Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Eglės Surgailienės ir Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. A30-2715/21 panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, uždaroji akcinė bendrovė „Jurita“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Sostinė“ ieškinys atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. A30-2715/21. Ieškinyje prašoma: 1) atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą 2021 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo Nr. A30-2715/21 (toliau – ir įsakymas) apskundimui; 2) pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 3d. įsakymą Nr. A30-2715/21 neteisėtu ir jį panaikinti; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė taikyti 1 mėnesio senaties terminą ir ieškinį atmesti; netenkinus pirmojo reikalavimo – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; įpareigoti ieškovą trečiaisiais asmenimis įtraukti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus.

3. Trečiasis asmuo UAB „Jurita“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kurias su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė praleido 1 mėnesio apskundimo terminą, nes ieškovė apie skundžiamą įsakymą žinojo jau 2021 m. rugsėjo 9 d., ką patvirtina trečiojo asmens ir ieškovės susirašinėjimas dėl (duomenys neskelbtini), namo perdavimo.

4. 2022 m. sausio 27 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė pateikė teismui prašymą nutraukti civilinę bylą, nes yra praleistas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatytas 1 mėnesio terminas ieškiniui pateikti ir nėra jokių objektyvių priežasčių jį atnaujinti. Nurodė, kad tokios pozicijos dėl taikytino 1 mėnesio termino laikomasi ir aukštesnės instancijos teismo praktikoje – Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-403-640/2020, o Vilniaus miesto apylinkės teisme analogiško pobūdžio ne viena civilinė byla jau yra nutraukta, nesant pagrindo atnaujinti termino.

5. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikytinas 3 mėnesių senaties terminas, kaip nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-399-803/2020, o ne 1 mėnesio procesinis terminas, todėl civilinė byla nenutrauktina.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Teismas nutartyje nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Tuo atveju, jeigu ši aplinkybė paaiškėja vėliau, ieškiniui jau esant priimtam, teismas nutraukia civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui.

8. Nutartyje taip pat nurodyta, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai. ABTĮ nustatytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Šis terminas yra procesinis terminas, kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Šis terminas sukuria procesinius teisinius padarinius, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui užtikrinti. Pasibaigus procesiniam terminui, teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t. y. subjektinė procesinė teisė pasibaigia. Procesinius terminus, priešingai negu ieškinio senaties terminus, teismas taiko nepriklausomai nuo šalių valios.

9. Teismas nutartyje nurodė, kad šio įsakymo apskundimui taikytinas vieno mėnesio procesinis teisės kreiptis į teismą terminas, o ne ieškinio senaties terminas. Nepaisant to, jog šiuo atveju ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, ši aplinkybė niekaip nekeičia ginčijamo įsakymo kaip administracinio akto prigimties. Ieškovė savo poziciją grindžia Vilniaus apygardos teismo išaiškinimais 2020 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-399-803/2020, tačiau vėlesnė teismų praktika patvirtina, jog analogiškais kaip nagrinėjamoje byloje atvejais yra taikomas ne ieškinio senaties, o ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas (Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-403-640/2020).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliantė pažymi, kad tarp CPK 293 straipsnio 1-8 punktuose įtvirtintų bylos nutraukimo pagrindų nėra numatyta civilinės bylos nutraukimo galimybės dėl ABTĮ numatyto termino paduoti ieškinį praleidimo, taigi, teismas bylą nutraukė be teisinio pagrindo.

14. Teismas nutartį motyvavo kasacinio teismo ir žemesnės instancijos teismo praktikos bylomis, kuriomis nebuvo sprendžiamas klausimas dėl civilinės bylos nutraukimo. Apeliantės teigimu, turėtų būti vadovaujamasi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-399-803/2020 pateiktu išaiškinimu, jog savivaldybės įsakymas yra juridinio asmens organo sprendimas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 4 dalį, sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Tokiu atveju reikalavimui panaikinti savivaldybės įsakymą dėl daugiabučio namo administratoriaus pakeitimo taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas.

15. Skundžiamoje nutartyje vadovaujamasi Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-403-640/2020, kuri paremta iš esmės tuo, jog ABTI 29 straipsnyje įtvirtintas terminas yra procesinis, kuriam pasibaigus ieškinys dėl savivaldybės įsakymo pakeisti daugiabučio namo administratorių negali būti pateiktas. Apeliantė su tokia skundžiamos nutarties pozicija nesutinka, kadangi teisės doktrinoje procesinis terminas yra įvardijamas kaip įstatymo arba teismo nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant civilines bylas. Taigi, procesinis terminas egzistuoja tik nagrinėjant civilinę bylą, bet ne iki tol, todėl procesinių terminų taip pat negali būti. Be to, nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-403-640/2020 nenurodė motyvų, argumentų, pagrindžiančių būtinumą nukrypti nuo ankstesnio precedento, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-399-803/2020.

18. Atsakovė nesutinka, kad turi būti taikomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovė atskiruose procesiniuose dokumentuose laikosi nenuoseklios ir viena kitai prieštaraujančios pozicijos dėl ieškinio senaties termino nagrinėjamu atveju taikymo. Viena vertus, teikdama ieškinį ieškovė nurodė prašanti atnaujinti praleistą 1 mėnesio terminą administraciniam aktui ginčyti, kita vertus, atskirajame skunde ieškovė jau nurodo, jog teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, pobūdis yra civilinis, todėl ieškovės reikalavimui panaikinti atsakovės įsakymą yra taikomas ne 1, o 3 mėnesių sutrumpintas ieškinio senaties terminas, kurio ieškovė nėra praleidusi.

19. Atkreipia dėmesį, kad ji teismui yra pateikusi originalų vaizdą iš atsakovės dokumentų valdymo sistemos, kurios dėka ieškovei ir buvo siųsti automatiniai el. laiškai dėl susipažinimo su priimtu įsakymu. Nėra jokio teisinio pagrindo manyti, jog ieškovei apie ginčijamą įsakymą galėjo tapti žinoma vėliau nei 2021 m. rugsėjo 3 d.

20. Skundžiamoje nutartyje laikomasi teismų praktikos, pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-36058-931/2021, 2022 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2410-1077/2022, 2022 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2406-1077/2022 bei 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2411-994/2022, yra priėmęs analogiško pobūdžio sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

23. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis, kuria teismas nutraukė bylą pagal UAB „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. A30-2715/21.

24. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. A30-2715/21. Ieškovei 2021 m. rugsėjo 3 d. el. laiškais - info@manobustas.lt, (duomenys neskelbtini) (vadovės pašto adresas) buvo išsiųstas ginčijamas įsakymas. Trečiasis asmuo 2021 m. rugsėjo 9 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę apie priimtą 2021 m. rugsėjo 3 d. ginčo įsakymą, ieškovės 2021 m. rugsėjo 9 d. atsakymas el. paštu patvirtina, kad užklausa gauta ir pradeda vykdyti. Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2021 m. lapkričio 10 d.

25. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad CPK 293 straipsnyje nėra įtvirtintas bylos nutraukimo pagrindas praleidus terminą, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-399-803/2020. Atskirajame skunde taip pat nurodo, kad procesinis terminas egzistuoja tik nagrinėjant civilinę bylą, bet ne iki tol, todėl procesinių terminų taip pat negali būti. Be to, nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-403-640/2020 nenurodė motyvų, argumentų, pagrindžiančių būtinumą nukrypti nuo ankstesnio precedento, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-399-803/2020. Su tokiais atskirojo skundu argumentais nėra pagrindo sutiki.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais. Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. vasario 28 d. sprendimas byloje Tserkva Sela Sosulivka prieš Ukrainą, peticijos Nr. 37878/02; 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Zylkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 5613/04; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018 12 punktas).

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisėje skiriami skirtingų rūšių terminai. Teismų praktika ir teisės doktrina, be kitų terminų, išskiria ieškinio senaties, kaip materialiosios teisės, bei proceso teisei priskirtinus procesinius ir procedūrinius terminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, Driukas A. Materialiosios privatinės teisės terminai: daktaro disertacija, socialiniai mokslai: teisė (01 S)/ VU 2018. P. 42, 48).

28. CK 1.124 straipsnyje nurodyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Vadovaujantis CPK 73 straipsnio 1 dalį, procesiniai terminai yra skirti laikotarpiams, per kuriuos turi būti atliekami procesiniai veiksmai, nustatyti.

29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senatis sukuria materialiuosius teisinius padarinius, ja ribojamas visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo veikimas. Pasibaigus ieškinio senaties terminui teisė kreiptis į teismą ir pati asmens subjektinė teisė išlieka, išnyksta tik teisė į valstybės prievarta užtikrinamą pažeistos teisės gynybą. Procesinis terminas – tai įstatymo arba teismo nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant civilines bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Šis terminas sukuria procesinius teisinius padarinius, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui užtikrinti. Pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t. y. subjektinė procesinė teisė pasibaigia. Procedūrinis terminas – tai įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose. Šis terminas giminingas procesiniam terminui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).

30. Bendrasis ir specialieji ieškinio senaties terminai įtvirtinti CK 1.125 straipsnyje. Atsižvelgiant į šių terminų specifiką, CK įtvirtintos šių terminų skaičiavimo taisyklės. Bendroji ieškinio senaties terminų skaičiavimo taisyklė įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

31. Tuo tarpu terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodomas įvykis, kuris būtinai turi įvykti, arba laiko tarpas (CPK 73 str. 2 d.).

32. Konstatuotina, kad ieškinio senaties ir procesiniai terminai atlieka skirtingas funkcijas, sukelia skirtingas teisines pasekmes, taigi apeliantė šiuos terminus nepagrįstai tapatina. Teismas, neišnagrinėjęs bylos iš esmės, negalėtų nutraukti bylos tokiu atveju, jei būtų praleistas ne procesinis (t. y. procesinio teisinio pobūdžio), tačiau ieškinio senaties (t. y. materialiojo teisinio pobūdžio) terminas. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė, pasikreipdama į teismą, praleido procesinį terminą, įtvirtiną ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje, dėl to atsirado pagrindas nutraukti bylą dėl tokios procesinio pobūdžio priežasties.

33. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pripažįstama, kad aukščiau nurodytas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011, Driukas A. Materialiosios privatinės teisės terminai: daktaro disertacija, socialiniai mokslai: teisė (01 S)/ VU 2018. P. 58). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą pagrįstai pripažino ne ieškinio senaties, tačiau procesiniu.

34. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, nors, atsižvelgiant į civilinį ginčo pobūdį, turėjo taikyti CPK 1.125 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą specialųjį 3 mėnesių ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais.

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010).

36. Nagrinėjamu atveju, ieškovė byloje pareikštu ieškiniu ginčijo atsakovės įsakymą (kuriuo ieškovei panaikinta teisė administruoti namą (duomenys neskelbtini), šią teisę suteikiant trečiajam asmeniui UAB „Jurita“), taigi, individualaus pobūdžio administracinį aktą, dėl to, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų pobūdį, taikytini būtent ABTĮ nurodyti administracinių bylų teisenos procesiniai terminai (įskaitant ABTĮ 29 str. 1 d.). Pažymėtina, kad ieškovės ginčijame akte taip pat buvo nurodyta ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą atitinkanti atsakovės veiksmų apskundimo tvarka, t. y. kad atsakovės įsakymas gali būti per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos. Nurodyta ir tai, kad skundas (ieškinys) teikiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

37. Nepaisant to, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, ši aplinkybė niekaip nekeičia ginčijamo įsakymo, kaip administracinio akto, prigimties. Taip pat nėra teisinio pagrindo spręsti, jog Vilniaus miesto savivaldybės, kaip viešojo administravimo subjekto, priimtiems sprendimams apskųsti taikytinas kitas, nei ABTĮ nustatytas terminas. Pažymėtina, kad šiuo atveju itin aktualus būtent kasacinio teismo išaiškinimas, kad terminas viešojo administravimo subjekto sprendimams apskųsti negali priklausyti nuo to, dėl kokio teisinio santykio nustatymo, pasikeitimo ar pasibaigimo priimtas konkretus šio subjekto sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis Nr. e3K-3-532-687/2018).

38. Apeliantė teigia, kad teismas turėjo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-399-803/2020, tačiau naujausioje ir vyraujančioje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokio pat pobūdžio atsakovės priimti įsakymai skundžiami ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir jiems apskųsti nėra taikytinos ieškinio senaties terminą reglamentuojančios teisės normos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-403-640/2020; 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-440-855/2022; 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-458-861/2022; 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-421-794/2022; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-588-779/2022; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-631-967/2022). Todėl, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo aktualiausios ir vyraujančios teismų praktikos.

39. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje ieškovui teisę kreiptis į teismą nustatantis terminas yra procesinis, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę neišsprendęs bylos iš esmės vertinti tai, ar tokio termino ieškovė nepraleido. Apeliantė atskirajame skunde neneigia to, kad praleido terminą, taigi, neneigia, kad apie ginčijamą įsakymą jai buvo žinoma dar 2021 m. rugsėjo 3 d. jai išsiuntus įsakymą elektroniniu paštu. Nustatyta, kad ieškovė į teismą kreipėsi 2021 m. lapkričio 10 d., taigi praleidusi vieno mėnesio terminą. Vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Atskirajame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl pagrindo šiam terminui atnaujinti nebuvimo, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.

40. Konstatavus, jog procesinis terminas kreiptis į teismą praleistas, o pagrindo atnaujinti jį nėra, laikytina, kad asmuo neturi procesinio subjektiškumo, taigi negali ginti savo teisių teisme, o tokia byla negali būti nagrinėjama teisme civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme ieškinys jau buvo priimtas, teismas turėjo pagrindą bylą nutraukti pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą.

41. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su administracinio akto apskundimo teismui termino praleidimu, bylos nutraukimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ir pakeisti skundžiamą nutartį, dėl ko nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

42. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovės atskirasis skundas atmestas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.