- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-13
- Bylos Nr.
- AN2-183-468/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00110-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. L.-B.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) atstovės Neringos Mikučionės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-21 nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patrauktos D. L.-B. skundas tenkintas iš dalies ir panaikintas Institucijos 2022-01-19 nutarimas ir byla grąžinta institucijai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Byloje nustatyta, kad Institucijos direktoriaus pavaduotojo 2021-09-03 įsakymo Nr. A30-2715/21 „Dėl UAB „J.“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ 4.1 papunkčiu UAB „M.“ buvo įpareigota per 30 dienų nuo įsakymo dienos (iki 2021-10-03) pateikti Institucijai veiklos, susijusios su administruojamu daugiabučiu namu (duomenys neskelbtini), ataskaitą. Iki nustatyto termino ataskaita nebuvo pateikta, todėl D. L.-B. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį.
2. Kadangi nurodyta ataskaita nebuvo pateikta ir vėliau, 2021-12-14 D. L.-B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį už pakartotinai padarytą administracinį nusižengimą. 2021-12-01 UAB ,,M.“ Institucijai pateikė prašymą administracinėn atsakomybėn traukti įgaliotą asmenį R. Š., pateikė įgaliojimą patvirtinančius dokumentus, tačiau Institucija konstatavo, jog pateiktas įgaliojimas neturi teisinės reikšmės administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui ir už nustatytą pažeidimą atsakinga D. L.-B. Institucijos 2022-01-19 nutarimu D. L.-B. pripažinta kalta pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį ir jai skirta administracinė nuobauda – 3 550 Eur dydžio bauda. Nesutikdama su priimtu nutarimu D. L.-B. pateikė skundą apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-21 nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos D. L.-B. skundas tenkintas iš dalies, Institucijos 2022-01-19 nutarimas panaikintas ir byla grąžinta institucijai. Teismas nurodė, kad pareiškėja D. L.-B. laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. vasario mėn. daug kartų buvo traukiama atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1, 2 dalis už analogiško pobūdžio nusižengimus, t. y. už Institucijos įsakymų nevykdymą, visi įsakymai buvo priimti per trumpą laiką ir jų skaičių lėmė subjektų, kuriems turėjo būti perduotas daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymas, skaičius, visas veikas pareiškėja padarė tokiu pat būdu – nevykdė įsakymuose nustatytų įpareigojimų, atsižvelgiant į tai, yra teisinio pagrindo manyti, kad pareiškėjos veiksmai galėjo susidėjo iš tapačių veikų, tačiau jas visas jungė bendra kaltė, todėl nagrinėjamu atveju turėjo būti svarstomas klausimas dėl to, ar buvo padaryti pavieniai nusižengimai ar tęstinė veika. Teismas taip pat pažymėjo, kad Institucija privalo iš naujo įvertinti tiek tuos pareiškėjos veiksmus, dėl kurių jau yra priimti nutarimai, ir tuos, dėl kurių yra surašyti tik administracinio nusižengimo protokolai. Nesutikdama su tokia priimta nutartimi Institucijos atstovė pateikė skundą apygardos teismui.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovė N.Mikučionė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-21 nutartį ir palikti galioti Institucijos nutarimą.
4.1. Pažymi, kad pagal ANK 38 straipsnio 1 dalį, kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. Atstovės vertinimu, D. L.-B. padarytos veikos negali būti vertinamos kaip tapačios, kadangi ji nevykdė skirtingų įsakymų, už kiekvieną daugiabutį namą daugiau nei metus neteisėtai gavo pajamas. Pažymi, kad skirtingais laikotarpiais susiformavo netapati tyčia, kiekvienąkart civiline tvarka apskundus vis kitą įsakymą susiformuodavo skirtinga D. L.-B. tyčia. Nurodo, kad siekiant konstatuoti tęstinę veiką, žala turi būti padaryta tam pačiam nukentėjusiajam, šiuo atveju D. L.-B. nevykdydama įsakymų žalą sukėlė skirtingiems naujai paskirtiems administratoriams ir skirtingų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams, todėl baudžiant tik už vieno įsakymo nevykdymą kiltų klausimas dėl teisingumo, sąžiningumo principų (ne)pažeidimo, žalos atlyginimo.
4.2. Atstovės vertinimu, šioje situacijoje įsakymų apskundimas civiline tvarka buvo pasirenkama kaip tariama priemonė tam, kad toliau administruoti daugiabučius namus. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2022-03-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-861-936/2022 nutraukė civilinę bylą, kadangi UAB „M.“ praleido numatytą apskundimo terminą ir teismas neįžvelgė pagrindų termino atnaujinimui. Nurodo, kad šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl jau pats įsakymo nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę, jeigu dėl neteisėtų D. L.-B. veiksmų kiltų ir kitokio pobūdžio padarinių, galėtų būti plečiamos administracinės atsakomybės ribos. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konkrečiai neišvardino, kokie buvo priimti nutarimai bei protokolai D. L.-B. atžvilgiu, tik abstrakčiai nurodė pažeidimo laiką, tačiau visiškai nedetalizavo kokie ir kiek pažeidimų buvo padaryta.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą D. L.-B. atstovas advokatas D.Antanaitis prašo skundą atmesti.
5.1. Atstovo teigimu, apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjos pažeidimai buvo skirtingi ir atskiri, yra prieštaraujantys teismų praktikai. Remiasi kasacinio teismo išnagrinėtomis bylomis Nr. 2AT-64-689/2019, 2AT-36-719/2020, kuriose administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas asmuo už tai, kad būdamas atskirų daugiabučių namų administratoriaus vadovu neįvykdė per atitinkamą trumpą laikotarpį savivaldybės priimtų įsakymų, kurie iš esmės buvo analogiški vienas kitam ir kasacinis teismas šiuos pažeidimus laikė identiškais arba vienarūšiais ir jų visų nevykdymą laikė vienu tęstiniu pažeidimu. Atstovo teigimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos analogiškos aplinkybės, pareiškėjai yra surašyta daug administracinių nusižengimų protokolų už ANK 505 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimus per trumpą laikotarpį, visi šie pažeidimai yra analogiški tam pažeidimui, už kurį Institucija surašė nutarimą.
5.2. Pažymi, kad precedento galią turi tik tokie teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, todėl negalima vadovautis Institucijos nurodoma kasacinio teismo nutartimi Nr. 2K-535/2013, kadangi ja buvo sprendžiamas klausimas dėl BK 182 straipsnyje nurodyto nusikaltimo tęstinio padarymo, kur, be kita ko, svarbi ir nukentėjusiųjų sutaptis, tuo tarpu šioje byloje yra sprendžiamas visiškai kitokio pažeidimo tęstinumo specifika, nukentėjusių asmenų nėra. Atstovo vertinimu, Institucija apeliaciniame skunde teikia nenuoseklius argumentus, nes skundo 17 punkte nurodo, kad pareiškėja vienų įsakymų nevykdė visiškai, o kitų dėl to, kad jie buvo apskųsti, bet skundo 19 punkte nurodo, jog įsakymų apskundimas buvo tik tariama priemonė administruoti namus. Nurodo, kad Institucija pareiškėjos tyčios skirtumų taip ir neįrodė, nors vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, būtent Institucija ir turi pareigą įrodinėti, kokia konkrečiai buvo pareiškėjos tyčia atskirų įsakymų neįvykdymo atveju.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos atstovės apeliacinis skundas netenkinamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Institucijos atstovės apeliaciniame skunde keliamas apylinkės teismo priimto sprendimo grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai pakartotiniam nagrinėjimui siekiant nustatyti, ar buvo padaryti pavieniai pažeidimai, ar viena tęstinė veika, pagrįstumo klausimas. N.Mikučionė nurodo, kad D. L.-B/ padaryti pažeidimai negali būti vertinami kaip tapatūs, kadangi pareiškėja nevykdė skirtingų įsakymų ir kiekvienu atveju buvo susiformavusi skirtinga tyčia.
7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Institucijos atstovės pateiktą skundą, apylinkės teismo nutartį ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsiaiškintos visos D. L.-B. veiksmų kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, nebuvo svarstomas klausimas, ar pareiškėja turi būti traukiama atsakomybėn už pavienius nusižengimus, ar už vieną tęstinę veiką, šis klausimas negali būti išspręstas teisme, todėl byla pagrįstai grąžinta Institucijai pakartotiniam nagrinėjimui, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-21 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
8. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad nagrinėjant pareiškėjos D. L.-B. skundą dėl Institucijos 2022-01-19 nutarimo teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. vasario mėn. pareiškėja daug kartų buvo traukiama atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1, 2 dalis už Institucijos įsakymų nevykdymą, tuo tarpu klausimas dėl to, ar buvo padaryti pavieniai nusižengimai, ar tęstinė veika, Institucijos sprendžiamas nebuvo. Atsižvelgdamas į aplinkybes, kad tik dalis nutarimų buvo apskųsti teismui, teismas konstatavo, jog bylų sujungimas teisme yra negalimas, kadangi taip teismas galėtų įvertinti tik labai mažą dalį pareiškėjos galimai tęstinių veiksmų, kai tuo tarpu dėl dalies dar tik yra surašyti administracinio nusižengimo protokolai ar administracinio nusižengimo teisena vyksta Institucijoje, tokiu atveju būtų pažeistas teisingumo ir proporcingumo principas, todėl tik Institucija gali įvertinti visus pareiškėjos atžvilgiu priimtus procesinius dokumentus ir juose užfiksuotas aplinkybes dėl analogiško pobūdžio veiksmų ir spręsti, kurie pareiškėjos veiksmai yra tęstiniai, tapatūs, vienarūšiai ir pan. ir grąžino bylą institucijai pakartotiniam nagrinėjimui.
9. Institucijos atstovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, pateikia argumentus, kodėl, jos vertinimu, D. L.-B. pažeidimai laikomi netapačiais, vis dėlto, pažymėtina, kad būtent šių klausimų (ar buvo padaryti pavieniai nusižengimai, ar tęstinė veika) išsamiam nagrinėjimui Institucijai ir buvo grąžinta administracinio nusižengimo byla. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, šie klausimai bylą nagrinėjant teisme negali būti išsprendžiami, nes tik pati Institucija turi galimybę vertinti D. L.-B. padarytų pažeidimų tapatumą, kaltės klausimus ir pan., taip pat spręsti dėl galimo administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo. Atkreiptinas Institucijos atstovės dėmesys, kad klausimą dėl asmens traukimo administracinėn atsakomybėn sprendžia būtent administracinio nusižengimo protokolą surašanti ir nutarimą priimanti Institucija (teismas), skundžiamoje teismo nutartyje nėra konstatuota nei, kad D. L.-B. pažeidimai turėtų būti vertinami kaip viena tęstinė veika, nei pritarta Institucijos nutarime išdėstytoms išvadoms dėl veikų netapatumo, tiesiog iškeltas klausimas, kuris nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, privalo būti atsakytas. Atsižvelgiant į tai, Institucija gali priimti analogišką sprendimą, kuriuo konstatuos, jog D. L.-B. padarė pavienius nusižengimus, tačiau toks nutarimas privalo būti motyvuotas ir jame turi būti aiškiai pasisakyta, kodėl padaryti pažeidimai nelaikomi ar nelaikoma viena tęstine veika.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad analogiškose bylose norint padaryti išvadą, ar asmuo padarė vieną tęstinį, ar kelis atskirus ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar įsakymai buvo priimti dėl vienarūšio dalyko; 2) ar visi įsakymai buvo priimti per trumpą laiko tarpą; 3) ar visos veikos buvo padarytos tokiu pat būdu; 4) ar visas padarytas veikas jungė bendra asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-64-689/2019 ir Nr. 2AT-36-719/2020). Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepritaria tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesvarstant jų sujungimo galimybių, ypatingai tais atvejais, kai bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme ir panašiu laiku. Būtent tik išsamiai išsiaiškinus visas šias aplinkybes bus galima priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą D. L.-B. atžvilgiu šioje administracinio nusižengimo byloje, todėl jų išsprendimas bylos nagrinėjimui yra būtinas.
11. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-21 nutartyje išdėstytomis išvadomis dėl bylos grąžinimo Institucijai pakartotiniam nagrinėjimui. Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinama, teismas nepasisako dėl apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, susijusių su D. L.-B. veiksmų kvalifikavimu kaip vienos tęstinės veikos ar atskirų administracinių nusižengimų, nevertina byloje esančių duomenų, nes šie klausimai turės būti įvertinti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovės Neringos Mikučionės apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.