Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovės Justinos Užumeckaitės (toliau ir – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties ir susipažinusi su administracinio nusižengimo byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nustatytos bylos aplinkybės

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-3333-2018 E. J. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 144 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 450 EUR bauda.

2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu E. J. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas, panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-3333-2018. Nurodė, kad jis, kaip UAB „D. S.“ vadovas, neįrengė ir nekabino išorinės reklamos įrenginio, t. y. ant pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius, sienos iškabos su užrašu „U. S. A. P.“. Šį išorinės reklamos įrenginį ant aukščiau minėto pastato fasado įrengė UAB (duomenys neskelbtini). Jis UAB (duomenys neskelbtini) nebedirba bei nepalaiko jokių kitų darbinių santykių nuo 2018 m. sausio 16 d., nėra šios įmonės vadovas, dėl to negali atsakyti už galimus UAB (duomenys neskelbtini) ANK pažeidimus. Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai neįvertino galimo administracinio nusižengimo turinio. Vien tai, kad išorinės reklamos įrenginys yra pakabintas virš UAB „D. S.“ prekybos vietos nereiškia, kad yra teisinis pagrindas administracinėn atsakomybėn traukti su tuo nesusijusį asmenį (E. J.). Išorinės reklamos įrenginį yra įrengusi UAB (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu ir skleidžia išorinę reklamą, todėl, anot E. J., administracinėn atsakomybėn turi būti traukiamas UAB (duomenys neskelbtini) ir jos vadovas. Nurodė, kad jis dar būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas reagavo į gautas administracines nuobaudas ir jas visas laiku sumokėjo. Taip pat nesislapstė ir piktybiškai nesielgė, o priešingai, ėmėsi veiksmų, kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini), kad pastaroji parengtų visus dokumentus, reikalingus naujos specialios išorinės reklamos pateikimo priemonės (iškabos) įrengimui. Apie atliekamus veiksmus nedelsiant buvo informuota ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pateikiant prašymą dėl išorinės reklamos įrenginio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, jame nurodant planuojamus atlikti veiksmus. Pasak E. J., jis yra nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl pažeidimo, kadangi išorinės reklamos įrenginys, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra ne UAB „D. S.“ nuosavybė, o UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybė, tad už minėtos išorinės reklamos įrenginio buvimą, jos pobūdį ir turinį jis negali atsakyti kaip UAB „D. S.“ vadovas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovės Justinos Užumeckaitės apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio nuostatomis, patikrino apeliantės skundžiamos nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7.1. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

8. Apylinkės teismas, panaikinęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 25 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, netinkamai taikė įstatymą, todėl priėmė neteisingą sprendimą, kuris negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, ir yra naikinamas dėl žemiau nurodytų argumentų.

8.1. Pagal ANK 144 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas nesilaikė šorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų ir šią veiką padarė pakartotinai. Straipsnio dispozicija yra blanketinė – išorinės reklamos įrengimo bei išorinės reklamos įrenginių naudojimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisyklės (toliau tekste ir – Išorinės reklamos įrengimo taisyklės).

8.2. Lietuvos Respublikos reklamos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1885 (galiojusio ginčo laikotarpiu) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra įtvirtina, jog draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint leidimo įrengti išorinę reklamą. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 11 punkte taip pat numatyta, kad reklaminės veiklos subjektas, norintis įrengti išorinę reklamą turi gauti leidimą.

8.3. Byloje nustatyta, kad išorinė reklama skleidžiama adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra Vilniaus senamiesčio teritorijoje, todėl šiuo atveju yra taikomas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad įrengti išorinę reklamą kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose leidžiama tik Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatytais atvejais gavus už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimą, saugomose teritorijose – gavus saugomų teritorijų direkcijos arba Aplinkos apsaugos departamento, kai saugomoje teritorijoje nėra įsteigtos saugomų teritorijų direkcijos, sutikimą.

8.4. Iš byloje esančio 2017 m. kovo 8 d. Projekto nustatyta, kad Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriaus specialistai minėtam Projektui pritarė.

8.5. Apygardos teismas atmeta kaip nepagrįstus apylinkės teismo argumentus, kad E. J. nėra administracinio nusižengimo subjektas ir kad savivaldybės administracijos pareigūnai Reklamos įstatymą turėjo taikyti tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini) ir UAB „D. S.“, įvardinti tikrąjį nusižengimą padariusį juridinį asmenį ir surašyti naują (-us) administracinio nusižengimo protokolą(-us).

8.6. Pagal Reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktą šio įstatymo 12 straipsnio 1, 3, 5, 15 ir 16 dalyse nustatytų reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą, vadovaudamiesi šiuo ir kitais įstatymais, pagal kompetenciją atlieka savivaldybių vykdomosios institucijos.

8.7. Reklamos įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad už reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus reklaminės veiklos subjektai, išskyrus fizinius asmenis, atsako šio įstatymo nustatyta tvarka, o fiziniams asmenims už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus taikoma įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė.

8.8. Šiame kontekste pažymėtina, jog pagal ANK 589 straipsnio 82 punktą dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 144 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo savivaldybės administracijos pareigūnai. ANK 2 straipsnyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo ir tik tas, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius, todėl apylinkės teismo reikalavimas atlikti papildomą aplinkybių tyrimą dėl pažeidimo subjekto, įvardinti tikrąjį nusižengimą padariusį juridinį asmenį bei surašyti UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „D. S.“ naują(-us) administracinio nusižengimo protokolą (-us) nėra teisėtas, nes prieštarauja ANK 2 straipsnio nuostatoms.

8.9. Taigi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė Žana Chiminienė, E. J. 2018-05-17 surašydama administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-13-ANR_P-18757-2018, Reklamos įstatymo ir ANK nuostatų nepažeidė.

8.10. Šiame kontekste pažymėtina, jog pagal Reklamos įstatymo 24 straipsnį reklaminės veiklos subjektams (juridiniams asmenims) už šio įstatymo 12 straipsnio 1, 3, 5, 15 ir 16 dalyse nustatytų reikalavimų nesilaikymą taip pat gali būti paskirta bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį ir atsižvelgiant į šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Tačiau tokie savivaldybės institucijų sprendimai yra ne administracinių nusižengimų teisenos, o administracinių bylų teisenos dalykas – reklaminės veiklos subjektas, dėl kurio veiksmų (neveikimo) buvo priimtas nutarimas, pareiškėjas, nesutinkantys su priežiūros institucijos nutarimu, priimtu pagal šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punktą ar 25 straipsnio 17 dalį, arba pareiškėjas, nesutinkantis su priežiūros institucijos nutarimu arba jos įgalioto pareigūno sprendimu, priimtu pagal šio įstatymo 25 straipsnio 5, 6 ir 7 dalis, turi teisę per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo ar sprendimo priėmimo dienos apskųsti jį teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Reklamos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis).

8.11. Apygardos teismas atmeta kaip nepagrįstus apylinkės teismo argumentus, kad taikant atsakomybę pagal ANK 144 straipsnio 5 dalį, E. J. nėra tinkamas subjektas.

8.12. Šiame kontekste pažymėtina, jog vienas iš esminių privataus juridinio asmens požymių yra juridinio asmens teisnumas, t. y. galėjimas turėti konkrečias civilinių įstatymų nustatytas ar jų nedraudžiamas teises ir pareigas (CK 2.74 straipsnio 1 dalis). Juridiniai asmenys civilines teises įgyja, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Uždarosios akcinės bendrovės teisnumas įgyvendinamas vadovaujantis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste ir – CK) ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau tekste ir – ABĮ) normomis bei bendrovės įstatais. Juridinio asmens – akcinės bendrovės – organų struktūra nustatyta ABĮ 19 straipsnyje: bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą.

8.13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal CK 2.82 straipsnio 2 dalies nuostatas juridinio asmens dalyvių susirinkimas laikomas įmonės organu, tačiau šio straipsnio prasme nelaikomas įmonės valdymo organu. Akcininko teisės apibūdinamos kaip valdymas nuosavybės teise, taip atskiriant nuo bendrovės valdymo organų veiklos – įmonės reikalų tvarkymo. Atsižvelgiant į tai atsakomybė už klaidingą verslo sprendimą ar netinkamą įmonės veiklos organizavimą akcininkų susirinkimui netaikoma. Gi, bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam įstatyme nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikti jos vardu ir jam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai negu juridinio asmens dalyviui ar eiliniam juridinio asmens darbuotojui; juridinį asmenį (bendrovę) ir jo vadovą, minėta, sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai ir jis privalo veikti išimtinai juridinio asmens interesais; vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Praktikoje galima situacija, nulemta tam tikrų priežasčių, dėl kurių ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti bendrovės organai negali paskirti nuolatinio vadovo (pvz., kol bus surastas tinkamos kompetencijos ir gebėjimų kandidatas į vadovo pareigas). Tokiu atveju, laikantis ABĮ nuostatų, bendrovės valdyba (kai valdyba nesudaroma – stebėtojų taryba, kai nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas) gali paskirti laikiną vadovą iki išnyks aplinkybės, dėl kurių negalima paskirti nuolatinio vadovo. Šiuo atveju laikinai paskirtasis vadovas yra valdymo organas, o jo laikinas pareigų ėjimas reiškia tik vadovo veiklos termino išankstinį neapibrėžtumą ar trumpumą. Taigi, bendrovės vadovas atstovauja įmonei ex officio, t. y. be atskiro įgaliojimo, o jo veiksmai laikomi paties juridinio asmens veiksmais, bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius (CK 2.81 straipsnio 1 dalis; ABĮ 37 straipsnio 10 dalis). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai pripažįstama, kad bendrovės vadovui būdingos kasdienės veiklos organizavimo funkcijos.

8.14. Vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, taip pat ne kartą yra nurodęs, jog bet kokiu atveju pagal galiojančią teisės normų sistemą už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas asmuo, t. y. fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo arba administracinių-ūkinių pareigų vykdymu ir nebūtinai tai turi būti vienasmenis vadovas (Vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N17-1662/2006, Nr. N1-702/2007, Nr. N-62-447/2008, Nr. N-575-562/2008, Nr. N62-613/2010, Nr. N62-1781/2010, Nr. N575-358/2012, Nr. N575-352/2012, Nr. N575-592/2012, Nr. N575-463/2012 ir kt.).

8.15. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas sprendimą priėmė pakankamai nesusipažinęs su byloje esančiais duomenimis bei teismų praktika. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriui, vykdžiusiam savivaldybių institucijoms priskirtą Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą, nustačius, kad atsakovas skleidžia išorinę reklamą nesilaikant suderinto Projekto sąlygų, 2017 m. spalio 11 d. UAB „D. S.“ (U. S.‘s) ir UAB (duomenys neskelbtini) kavinės vadovui E. J., už adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, skleidžiamą išorinę reklamą ne pagal projektą, buvo surašytas administracinio nusižengimo nutarimas ROIK 17073545497 ir paskirta 70 eurų bauda. Atsakovo įmonės vadovas E. J. pasiaiškinime dėl priimto nutarimo pažadėjo artimiausiu metu projektą sutvarkyti. Tačiau to nepadarė ir 2017-12-18, 2018-02-19 buvo pakartotinai nubaustas administracine tvarka už ANK 144 straipsnio ir Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimus, eidamas ne tik UAB „D. S.“, tačiau ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas. Nutarimai, kuriais jam buvo paskirtos baudos, įsiteisėję, E. J. jų neginčijo ir paskirtas jam baudas sumokėjo. Taip pat E. J. ne kartą buvo išaiškintos Reklamos įstatymo nuostatos, įpareigotas pašalinti nuo pat išorinės reklamos įrenginio įrengimo dienos besitęsiančius pažeidimus, daugelį kartų buvo šaukiamas atvykti į Vilnius miesto savivaldybės Saugaus eismo departamento Viešosios tvarkos skyrių tačiau 2018-04-10 ir 2018-05-04 atlikus patikrinimus vietoje buvo nustatyta, jog ant pastato (duomenys neskelbtini) Vilniuje, fasado ir stogo konstrukcijų ir toliau buvo skleidžiama reklama ne pagal projektą, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė Žana Chiminienė E. J. 2018-05-17 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-13-ANR_P-18757-2018. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-3333-2018 E. J. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 144 straipsnio 5 dalyje, ir, apygardos teismo vertinimu, pagrįstai nubaustas 450 EUR bauda. Apylinkės teismas ignoravo tai, kad ir UAB (duomenys neskelbtini), ir UAB „D. S.“ veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kad ant pastato esančios reklaminės iškabos „U. S.‘s A. P.“ įrengimo metu E. J. buvo UAB (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „D. S.“ vienasmenis vadovas (direktorius), taip pat tai, kad 2017-10-11, 2017-12-18, 2018-02-19 buvo nubaustas pagal ANK 144 straipsnį, savo kaltę pripažino, sprendimų neginčijo, paskirtas baudas sumokėjo. Vienintelio akcininko UAB „P. G.“, kurio vadovas taip pat yra E. J., 2018-01-16 sprendimu E. J. atšauktas iš UAB (duomenys neskelbtini) pareigų. Iš UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos „Juris consultus“ 2018-03-22 prašymo Nr. JCK-18/03/22-02, adresuoto Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2018-01-16 neturi vienasmenio valdymo organo, kuris būtų atsakingas už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą ir veiktų bendrovės vardu, todėl UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas UAB „P. G.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sieks užtikrinti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos efektyvumą iki tol, kol bus išrinktas naujas bendrovės vadovas. Taigi E. J., būdamas vienasmenis UAB „D. S.“ ir UAB „P. G.“ vadovas, yra realiai atsakingas ir už UAB (duomenys neskelbtini) kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą iki bus išrinktas naujas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina ir tai, kad J. R., K. V., J. V., I. B., R. P. 2018-01-29 E. J. pasirašė įgaliojimą atstovauti UAB (duomenys neskelbtini) santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Taip pat tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos 2016-11-15 įsakymu Nr. A30-3281 UAB „D. S.“ išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje E. J. patvirtino, kad jis yra UAB „P. G.“ vadovas. Nuo 2018 m. sausio 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) nebedirba dėl nesutarimų su akcininkais ir gaunamų baudų. Kartu su kitais akcininkai nusipirko restoraną „V. M.“ ir vietoje jo įrengė kavinę „U. S.‘s“, kurią jis valdo kaip įmonės UAB „D. S.“ direktorius. Taip pat UAB „P. G.“ iš fizinių asmenų nupirko UAB (duomenys neskelbtini). Paraiškas dėl reklamos pateikinėjo UAB (duomenys neskelbtini) vardu, UAB „D. S.“ vardu paraiškų dėl reklamos nepateikinėjo. UAB (duomenys neskelbtini) egzistuoja iki susitvarkys visi šie reikalai. Įgaliojimą (2018-01-29) surašė nežiūrėdamas į datą, dar būdamas direktoriumi. Visos šios aplinkybė patvirtina, kad reklamos „U. S.‘s A. P.“ skleidėjai yra ne tik UAB (duomenys neskelbtini), bet ir bendrovė „D. S.“, vykdanti mažmeninę prekybą, bei bendrovė „P. G.“, laikinai organizuojanti UAB (duomenys neskelbtini)veiklą, kol bus išrinktas bendrovės vienasmenis vadovas.

8.16. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nesiėmė būtinų veiksmų reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti, įrodymus vertino selektyviai, atsietai nuo bendro konteksto, netinkamai taikė įstatymą bei ignoravo teismų formuojamą praktiką, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

Pareiškėjo E. J. skundą atmesti ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-3333-2018 palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.