, kad šios liudytojos parodymai neteisingi ar šališki, apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo. Skunde teigiama, jog tarp A. D. ir liudytojų parodymų yra prieštaravimų, todėl jis prašė apylinkės teismo apklausti kartu su juo prie parduotuvės buvusį draugą P. S.. Šiam neatvykus į teismo posėdį, bylos nagrinėjimas dėl liudytojo apklausos nebuvo atidėtas nurodant, kad tokiu atveju bus vilkinamas bylos nagrinėjimas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato viršininkas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą nutarimą palikti galioti nepakeistą

Motyvuojamoji dalis

Apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatui.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Šioje byloje A. D. atstovas advokatas D. R. nesutinka tik su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, sprendžia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes tiek Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatas, tiek apylinkės teismas neužtikrino administracinių nusižengimų teisenos paskirties, visapusiškai bei objektyvai neišnagrinėjo bylos aplinkybių. Apylinkės teismas A. D. pripažino kaltu padarius administracinius nusižengimus ir paskyrė administracinę nuobaudą, atlikęs tik formalų byloje surinktų įrodymų tyrimą ir vertinimą.

7. Pažymėtina, kad teismo ar Institucijos procesiniai sprendimai administracinio nusižengimo byloje laikomi teisėtais ir pagrįstais tik tokiu atveju, kai juose išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumą. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

8. ANK 627 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas, rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, išnagrinėja ir išsprendžia, ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad A. D. traukiamas administracinėn atsakomybėn už 2020 m. rugpjūčio 29 d. padarytus administracinius nusižengimus Apygardos teismas pažymi, jog bylos medžiagoje yra duomenų (b. l. 5-7, 37), kad administraciniai pažeidimai, kuriais kaltinamas A. D., padaryti ne 2020 m. rugpjūčio 29 d., o „2020 m. rugpjūčio 28 d.“. Visa tai, kas išdėstyta, patvirtina, jog šiuo atveju suformuluotas kaltinimas yra ydingas, o 2020 m. spalio 20 d. administracinio nusižengimo protokole ir 2021 m. gegužės 19 d. Marijampolės apylinkės teismo nutarime užfiksuoti duomenys apie administracinių nusižengimų esmines aplinkybes yra neteisingi, dėl ko buvo pažeista A. D. teisė žinoti, kokių administracinių nusižengimų padarymu jis yra kaltinamas ir dėl kokių administracinių nusižengimų padarymo jis nubaustas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje esantis administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas yra surašyti pažeidžiant ANK 609 ir 618 straipsnių reikalavimus, ir tokie administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo trūkumai riboja administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į gynybą.

9. Reikalavimai administracinio nusižengimo protokolo turiniui yra numatyti ANK 609 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų duomenų, turi būti nurodomas administracinio nusižengimo padarymo laikas, kuris yra vienas iš būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kada, kur ir kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką, kada ir kur padarytą, norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2016, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019). Taigi, kai nustatomi administracinio nusižengimo protokolo trūkumai, trukdantys nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, tai yra, kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti ar neteisingai nurodyti esminiai administracinio nusižengimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes.

10. Tuo pačiu pažymėtina, kad grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio nusižengimo protokolą, dėl administracinio nusižengimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007). ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tai yra keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2016, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-66-976/2017, Nr. 2AT-10-693/2018). Taigi, nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi galimybės keisti administracinio nusižengimo protokole ir priimtame Marijampolės apylinkės teismo nutarime nurodytų esminių galimų nusižengimų aplinkybių, t. y. keisti juose suformuluotą kaltinimo turinį, nurodant kitą administracinio nusižengimo padarymo laiką, nes tai, kaip jau minėta, esmingai pažeistų A. D. įstatymo garantuojamas procesines teises žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis. To taip pat nėra galimybės padaryti ir apylinkės teisme, todėl šiuo konkrečiu atveju, apygardos teismo vertinimu, tikslinga perduoti bylą institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl administracinio nusižengimo byloje neteisingai suformuluoto kaltinimo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių pažeidimo. Kadangi būtent Institucija turi įgaliojimus atlikti patikrinimus ir surašyti administracinio nusižengimo protokolus bei priimti nutarimus, ji yra atsakinga už duomenų, būtinų įrodyti ir pagrįsti asmens kaltę, surinkimą bei įvertinimą. Todėl kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su A. D. kalte dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo nenagrinėja.

11. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina iš naujo tyrimui atlikti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. gegužės 19 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatui.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėja Jūratė Jakubonienė