- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-12-14
- Bylos Nr.
- AN2-445-1121/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00933-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Paulius Veršekys (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. M.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius
- Kategorijos
- 19.9Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų sprendimų nevykdymas (ANK 505 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarimo, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 14 d. skundžiamu nutarimu nustatė, kad M. M., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A“ vadovu, nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „B“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ 4.1 punkto, nes per 1 (vieną) mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos įpareigotas pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „B“ akto kopiją, to nepadarė iki 2019 m. sausio 29 d. (administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos). Šiais veiksmais M. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, ir buvo nubaustas 400 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio bauda.
II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai
2. Apeliaciniu skundu M. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarimą.
3. Pasak M. M., pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir pažeisdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką analogiškose administracinių nusižengimų bylose jam paskyrė 400 Eur baudą, nors tam nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl privalo būti panaikintas. Už analogišką veiką jis buvo nubaustas Vilniaus apygardos teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir jos nevertino.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ matyti, jog M. M. įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas UAB „A“ ir UAB „C“ vadovu, nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų įpareigojimų per 1 mėnesį nuo įsakymų pasirašymo dienos pateikti juose nurodytas daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo aktų kopijas. Šioje byloje jis kaltinamas nevykdęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyto analogiško pobūdžio įpareigojimo. Ir šioje byloje, ir minėtoje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai priimti dėl vienarūšio dalyko (per 1 mėnesį pateikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdybom perdavimo aktų kopijas). Visi įsakymai priimti per trumpą laiką (nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d.). Jis visais atvejais veikė tokiu pat būdu – nevykdė įsakymuose nustatytų įpareigojimų ir dėl tos pačios priežasties (manydamas, jog jie yra neteisėti) juos skundė civilinio proceso tvarka.
5. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad šioje byloje ir Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), jam inkriminuoti veiksmai (neveikimas) atitinka tęstinės veikos požymius, nes tai keli tapatūs ir laiko požiūriu vienas nuo kito santykinai nenutolę veiksmai (neveikimas), kuriuos jungė vieninga tyčia bei kurie atlikti (neatlikti) dėl tos pačios priežasties. Šios veikos, jeigu būtų nagrinėjamos vienoje byloje, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, turėtų būti laikomos viena tęstine veika. Šioje byloje susidarė situacija, kai dėl organizacinių priežasčių skirtingi tęstinės veikos veiksmai (neveikimas) buvo nagrinėjami skirtingose administracinių nusižengimų bylose už dalį kurių asmuo jau yra nubaustas.
6. Pasak M. M., bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėdami administracinių nusižengimų bylas, kuriose asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, aiškinasi ir vertina aplinkybes, dėl kurių negalėjo būti vykdomas ar neturėjo būti vykdomas nurodymas. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. M. negali įvykdyti įpareigojimo ir pateikti prašomų aktų, nes įsakymuose minimų daugiabučių namų valdymas neperduotas dėl to, jog UAB „A“ teisėtai, remiantis ir pačiuose įsakymuose numatyta tvarka, apskundė įsakymus bei jų prašymus (įpareigojimus pateikti aktų kopijas) teismui. Jo veiksmuose nėra kaltės ir jie nėra pavojingi. Institucija jokių įrodymų apie tyčinį, sąmoningą, priešingą teisei įpareigojimų nevykdymą nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu, apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kad įsakymų apskundimas nesuteikia pagrindo jų nevykdyti ir asmuo jų nevykdė sąmoningai. Nors įpareigojimu pavadintas Administracijos reikalavimas pateikti perdavimo aktų kopijas yra įrašytas į Administracijos direktoriaus įsakymus, kurie priskirti individualiems administraciniams aktams, tačiau tokio pobūdžio įpareigojimas nėra administracinio teisinio pobūdžio reikalavimas ar nurodymas.
III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) I. Z. prašo M. M. apeliacinį skundą atmesti.
8. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir detaliai, išsamiai bei visapusiškai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes. Nekyla jokių abejonių, kad visos aplinkybės buvo ištirtos išsamiai, objektyviai ir tinkamai atskleidžiant ginčo esmę, neapsiribojant vien formaliu situacijos vertinimu, kas neabejotinai lemia tai, jog teisingumas byloje įvykdytas tinkamai. Dėl visų apeliaciniame skunde išdėstytų esminių aplinkybių ir motyvų, turinčių įtakos sprendimo priėmimui, pirmosios instancijos teismas pateikė detalų vertinimą, o tai, kad M. M. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn ir situaciją vertina kitaip, nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl ko turėtų būti panaikintas.
9. Atsiliepime teigiama, kad M. M. neteisingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Šioje byloje jo veikos dėl 2018 m. spalio 15 d. ir 2018 m. gruodžio 21 d. (dėl kurio įsakymo nevykdymo asmuo jau nubaustas) negali būti tapačios, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevykdė visai kito skirtingo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo. Perdavus daugiabučių namų valdymą, kiekvienu atveju būna parengti skirtingi valdymo perdavimo aktai, daugiabutį namą administruojanti įmonė kiekvienu atveju gauna atskiras namo administravimo sumas. Nepriklausomai nuo to, ar M. M. buvo baustas, nagrinėjamu atveju atsakomybė kyla, nes jis pažeidė visai kitą individualųjį teisės aktą, t. y. buvo baustas už tai, kad nevykdė 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymo, o ne šiai bylai aktualaus – 2018 m. spalio 15 d. įsakymo. M. M., nevykdydamas 2018 m. spalio 15 d. ir 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymų, padarė skirtingus administracinius nusižengimus, t. y. nevykdė ne vieną, o kelis įsakymus, administravo ne vieną, o kelis daugiabučius namus, todėl bet kuriuo atveju nusižengimai negali būti identiški, kai asmuo nevykdo visiškai kitų teisės aktų. Be to, administracinio nusižengimo bylos nebuvo sujungtos. M. M. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už skirtingus įsakymus, jam neperdavus daugiabučių namų valdymo, skirtingais laikotarpiais susiformavo skirtinga tyčia, buvo kėsinamasi į netapačius objektus, nes žala padaryta skirtingiems naujai paskirtiems administratoriams ir kitų daugiabučių namų butų bei kitų patalpų savininkams.
Atsiliepimas
10. Pasak institucijos atstovės, M. M. už kiekvieno daugiabučio namo administravimą gavo skirtingas pajamas, daugiau nei 1 metus UAB „A“ gavo pajamas iš visų ar daugumos daugiabučių namų, kurių administravimo neperdavė, todėl vien dėl to būtų neteisinga, jeigu už visų įsakymų nevykdymą būtų paskirta tik viena nuobauda. Nuo įsakymo priėmimo iki daugiabučio namo valdymo perdavimo daugiabutį namą administravo UAB „A“, o ne butų ir kitų patalpų savininkų laisva valia pasirinktas naujas verslo subjektas UAB „B“. Visą šį laiką už daugiabučio namo administravimą pelną gavo UAB „A“, todėl kyla klausimas, kodėl turėtų būti surašyti administracinių nusižengimų protokolai bendrai ir reikalaujama tik vienos baudos paskyrimo, jeigu M. M. iš kiekvieno namo visą laiką neteisėtai gavo skirtingas pajamas.
11. Atsiliepime akcentuojama, kad M. M. surašytuose administracinių nusižengimų protokoluose inkriminuoti administraciniai nusižengimai yra padaryti skirtingu laiku, dėl skirtingų įsakymų nevykdymo, ir vien tai, kad asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už kelių analogiškų administracinių nusižengimų padarymą, nesudaro pagrindo bylų sujungimui ir bausmių apėmimo taikymui.
12. Atsiliepime nurodoma, kad įsakymas buvo priimtas 2018 m. spalio 15 d., o įpareigojimas įvykdyti įsakymo 4.1 punkto įpareigojimą turėjo būti įvykdytas per vieną mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos. Pažymėtina, kad įsakymo apskundimas nesustabdo ginčijamo įsakymo vykdymo ir nesudaro pagrindo teigti, jog toks įsakymas yra „neįsiteisėjęs“, nes priimtų individualių teisės aktų „įsiteisėjimo“ institutas apskritai nėra numatytas teisės aktais bei tokia procedūra nėra taikoma. Be to, jau pats įsakymo (individualaus teisės akto) nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, t. y. nėra būtina, kad kiltų kokie nors padariniai. M. M. žinojo, kad įsakymo vykdymas nėra sustabdytas ir, jog jam neįvykdžius savo pareigos, kurią patvirtintų savivaldybei pateiktas perdavimo aktas, naujai paskirtas administratorius negalės pradėti vykdyti jam priskirtų funkcijų ir to norėjo, todėl tai patvirtina, kad jis tokiais savo veiksmais pažeidė butų ir kitų patalpų savininkų aiškiai bei nedviprasmiškai išreikštą valią, galimai jiems sukeldamas ir tam tikrą turtinę žalą. Svarbu ir tai, kad UAB „A“, kaip daugiabučio namo administratoriaus, įgaliojimai pasibaigė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2018 m. spalio 15 d. priėmus įsakymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas
13. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
14. Susipažinus su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu, įvertinus bylos duomenis, patikrinus skundžiamą nutarimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesistengė nustatyti visų reikšmingų objektyvių ir nekeliančių jokių abejonių aplinkybių, spręsdamas klausimą ar M. M. už tą pačią veiką iš tiesų jau buvo nubaustas administracine tvarka ir, ar jo galimai padarytos skirtingos veikos nėra vienas tęstinis administracinis nusižengimas.
15. Pirmosios instancijos teismas padarė formalią išvadą, kad M. M. surašytuose administracinių nusižengimų protokoluose (past. – nenurodant kokiuose ir jų net neišsireikalavus) inkriminuoti administraciniai nusižengimai yra padaryti skirtingu laiku (past. – nenurodant kokiais būtent skirtingais laikais kokie administraciniai nusižengimai), kiekvienu atveju nagrinėjamose bylose (past. – nenurodant kokiose konkrečiai bylose) buvo sprendžiama dėl skirtingų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų (past. – nenurodant konkrečiai kokių) nevykdymo, ir vien tai, jog tas pats asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už kelių analogiškų administracinių nusižengimų padarymą nesudaro pagrindo bylų sujungimui ir bausmių apėmimo taikymui bei veikos pripažinimui kaip padarytos vienos tęstinės. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą M. M. pripažinti kaltu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį priėmė skubotai, neatlikus visų būtinų procesinių veiksmų objektyviai tiesai išsiaiškinti, t. y. neišsireikalavus pateikti duomenų ir (ar) dokumentų, todėl skundžiamas nutarimas negali būti vertinamas nei kaip pagrįstas, nei kaip teisingas.
16. Apeliaciniame skunde teigiama, kad M. M. už analogišką veiką jau buvo nubaustas Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. tiek šioje byloje, tiek minėtoje Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje byloje, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoti veiksmai (neveikimas) atitinka vienos tęstinės veikos požymius, nes tai keli tapatūs ir laiko atžvilgiu vienas nuo kito santykinai nenutolę veiksmai (neveikimas), kuriuos jungė vieninga tyčia bei kurie atlikti (neatlikti) dėl tos pačios priežasties.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, turi būti laikomasi tiesioginio nagrinėjimo teisme principo. Teismas, nagrinėdamas bylą, privalo išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, teismas privalo būti aktyvus, siekdamas nustatyti byloje objektyvią tiesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-27-976/2015, Nr. 2AT-18-693/2016 ir kt.).
18. Šio specifinio teisinio ginčo kontekste esminę reikšmę teisingo sprendimo priėmimui turi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai iš esmės analogiškose savo esminėmis faktinėmis aplinkybėmis administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-64-689/2019 ir Nr. 2AT-36-719/2020. Susipažinus su šiose administracinių nusižengimų bylose kasacinės instancijos teismo priimtomis nutartimis ir jų išvadomis matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo pradėta iš viso net 17 administracinio nusižengimo teisenų, t. y. asmuo padarė 17 skirtingų veikų, atitinkančių ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė vieną tęstinį administracinį nusižengimą, o ne 17, nes šias visas skirtingas veikas jungė bendra kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-719/2020).
19. M. M. pirmosios instancijos teismui buvo aiškiai nurodęs, kad jis dėl analogiškų administracinių nusižengimų buvo nubaustas Vilniaus apygardos teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas šią nurodytą aplinkybę ignoravo ir nebandė išsireikalauti minėtos bylos medžiagos, siekiant objektyviai patikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, o padarė formalią ir rašytiniais bylos duomenimis nepagrįstą išvadą, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamas administracinis nusižengimas negali būti laikomas viena iš tęstinio administracinio nusižengimo veikų.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad analogiškose bylose norint padaryti išvadą, ar asmuo padarė vieną tęstinį, ar kelis atskirus ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar įsakymai buvo priimti dėl vienarūšio dalyko; 2) ar visi įsakymai buvo priimti per trumpą laiko tarpą; 3) ar visos veikos buvo padarytos tokiu pat būdu; 4) ar visas padarytas veikas jungė bendra asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-64-689/2019 ir Nr. 2AT-36-719/2020). Būtent tik išsamiai išsiaiškinus visas šias aplinkybes (past. – ko nepadarė pirmosios instancijos teismas) bus galima priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą šioje administracinio nusižengimo byloje.
21. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepritaria tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesvarstant jų sujungimo galimybių, ypatingai tais atvejais, kai bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme ir panašiu laiku. Galima pagrįstai manyti, jog pirmosios instancijos teismui buvo žinoma apie visus M. M. surašytus administracinių nusižengimų protokolus, tačiau klausimas dėl to, ar buvo padaryti pavieniai administraciniai nusižengimai ar viena tęstinė veika, nebuvo svarstomas. Tokia situacija sudaro sąlygas, kad gali būti dirbtinai pasunkinama administracinį nusižengimą galimai padariusio asmens padėtis arba jis gali likti teisingai nenubaustas. Administracinio nusižengimo protokolą surašanti institucija taip pat turėtų imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nes viena esminių administracinio nusižengimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-64-689/2019 ir Nr. 2AT-36-719/2020).
22. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl M. M. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, jo veiksmų kvalifikavimo kaip vienos tęstinės veikos ar atskirų administracinių nusižengimų padarymo, nevertina byloje esančių duomenų, nes šie klausimai turės būti įvertinti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš naujo, išsireikalavus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytą administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarimą ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.