Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau-UAB) „Namų priežiūros centras” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4476-862/2019 pagal ieškovės UAB „Namų priežiūros centras“ ieškinį dėl 2018 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl UAB „Ozo miestas“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ panaikinimo, pareikštą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo UAB „Ozo miestas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 30-1522 iki 2017 m. gruodžio 31 d. ieškovė buvo paskirta šiame įsakyme nurodytų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ ieškovės administravimo terminas buvo pratęstas vienerių metų laikotarpiui, t. y., iki 2018 m. gruodžio 31 d. visiems administruojamiems daugiabučiams namams. Nesutikdama su šiuo įsakymu, ieškovė jį apskundė teismui, prašydama jį pakeisti ir administravimo terminą visuose daugiabučiuose namuose, kuriuose butų ir kitų patalpų savininkai (bent 1/5) raštu nepareiškė pageidavimo spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimo iš naujo arba nebuvo gauta gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl ieškovo veiklos, pratęsti iki 2022 m. gruodžio 31 d.. Šalių ginčas buvo nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018, kurioje 2018 m. spalio 15 d. priimtu sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas, tačiau sprendimas apskųstas apeliacine tvarka.

18. Atsakovė nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2018 m. liepos 31 d. visame Vilniaus mieste ir visuose daugiabučiuose namuose, kuriuose butų ir kitų patalpų savininkai nėra įsteigę bendrijos ar sudarę jungtinės veiklos sutarties, organizavo administratorių paskyrimo iš naujo procedūras.

19. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio įsakymu Nr. 30-3463/18(2.1.1E-TD2) (1 ir 2 punktai) UAB „Ozo miestas“ penkeriems metams nuo įsakymo įsigaliojimo dienos buvo paskirta priede nurodyto daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore; o minėto įsakymo Nr. 30-3463/18(2.1.1E-TD2)3.1. punktu buvo pakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 30-1522 „Dėl UAB „Namų priežiūros centras“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ patvirtintas UAB „Namų priežiūros centras“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašas ir išbraukiama 132 eilutė (pastatas (duomenys neskelbtini)); minėto įsakymo Nr. 30-3373/18(2.1.1E-TD2) 4.1. punktu UAB „Namų priežiūros centras“ per mėnesį nuo įsakymo įsigaliojimo dienos įpareigota pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo uždarajai akcinei bendrovei „Ozo miestas“ akto kopiją.

20. Ieškovė teismine tvarka ginčijo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos platinamuose Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu dėl administratoriaus pasirinkimo biuleteniuose pateikiamą informaciją apie ieškovų paslaugų pobūdį ir kainą ir prašė ją pripažinti neteisėta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1246-918/2019.

21. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bendrojo objekto administratorių skyrimo tvarką, nustatytas 2012 m. gegužės 10 d. priimtu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu. Apeliantės nuomone, pirmosios instanicijos teismas nurodydamas, jog „iki 2013 m. sausio 1 d. teisės aktuose nebuvo įtvirtintas reguliavimas, kuriuo būtų nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai kokia nors forma dalyvauja ar gali dalyvauti daugiabučio namo bendrosios nuosavybės objektų administratoriaus skyrimo procese“ visiškai neatitinka teisinių nuostatų įtvirtintų CK pakeitimo įstatyme. Apeliantė rėmėsi taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018 2018 m. spalio 15 d. priimtu sprendimu, kuriuo ieškovės (ir kitų bendraieškių) ieškinys dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. priimto įsakymo Nr. 30-3400 teisėtumo buvo patenkintas.

22. Taip pat apeliacinis skundas grindžiama kita grupe argumentų, jog atsakovės organizuoto naujo administratoriaus paskyrimo procedūra buvo pažeista, nes atsakovės biuletenyje pateikiama informacija apie administravimo paslaugų įkainius yra netiksli, neatitinka tikrovės, yra klaidinama ir vartotojams nesuprantama, be to, akivaizdžiai pažeidžiamas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 6 str. 3 dalies 3 punkto reikalavimas nurodyti vartotojams galutinę paslaugos kainą (jeigu ji gali būti apskaičiuota) arba tikslius jos apskaičiavimo kriterijus, kadangi savivaldybei yra žinomos visos konkretaus namo, kuriam siunčiamas biuletenis, charakteristikos, būtinos tiksliai administravimo kainai apskaičiuoti.

23. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams analogiškose bylose pateikti išaiškinimai turi precedento galią ir yra privalomi sprendžiant ginčus bylose, kuriose faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

24. Nors nagrinėjamu atveju nėra pateikta kasacinio teismo išaiškinimų, tačiau tiek žemesnės, tiek tos pačios grandies teismai yra saistomi kitų teismų teisės aiškinimo taisyklių, siekiant užtikrinti teismų praktikos nuoseklumą bei neprieštaringumą. Tokiu būdu šioje nagrinėjamojoje byloje kolegija nurodo, jog būtina vadovautis aukščiau minėtose civilinėse bylose (Nr.e2A-1133-614/2019 ir e2- e2-1246-918/2019) išdėstytais teismų teisės normų išaiškinimais, nes ieškovės pozicija dėl ginčijamo atsakovės įsakymo teisėtumo bei vykdytos atrankos byloje grindžiama iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti minėtose civilinėse bylose. Teismai minėtose bylose jau yra pateikę tų pačių faktinių aplinkybių bei faktų, kurie nurodyti apeliantės apeliaciniame skunde, teisinį vertinimą. Teismų sprendimai paminėtose bylose yra įsiteisėję. Todėl kolegija nurodo, jog jau yra priimti nagrinėjamojoje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją visiškai atitinkantys teismų precedentai, kuriais vadovautinasi šioje byloje sprendžiant šalių ginčą (CPK 182 straipsnis).

25. Kolegija visų pirma pasisako dėl ieškovės nurodomo argumento, jog teismo sprendimu buvo pripažinta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. priimtas įsakymas Nr. 30-3400 neteisėtas, tačiau nepaisant vykstančio ginčo atsakovė priėmė ginčijamą įsakymą dėl naujo administratroriaus paskyrimo.

26. Iš LITEKO duomenų nustatyta, jog civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pakeitė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ 1 punktą ieškovų UAB „Žirmūnų būstas“, UAB „Antakalnio būstas“, UAB „Justiniškių būstas“, UAB „Karoliniškių būstas“, UAB „Lazdynų butų ūkis“, UAB „Namų priežiūros centras“, UAB „Naujamiesčio būstas“, UAB „Pašilaičių būstas“, UAB „Vilkpėdės būstas“, UAB „Viršuliškių būstas“, UAB „Verkių būstas“ bei UAB „Naujininkų ūkis“ atžvilgiu, jį išdėstant sekančiai: „Pratęsiu administravimo terminą iki kol daugiabučio gyvenamojo namo savininkai CK 4.84 straipsnio 2 dalies pagrindu priims sprendimą dėl administratoriaus pakeitimo, bet ne ilgiau nei iki 2022 m. gruodžio 31 d., šiems Vilniaus miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriams“. Miėntoje byloje pirmosios instnaicjos teismas 2012 m. gegužės 10 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. X-2005, kuris įsigaliojo nuo 2013 m. sausio 1 d., nuostatas aikšino taip, jog ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 30-3400 turėjo numatyti ne vienerių metų, o penkerių metų administravimo termino pratęsimą, tačiau atsakovė nepagrįstai sutrumpino ieškovų (tame tarpe ir ieškovės šioje byloje) administruojamų namų administravimo terminą ketveriais metais.

27. Kolegija nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.e2-7995-599/2018 buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2A-1133-614/2019. Minėtame sprendime teisėjų kolegija pasisakė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės aktus. Pažymėtina, jog būtent tokiu teisės normų aiškinimu remiasi ieškovė šioje byloje. Kolegija nurodė, jog 2012 m. gegužės 10 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. X-2005, kuris įsigaliojo nuo 2013 m. sausio 1 d. Naujai išdėstyto CK 4.84 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus jo 3 dalį (dėl CK 4.84 straipsnio pakeitimo ir papildymo) įsigalioja 2013 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 dalių nuostatos, išskyrus 4 dalies nuostatas dėl butų ir kitų patalpų savininkų teisės visais atvejais priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių, taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamiems bendrojo naudojimo objektų administratoriams. Iki šio įstatymo įsigaliojimo neterminuotam laikui paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai savo veiklą vykdo iki 2014 m. liepos 1 d. Iki 2014 m. liepos 1 d. turi būti paskirti šio įstatymo nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantys bendrojo naudojimo objektų administratoriai. Minimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2013 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262; 2012, Nr. 57-2828) 4.84 straipsnio 2 dalimi, 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 nutarė patvirtinti Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašą (Aprašas).

28. Vadovaudamasi išdėstytu reglamentavimu, apeliacinio teismo teisėjų kolegija nuspendė, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo neterminuotam laikui paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai savo veiklą vykdyti turėjo iki 2014 m. liepos 1 d. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnį, iki 2014 m. liepos 1 d. turėjo būti paskirti šio įstatymo nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantys bendrojo naudojimo objektų administratoriai, atrinkti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtinto Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Šią išvadą teisėjų kolegija grindė aplinkybe, jog minimomis įstatymo nuostatomis nustatytas terminas savivaldybių vykdomosios institucijoms, iki kada jos turi pasiekti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4,85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme įtvirtintą rezultatą: gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas turi teikti asmenys, (1) nesusiję su šilumos, elektros energijos, dujų, geriamojo vandens tiekėjais, asmenimis, teikiančiais atliekų vežimo paslaugas, liftų nuolatinės priežiūros paslaugas (išskyrus namus, kuriuose nėra liftų), jeigu jie dirba tos pačios savivaldybės teritorijoje, taip pat kitus asmenis, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiais su išvardytais asmenimis pagal Konkurencijos įstatymą; (2) juos, Vyriausybės nustatyta tvarka atrinkus, turi pasirinkti daugiabučių namų bendraturčiai. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta išvada, kad nagrinėjamam ginčui reguliuoti turi būti vadovaujamasi naujos redakcijos CK 4.84 straipsnio 4 dalimi ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovų administruojamų namų administravimo terminą penkeriems metams pratęsė nepagrįstai. Minėta, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje dėl naujos redakcijos CK 4.84 straipsnio 4 dalies įsigaliojimo yra nurodyta, jog minimos teisės normos nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo (išskyrus nurodytą išimtį, kuri šiuo atveju nėra aktuali) neterminuotam laikui paskirtiems bendrojo naudojimo objektų administratoriams. Kaip jau buvo nurodyta, CK pakeitimo įstatymas įsigaliojo nuo 2013 m. sausio 1 d., vadinasi 2012 metų laikotarpiu administratoriais paskirtiems ieškovams ši norma, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, negali būti taikoma.

29. Aukščiau minėtame Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendime konstatuota, jog 2012 metais ieškovai bendrojo naudojimo administratoriais paskirti iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bus paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, bet ne ilgiau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d., vadinasi - iki tam tikro įvykio, kuris neišvengiamai turi įvykti, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d. Kolegija atkreipė dėmesį, kad šis naikinamasis terminas ieškovų 2012 metų paskyrimo įsakymuose nustatytas dar neįsigaliojus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4,85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatoms. Manytina, kad savivaldybė turėjo prievolę atlikti administratorių atranką pagal galiojančius teisės aktus ir vykdyti naujas administravimo paskyrimo procedūras dėl iki 2013 m. paskirtų administratorių, išskyrus tuos atvejus kai dėl konkretaus pasirinkimo/paskyrimo butų ir kitų patalpų savininkai po 2013 m. sausio 1 d. yra priėmę sprendimą juos pasirinkti ar juos pakeisti ir tik tuo atveju jei pasirinkti administratoriai buvo įvertinti pagal CK 4.84 straipsnio 7 dalį ir savivaldybė tai patvirtino administraciniu aktu. Priešingu atveju tokia padėtis reikštų, jog ieškovai įgytų teisę Vilniaus miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių administravimo veiklą neribotą laiką vykdyti nediferencijuojant esamų administratorių pagal jų atitiktį 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusiai Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 7 daliai.

30. Nagrinėjamu atveju minėtoje civilinėje byloje Nr.e2A-1133-614/2020 išdėstytu teisės normų, reglamentuojančių bendrojo objekto administratorių skyrimo tvarką, nustatytų 2012 m. gegužės 10 d. priimtu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu, aiškinimu turi būti vadovaujamasi ir šioje nagrinėjamoje byloje. Tokiu būdu apeliantės argumentai, susiję su tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir pritaikė CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių nuostatas yra atmestini kaip nepagrįsti.

31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovė administratoriumi buvo paskirta 2012 m. liepos 20 d. įsakymu, nesant butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo, todėl ieškovė neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-20 nutarimu Nr. 567 patvirtintos tvarkos 3 punkte nurodytų reikalavimų: būti atrinktai bendrojo naudojimo objekto administratoriumi nustatyta tvarka ir būti pasirinktai butų ir kitų patalpų savininkų. Kadangi ieškovė administratore buvo paskirta iki reguliavimo pakeitimo, atsakovė, vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 2 ir 3 dalimis (galiojančiomis nuo 2013 m. sausio 1 d.), turėjo pareigą iki 2012 m. liepos 20 d. įsakyme nustatyto termino pabaigos organizuoti ginčo namų savininkų balsavimą arba susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo ir bendrojo naudojimo objektų administratoriumi skirti tą administratorių,kurį pasirinks butų ir kitų patalpų savininkai, o šiems valios neišreiškus įgyvendinti jai įstatymo suteiktą teisę naujai paskirti administratorių.

32. Pritartina ir ginčijamo sprendimo motyvams, jog įstatymo pakeitimu, kuriuo į bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo procesą nuo 2013 m. sausio 1 d. buvo įtraukti butų ir kitų patalpų savininkai, įstatymų leidėjas siekė pakeisti esamą situaciją, kuomet teisė ir pareiga skirti bendrojo naudojimo objektų administratorius buvo suteikta tik savivaldybėms, ir nuo 2013 m. sausio 1 d. į bendrosios dalinės nuosavybės valdymą įtraukti butų ir kitų patalpų savininkus, todėl ieškovės argumentai, kad atsakovė neturėjo teisės vadovaujantis CK nuostatomis, priimtomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme ir joms įsigaliojus, inicijuoti bendrojo naudojimo objektų administratorių skyrimo procedūros, į kurią būtų įtraukti butų ir kitų patalpų savininkai, yra nepagrįsti.

33. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo argumentus, jog atsakovė netinkamai organizavo naujo administratoriaus išrinkimo procedūrą ir biuleteniuose pateikė neteisingą informaciją, taip pat pažeidė Nesąžiningos konkurencijos, Reklamos, Paslaugų įstatymo nuostatas.

34. Iš LITEKO duomenų nustatyta, jog teismine tvarka ieškovė ginčijo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos platinamuose Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu dėl administratoriaus pasirinkimo biuleteniuose pateikiamą informaciją apie ieškovės paslaugų pobūdį ir kainą ir prašė ją pripažinti neteisėta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1246-918/2019. Minėtoje civilinėje byloje teismas 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartimi sprendimas paliktas galioti. Iš minėto teismo sprendimo matyti, jog jame ieškovai tame tarpe ir apeliantė) nurodė tuos pačius arugmentus, kuriais remiansi šioje civilinėje byloje.

35. Minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1246-918/2019 konstatuota, jog ieškovai nei teismams pateiktuose argumentuose, nei byloje reiškiamu reikalavimu neteikė konkrečių kriterijų, naudotinų administravimo tarifo skaičiavimui, nenurodė papildomų duomenų, kurie turėtų būti įtraukti į balsavimo biuletenius; reiškiamais reikalavimais prašė pripažinti balsavimo biuleteniuose pateikiamą informaciją apie ieškovų paslaugų pobūdį ir kainą neteisėta, t. y. klaidinančia ir neatitinkančia tikrovės, bei įpareigoti atsakovą biuleteniuose pateikti tikslią ir išsamią informaciją, pakankamą vartotojui priimti sprendimą. Teismas nurodė, jog reikalavimuose nebuvo suformuluotas konkretus prašymas, kokios savo interesų gynimo formos ieškovai reikalauja, t. y. nenurodyta kokius duomenis atsakovas turi įtraukti įbalsavimo biuletenį. Ieškovai tiek pirmosios instancijos teismo procese, tiek apeliaciniame skunde pateikė bendrų komercinės veiklos principų analizę, remėsi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymu, Reklamos įstatymu, Paslaugų įstatymu, tačiau neteikė siūlymų įtraukti į balsavimo biuletenį naujus papildomus duomenis ar pagal konkrečius kriterijus pakeisti duomenų apskaičiavimo tvarką. Tokiu būdu teismas nurodė, jog jų pareikštas reikalavimas yra nekonkretus ir nėra aišku, kokia konkreti teisminės gynybos forma padėtų apginti ieškovų interesus. Taip pat minėtoje byloje ieškovai (tame tarpe ir ieškovė) teigė, jog teismas turėjo atsižvelgti į ieškovų pateiktą Kauno miesto savivaldybės parengtą balsavimo biuletenį. Ieškovės teigimu, sulyginus biuletenius matyti, jog Kauno miesto savivaldybės parengtame balsavimo biuletenyje yra pateikta papildoma informacija: papildomai nurodyta, kokias paslaugas teikia kiekvienas administratorius, administratoriaus administruojamų pastatų skaičius bei kai kurių administratorių pateikti atskirų namų administravimo tarifai. Teismas minėtoje byloje nurodė, jog administratoriaus veikla apibrėžiama pagal Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus. Šie nuostatai reglamentuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, nustato informacijos apie veiklą skelbimo tvarką ir apimtį. Nuostatai nustato, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Tokiu būdu įtvirtinama administratoriaus teikiamų paslaugų apimtis. Paslaugų vartotojui nėra esminio skirtumo, ar reikiamas paslaugas teikia pats administratorius, ar jis sudaro sutartis su kitais paslaugų teikėjais. Paslaugų vartotojui yra aktuali administravimo paslaugų kaina, kuri buvo nurodyta ginčijamame balsavimo biuletenyje.

36. Teismas civilinėje byloje Nr. e2-1246-918/2019 taip pat analizavo 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtinto Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo (Aprašas) nuostatas. Teismas nurodė, jog Aprašo 11.4 punktas numato, jog savivaldybės vykdomosios institucijos interneto svetainėje skelbiamame Asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąraše nurodoma kita naudinga papildoma informacija, galinti lemti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą pasirenkant administratorių. Nuostata detalizuoja, kad nurodoma informacija iš asmens pateiktos deklaracijos II skyriaus 4 pastraipos. Deklaracijos II skyriaus 4 pastraipoje nustatyta pateiktina informacija, nurodant, kad gali būti teikiama taip pat ir kita patalpųsavininkams reikšminga informacija. Toks reguliavimas patvirtina, kad administratorius, norėdamas, jog papildoma informacija būtų pateikta balsavimo biuletenyje turi informaciją nurodyti deklaracijoje. Informaciją, teikdamas prašymus teiktibendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, turi nurodyti asmuo, pretenduojantis būti įrašytas į Asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąrašą. Administratoriai neteikė savivaldybės administracijai pasiūlymų dėl skirtingų tarifų taikymo atskiriems namams, todėl nebuvo surinkta duomenų, kuriuos buvo galima pateikti balsavimo biuleteniuose. Kita vertus, norint užtikrinti vienodas konkuravimo sąlygas, visiems į sąrašą įtrauktiems administratoriams turėtų būti sudarytos sąlygos susipažinti su kiekvieno savivaldybės teritorijoje esančio daugiabučio namo duomenimis, kurie galėtų įtakoti administravimo paslaugų kainos dydį. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybėje yra labai daug daugiabučių namų, tai kiekvieno namo duomenų vertinimas komplikuotų pasiūlymų teikimo procedūrą.

37. Tiek minėtoje civilinėje byloje Nr.e2-1246-918/2019, tiek šioje byloje ieškovė nurodo, jog tarifas turi būti skaičiuojamas ne pagal patalpų naudingąjį plotą ir remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-313/2018. Pažymėtina, jog minimoje byloje buvo sprendžiamas kito pobūdžio ginčas, nagrinėjama, kokiu būdu turi būti apskaičiuojama butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus, ar į šiuos plotus turi būti įskaičiuojamas rūsio patalpų plotas bei faktiškai esančių neregistruotų patalpų plotas nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, reikšmingas apskaičiuojant proporcingai mokėtiną mokestį už šilumos energiją, į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatoma, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Naudingasis plotas šiuo atveju suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas, kurį nustatant yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Ieškovės pateikta kasacinio teismo nutarties interpretacija yra netinkama. Nutartyje nėra pasakyta, jog nustatant administravimo paslaugų tarifą negalima remtis patalpų naudinguoju plotu.

39. Pažymėtina, jog ieškovės išdėstyti argumentai dėl klaidinančios informacijos balsavimo biuleteniuose, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo, nes informacija, kurią atsakovė nurodė biuleteniuose apie atrinktus turto administratorius yra jų pačių atsakovei pateikta informacija. Ieškovė patvirtino, kad klaidinančios informacijos, kuri liestų išimtinai ieškovę biuleteniuose nebuvo, kad informacija buvo teikiama tokia pati apie visus biuleteniuose nurodytus asmenis.

40. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog bylą nagrinėjant buvo prašoma stabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagirnėta minėta civilinė byla Nr. e2-1246-918/2019. Kolegija nurodo, jog šis argumentas nagrinėjimo metu jau nebėra aktualus, nes minėta civilinė byla išnagrinėta ir joje priimtas įsiteisėjęs sprendimas.

41. Sutiktina su atsakovės argumentais, jog šioje situacijoje svarbiausia yra butų ir kitų patalpų savininkų valia dėl jų daugiabutį namą administruojančio verslo subjekto, o ne ieškovės interesai bei noras ir toliau gauti lėšas už ginčo daugiabučių namų administravimą. Butų ir kitų patalpų savininkų valios išreiškimo svarbą ne kartą konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: „Administravimo instituto turinį sudaro turto administratoriaus teisė valdyti, naudoti ar disponuoti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu, tačiau šias teises administratorius įgyvendina ne savo, o naudos gavėjo – turto savininko ar trečiojo asmens, kurio naudai nustatytas administravimas, naudai. Taigi, administravimo santykius reglamentuojančiose teisės normose yra įtvirtinta turto savininko interesų pirmenybė“.

42. Byloje esantys daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) balsavimo biuleteniai patvirtina, kad juose savininkai išreiškė valią, jog jų namo bendrojo naudojimo objektų administratore būtų skirta UAB „Ozo miestas“ ir ši valia yra įtvirtinta atsakovės sudarytame daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų kartotinio balsavimo balsų skaičiavimo komisijos protokole 2018 m. rugpjūčio 29 d. Nr. A27-1023/18(2.1.13-UK9). Tai patvirtina, kad šio namų butų ir kitų patalpų savininkai iki 2018 m. liepos 31 d. savo valią dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriausparinkimo išreiškė. Minėtas protokolas yra galiojantis, todėl atsakovė turėjo pareigą, vadovaujantis tiek galiojančiomis CK nuostatomis, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtintų Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo nuostatomis, paskirti šio namo administratorių ir tai atsakovė padarė priimdama ginčo įsakymą. Atkreiptinas dėmesys, jog patys butų ir kitų patalpų savininkai neišreiškė abejonių dėl atsakovės sprendimo ir jo neginčijo.

43. Nors apeliaciniame skunde yra pateiktas tokių teisės aktų kaip Paslaugų įstatymo, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo, Reklamos įstatymo nuostatų apibendrinimas, tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant ginčą, susijusį konkrečiai su viešojo administravimo objektų administratorių skyrimu, ieškovė niekaip nepagrindė ir neįrodė jų taikymo pagrindo šios civilinės bylos kontekste, o tik apsiribojo šių teisės aktų nustatų išvardijimu.

44. Įvertinus aukščiau išdėstytą, kolegija nurodo, jog apeliantės arugmentai susiję su tuo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos platinamuose Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu dėl administratoriaus pasirinkimo biuleteniuose pateikiama informacija apie ieškovės paslaugų pobūdį ir kainą yra neteisėta ir pažeidžianti įstatymų nuostatas, yra atmestini kaip nepagrįsti.

45. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad ieškovė praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, suteikiantį teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir netinkamai pritaikė senatį byloje.

46. Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, t. y. suinteresuotas asmuo turi būti informuotas apie priimtą individualų teisės aktą. Šis administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas ir kurį taikant, nustatant jo pradžią netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; kt.). Kreipiantis į teismą dėl administracinio akto teisėtumo, ginčijamo sprendimo įteikimo aplinkybės ir sužinojimo apie pažeistas teises momentas vertintinas ABTĮ normų prasme. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

47. Byloje yra nustatyta, jog apie ginčijamą 2018 m. lapkričio 9 d. įsakymą ieškovei tapo žinoma jo priėmimo dieną, kai atsakovė elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė ieškovei pranešimą apie priimtą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą. Ieškovė šio fakto neginčijo. Ieškinys teismui pateiktas 2018 m. gruodžio 27 d., todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, jog ieškovė praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, suteikiantį teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, o aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą terminui atnaujinti ieškovė nenurodė. Todėl ginčijamame sprendime teisingai nurodyta, jog ieškovės ieškinys atmestinas kaip pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti bei pagrindo atnaujinti termino nėra. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, jog taikė ABTĮ 29 straipsnį ir jame nustatytas pasekmes. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju nėra taikytinos ieškinio senaties terminą reglamentuojančios teisės normos. Nors ginčijamame sprendime yra nurodyta CK 1.131 straipsnio nuostata, tačiau iš esmės teismas ieškinį atmetė ne pritaikydamas ieškinio senaties terminą, o ABTĮ 29 straipsnio nuostatas. Todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu nepagrįsti.

48. Apibendrinusi išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

50. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantei jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę priešinga šalis, tačiau atsakovė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Vilniaus apygardos teismo Civilniių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.