Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-02-10 · Civilinė byla Nr. e2S-440-855/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-10
Bylos Nr.
e2S-440-855/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29300-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Naujoji pilaitė“
Kategorijos
  • 1.1.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-440-855/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29300-2021-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.3.; 2.4.4.8.; 3.1.14.8.9.; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Naujoji pilaitė“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas NPC“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašydama (i) atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo Nr. A30-2714/21 apskundimo terminą; (ii) pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. A30-2714/21 (toliau – ir Įsakymas) neteisėtu ir jį panaikinti; (iii) išreikalauti iš atsakovės su įsakymo priėmimu susijusius dokumentus bei (iv) priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodė, kad apskundimo termino nėra praleidusi, kadangi apie atsakovės priimtą įsakymą sužinojo tik 2021 m. spalio 4 d. iš naujai paskirto namo administratoriaus. Tačiau, jei teismas visgi nuspręstų, kad ieškovė apskundimo terminą praleido, prašo jį atnaujinti, kadangi šį terminą ieškovė praleido dėl svarbių priežasčių: ieškovė yra didelė įmonė, kiekvieną dieną apdorojanti labai daug informacijos, o dėl Covid-19 pandemijos dauguma ieškovės darbuotojų dirba nuotoliniu būdu, kas labai apsunkina galimybes tinkamai valdyti informacijos srautus. Ieškovė ieškinį dėl įsakymo panaikinimo grindžia tuo, kad atsakovė, organizuodama butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą, pažeidė 2013 m. birželio 20 d. bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašą Nr. 567, 2011 m. kovo 24 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašą Nr. D1-251 bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio nuostatas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi ieškovės UAB ,,Mano Būstas NPC“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo atsisakė priimti; grąžino ieškovei jos sumokėtą žyminį mokestį.

3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės prašomo pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo Nr. A30-2714/21apskundimui nustatytas vieno mėnesio terminas jau yra suėjęs.

4. Teismas nurodė, kad ieškovės ginčijamas Įsakymas iš karto po jo priėmimo buvo paskelbtas ir patalpintas savivaldybės tinklapyje vilnius.lt., o Įsakyme yra nurodyta jo apskundimo tvarka (įsakymas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka), todėl šių argumentų pagrindu teismas sprendė, kad ieškovė apie ginčijamą aktą ir jo turinį sudarančius elementus turėjo ir galėjo sužinoti šio akto paskelbimo metu, t. y. 2021 m. rugsėjo 3 d.

5. Taip pat teismas pažymėjo, kad kadangi viešai buvo paskelbta ir informacija apie organizuojamą namo administratoriaus keitimą, todėl ieškovė turėjo būti suinteresuota domėtis viešai paskelbto balsavimo eiga ir rezultatais.

6. Teismas vertino, kad ieškovės teismui nurodytų priežasčių (didelis gaunamos informacijos, korespondencijos kiekis, darbuotojų darbas iš nuotolio dėl ekstremalios situacijos dėl Covid-19 ir kt.) nėra pagrindo laikyti svarbiomis, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti praleistą procesinį terminą, kadangi pandemijos dėl Covid-19 aplinkybė nėra nauja ir ieškovė turėjo pakankamai laiko suorganizuoti darbą taip, kad gaunama informacija būtų apdorojama laiku.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) UAB „Mano Būstas NPC“ nesutiko su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi ir prašė ją panaikinti bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta pažeidžiant procesines teisės normas bei nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos, t. y. jokiame teisės akte nėra numatyta, o priešingai – teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad draudžiama atsisakyti priimti ieškinį, motyvuojant ieškinio senaties termino praleidimu.

7.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius. Ginčo objektas nagrinėjamu atveju yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtas įsakymas, t. y. juridinio asmens organų sprendimas. Todėl turi būti taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris šiuo atveju praleistas nebuvo.

7.3. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog individualaus administracinio teisės akto paskelbimas savivaldybės internetinėje svetainėje savaime nereiškia, kad skundžiamas aktas pareiškėjui tampa ar turi tapti žinomas tą pačią dieną. Nagrinėjamu atveju ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti, jog atsakovė svarsto klausimą dėl administratoriaus keitimo. Byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovė, kaip administratorė, buvo informuota apie vykstančias procedūras. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė galėjo anksčiau nei 2021 m. spalio 4 d. sužinoti apie priimtą atsakovės įsakymą.

7.4. Pirmosios instancijos teismas itin lakoniškai išsprendė procesinį klausimą ir dėl praleisto termino atnaujinimo. Teismas turėjo atsižvelgti į ieškinyje nurodytus argumentus bei teismų praktiką, kurioje yra akcentuojama, jog ieškovei neturėtų būti sudaroma našta, neproporcingai ribojanti jos teisę kreiptis į teismą bei ginti pažeistas teises bei teisėtus lūkesčius. Juolab, ieškovė itin neženkliai praleido terminą ieškiniui pateikti. Todėl buvo visi pagrindai atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

10. Iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas, nustatęs, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo ginčijamas įsakymas buvo priimtas 2021 m. rugsėjo 3 d, tuo tarpu ieškinys dėl šio įsakymo panaikinimo paduotas 2021 m. spalio 26 d., konstatavo, kad ieškovė praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą ginčijamo įsakymo apskundimui bei nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas praleistą terminą atnaujinti.

11. Apeliantė (ieškovė), nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, atskirajame skunde laikėsi pozicijos, kad ieškovė nepraleido termino ieškiniui paduoti nei susiklosčiusią situaciją vertinant civilinių teisinių santykių, nei administracinių teisinių santykių prasme. Be to, net ir vertinant, jog terminas buvo praleistas, teismas turėjo atsižvelgti, jog terminas buvo praleistas itin neženkliai, todėl buvo pagrindas terminą atnaujinti.

12. Taigi, apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės UAB „Mano Būstas NPC“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Atskirajame skundė apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius. Anot ieškovės, šioje byloje iš esmės kilo ne administracinio, tačiau civilinio pobūdžio ginčas, kadangi ginčijamas įsakymas yra susijęs su turto administravimo teisiniais santykiais, kurie yra civiliniai, o ginčo objektas – ginčijamas įsakymas – yra juridinio asmens (Vilniaus miesto savivaldybės) organų sprendimas, todėl kilusiam ginčui turi būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, bet ne ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesių terminas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011; ir kt.). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; ir kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; ir kt.).

15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai. ABTĮ nustatytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017).

Žemesnės instancijos teismas

16. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde nurodyta teismų praktika, kuria ieškovė iš esmės ir grindžia savo poziciją dėl sutrumpinto trijų mėnesių ieškinio senaties termino, numatyto CK 1.125 straipsnio 4 dalyje, taikymo, nagrinėjamu atveju nėra aktuali, kadangi ieškovės nurodomose kasacinio teismo nutartyse teismas pasisako būtent dėl dominuojančio civilinio teisinio elemento ginčuose, nulemiančio ginčų teismingumą, tačiau nesprendžia ir nepasisako dėl savivaldybės, kaip viešojo administravimo subjekto, statuso bei termino, taikytino savivaldybės sprendimui apskųsti.

17. Šiuo atveju, nepaisant to, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, ši aplinkybė niekaip nekeičia ginčijamo Įsakymo, kaip administracinio akto, prigimties. Taip pat nėra teisinio pagrindo spręsti, jog Vilniaus miesto savivaldybės, kaip viešojo administravimo subjekto, priimtiems sprendimams apskųsti taikytinas kitas, nei ABTĮ nustatytas terminas. Pažymėtina, kad šiuo atveju itin aktuali būtent kasacinio teismo išaiškinimas, kad terminas viešojo administravimo subjekto sprendimams apskųsti negali priklausyti nuo to, dėl kokio teisinio santykio nustatymo, pasikeitimo ar pasibaigimo priimtas konkretus šio subjekto sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis Nr. e3K-3-532-687/2018).

Žemesnės instancijos teismas

18. Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas, ieškinys) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pažymėtina, kad, visų pirma, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme kitoks apskundimo terminas nėra nustatytas, antra, būtent toks vieno mėnesio apskundimo terminas buvo nurodytas ir pačiame ieškovės ginčijamame įsakyme, kurio ieškovė net ir pačiame ieškinyje nekvestionavo, priešingai – savo pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (tiek pirminiame, tiek patikslintame ieškiniuose) prašė atnaujinti praleistą būtent vieno mėnesio (o ne trijų mėnesių) terminą minėtam įsakymui apskųsti, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės ginčijamam Savivaldybės administracijos priimtam įsakymui apskųsti taikytinas būtent ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio procesinis teisės kreiptis į teismą terminas, o ne CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatytas trijų mėnesių sutrumpintas ieškinio senaties terminas.

19. Nors ieškovė savo poziciją atskirajame skunde grindė ir Vilniaus apygardos teismo išaiškinimais 2020 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-399-803/2020, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vėlesnė teismų praktika patvirtina, jog analogiškais kaip nagrinėjamoje byloje atvejais, buvo taikomas ne ieškinio senaties, o būtent ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio apskundimo terminas. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-403-640/2020 pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, jog taikė ABTĮ 29 straipsnį ir jame nustatytas pasekmes. Teismas nurodytoje byloje sutiko, jog nagrinėjamu atveju nėra taikytinos ieškinio senaties terminą reglamentuojančios teisės normos.

20. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad ginčijamas Savivaldybės įsakymas buvo priimtas 2021 m. rugsėjo 3 d., o ieškinys dėl minėto Įsakymo panaikinimo teismui paduotas 2021 m. spalio 26 d., į nurodytą teisinį reglamentavimą bei šiam klausimui aktualią teismų praktiką, galima būtų spręsti, kaip ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, būtent nuo ginčijamo Savivaldybės įsakymo priėmimo, formaliai yra ieškovės praleistas.

21. Kita vertus, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, t. y. suinteresuotas asmuo turi būti informuotas apie priimtą individualų teisės aktą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; kt.). Kreipiantis į teismą dėl administracinio akto teisėtumo, ginčijamo sprendimo įteikimo aplinkybės ir sužinojimo apie pažeistas teises momentas vertintinas ABTĮ normų prasme. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

22. Teismų praktikoje nurodoma, jog tuo atveju, kai administracinis aktas neprivalėjo būti asmeniškai įteiktas asmeniui arba dėl tam tikrų priežasčių nebuvo jam įteiktas, tokį aktą suinteresuotas asmuo gali skųsti per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie šio akto priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS39-421/2008; 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-204/2010; 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-637-552/2017). Įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Todėl, sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių.

23. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Į minėtos taisyklės taikymo sritį patenka ir tie atvejai, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu. Tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą.

24. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad skundžiamas Savivaldybės įsakymas būtų jį priėmusios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos personaliai siunčiamas ir įteiktas ieškovei, nors šiame įsakyme, kaip matyti iš jo turinio analizės, pasisakoma ir dėl ieškovės UAB „Mano Būstas NPC“ teisių ir pareigų, o būtent nustatomi ieškovei tam tikri įpareigojimai: pavyzdžiui, pateikti savivaldybės administracijai veiklos, susijusios su administruojamu daugiabučiu namu, ataskaitą, perduoti naujai paskirtam administratoriui UAB „Naujoji Pilaitė“ namo turtą, savininkų sukauptas lėšas, grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas; taip pat nustatytas tokių įpareigojimų įvykdymo terminas. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas remiasi aplinkybe, jog ieškovė apie Įsakymą sužinojo tą pačią dieną, kurią jis buvo paskelbtas Savivaldybės tinklalapyje, tačiau tokios išvados nepagrindžia pirmosios instancijos teismo nurodomas iš esmės vienintelis motyvas, kad apie organizuojamą namo administratoriaus keitimą ir naujo paskyrimą buvo viešai paskelbta Savivaldybės puslapyje, todėl ieškovė apie ginčijamą Įsakymą ir jo turinį sudarančius elementus turėjo ir galėjo sužinoti šio akto paskelbimo metu. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog pareiškėjai tenkanti pareiga įrodyti, kada jai tapo žinoma apie ginčijamo administracinio akto priėmimą ir/ar paskelbimą, neturėtų tapti našta, neproporcingai ribojanti jos teisę kreiptis į teismą, ir vertintina kiekvienu atvejui individualiai, nepažeidžiant sąžiningai besielgiančio asmens teisėtų lūkesčių ginti savo pažeistas ar ginčijamas teises teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-555-415/2020).

25. Kaip nurodo ieškovė ir kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovė apie priimtą ginčijamą Įsakymą sužinojo tik 2021 m. spalio 4 d., t. y. naujai paskirtam namo administratoriui UAB „Naujoji pilatė“ informavus ieškovę apie atsakovės priimtą ginčijamą Įsakymą (el. paštu). Byloje nėra duomenų, kurie galėtų vienareikšmiškai paneigti šias aplinkybes. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas ieškovės sužinojimo apie Įsakymo priėmimo momentą sieti būtent su 2021 m. spalio 4 d. data.

26. Apeliacinio teismo vertinimu, itin svarbu pažymėti, kad nuo ieškovės įrodinėjamo jos sužinojimo apie priimtą Įsakymą termino – 2021 m. spalio 4 d. – ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų ir per įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą (laikant, kad sužinojimo momentas yra 2021 m. spalio 4 d.), aktyviai siekdama įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, operatyviai kreipėsi į teismą su reikalavimu dėl Įsakymo panaikinimo. Tokie ieškovės veiksmai rodo, kad ji elgėsi sąžiningai, nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis, kas suponuoja išvadą, kad ieškovės procesinį elgesį lėmė iš esmės jos sužinojimo apie priimtą Įsakymą momentas, o būtent 2021 m. spalio 4 d. Todėl laikytina, kad 2021 m. spalio 26 d. ieškinys dėl Įsakymo panaikinimo teismui bent jau šiuo metu byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, buvo ieškovės paduotas nepraleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino.

27. Pagaliau, netgi jeigu ir būtų vertinama, kad termino ieškovei kreiptis į teismą dėl Įsakymo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo, eigos pradžia sietina su šio Įsakymo viešu paskelbimu, o ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su apsunkintu darbu Covid-19 pandemijos metu, kaip iš esmės teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, negalėtų būti vertinamos svarbia termino praleidimo priežastimi, vis dėlto, atsižvelgiant į šios nutarties 26 punkte jau nurodytas aplinkybes dėl aktyvių ieškovės veiksmų po Įsakymo priėmimo, duomenų apie nesąžiningą procesinį elgesį nebuvimą bei į tai, kad terminas praleistas itin nežymiai, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų plotmėje, apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtų pagrindas praleistą terminą atnaujinti.

28. Apibendrinant išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovei apie Įsakymą tapo žinoma jo priėmimo ir Savivaldybės svetainėje paskelbimo dieną (2021 m. rugsėjo 3 d.), todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kuriuo prašoma panaikinti Įsakymą, kaip paduotą praleidus ieškinio padavimo terminą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

29. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priėmus ieškovės ieškinį, pasirengimo nagrinėti bylą ar bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus (pvz., iš atsakovės pateiktų procesinių dokumentų ir įrodymų), jog ginčijamas Įsakymas, vis dėlto, buvo individualiai savivaldybės administracijos siųstas bei įteiktas ieškovei (t. y. jog šiuo metu byloje esantys ir teismo nustatyti duomenys yra klaidingi), teismas galėtų jau kitų – naujai paaiškėjusių - aplinkybių kontekste spręsti dėl procesinio termino kreiptis į teismą praleidimo ir bylos šiuo pagrindu nutraukimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Renata Volodko