Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugsėjo 2 d. įsakymo Nr. A30-2701/21 panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, UAB „Admi“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugsėjo 2 d. įsakymo Nr. A30-2701/21 panaikinimo.

2. Ieškiniu ieškovas prašė atnaujinti terminą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugsėjo 2 d. įsakymo Nr. A30-2701/21 apskundimui ir įsakymą panaikinti.

3. Ieškinys priimtas bylą nagrinėjančios teisėjos 2021 m. lapkričio 24 d. rezoliucija.

4. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė taikyti 1 mėnesio senaties terminą ir ieškinį atmesti; netenkinus pirmojo reikalavimo – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; įpareigoti ieškovą trečiaisiais asmenimis įtraukti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus.

5. Trečiasis asmuo UAB „Admi“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė taikyti 1 mėnesio senaties terminą ir ieškinį atmesti bei priteisti trečiajam asmeniui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Teismas sprendė, kad ieškovui neįrodžius svarbių priežasčių dėl termino kreiptis į teismą praleidimo, jo prašymas dėl termino atnaujinimo atmestinas, o nagrinėjama byla nutrauktina, kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

III.Atskirojo skundo argumentai

12.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai. Nėra jokio teisinio pagrindo nesutikti su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ir joje padarytomis išvadomis dėl nagrinėjamu atveju taikomo 1 mėnesio termino ginčyti atsakovės direktoriaus įsakymą.

12.4. Nė viena iš ieškovo nurodytų aplinkybių nėra ir negali būti laikoma objektyvia priežastimi atnaujinti praleistą terminą įsakymui ginčyti.

12.5. Vadovaujantis aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pagrįsta manyti, jog teismas prašymą dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo gali išspręsti ir vėliau, t. y. ne tik ieškinio priėmimo stadijoje, o nustatęs, jog pagrindo atnaujinti praleistą procesinį terminą nėra, teismas priėmęs ieškinį bylą nutraukia, kas buvo padaryta ir nagrinėjamu atveju. Todėl nėra pagrindo manyti, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priešingai, teismas tinkamai ir objektyviai įvertino susiklosčiusią teisinę situaciją ir priėmė teisingą nutartį iškeltą civilinę bylą nutraukti.

13.2. Įsakymas yra priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio viešojo administravimo funkciją, be kita ko, įsakymas sudarytas pagal imperatyviai nustatytus viešosios teisės reikalavimus, todėl nėra abejonių, kad įsakymas yra administracinis sprendimas, o ne juridinio asmens organo sprendimas.

13.4. Ieškovo nurodytos termino praleidimo priežastys (didelis darbo krūvis bei nesusitvarkymas su teisiniais procesais) yra nereikšmingi ir nepateisina termino praleidimo. Deklaratyviais laikytini ir ieškovo pasisakymai apie ekstremalią situaciją ir darbą nuotoliu.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

14. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl termino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugsėjo 2 d. įsakymo Nr. A30-2701/21 apskundimui atnaujinimo ir civilinę bylą nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

15. Pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

16. Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka padarė nustatęs, kad ieškovas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą procesinį vieno mėnesio terminą atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugsėjo 2 d. įsakymui Nr. A30-2701/21 apskųsti.

17. Ieškovo manymu, kol byla neišnagrinėta iš esmės ir nepriimtas sprendimas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Pasak ieškovo, pirmosios instancijos teismas turėjo bylą išnagrinėti iš esmės ir tik sprendimu nustačius, kad ieškovas praleido terminą ieškiniui pateikti, teismas galėtų ieškinį atmesti. Su nurodyta ieškovo pozicija nėra pagrindo sutikti.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais. Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. vasario 28 d. sprendimas byloje Tserkva Sela Sosulivka prieš Ukrainą, peticijos Nr. 37878/02; 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Zylkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 5613/04; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018 12 punktas).

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisėje skiriami skirtingų rūšių terminai. Teismų praktika ir teisės doktrina, be kitų terminų, išskiria ieškinio senaties, kaip materialiosios teisės, bei proceso teisei priskirtinus procesinius ir procedūrinius terminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, Driukas A. Materialiosios privatinės teisės terminai: daktaro disertacija, socialiniai mokslai: teisė (01 S)/ VU 2018. P. 42, 48).

20. CK 1.124 straipsnyje nurodyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Vadovaujantis CPK 73 straipsnio 1 dalį, procesiniai terminai yra skirti laikotarpiams, per kuriuos turi būti atliekami procesiniai veiksmai, nustatyti.

21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senatis sukuria materialiuosius teisinius padarinius, ja ribojamas visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo veikimas. Pasibaigus ieškinio senaties terminui teisė kreiptis į teismą ir pati asmens subjektinė teisė išlieka, išnyksta tik teisė į valstybės prievarta užtikrinamą pažeistos teisės gynybą. Procesinis terminas – tai įstatymo arba teismo nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant civilines bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Šis terminas sukuria procesinius teisinius padarinius, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui užtikrinti. Pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t. y. subjektinė procesinė teisė pasibaigia. Procedūrinis terminas – tai įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose. Šis terminas giminingas procesiniam terminui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).

22. Bendrasis ir specialieji ieškinio senaties terminai įtvirtinti CK 1.125 straipsnyje. Atsižvelgiant į šių terminų specifiką, CK įtvirtintos šių terminų skaičiavimo taisyklės. Bendroji ieškinio senaties terminų skaičiavimo taisyklė įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

23. Tuo tarpu terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodomas įvykis, kuris būtinai turi įvykti, arba laiko tarpas (CPK 73 str. 2 d.).

24. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką bei teisės doktriną darytina išvada, kad ieškinio senaties ir procesiniai terminai atlieka skirtingas funkcijas, sukelia skirtingas teisines pasekmes, taigi negali būti tapatinami. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis nutarties 17, 20 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika, teismas, neišnagrinėjęs bylos iš esmės, negalėtų nutraukti bylos tokiu atveju, jei būtų praleistas ne procesinis (t. y. procesinio teisinio pobūdžio), tačiau ieškinio senaties (t. y. materialiojo teisinio pobūdžio) terminas.

25. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, praleido procesinį terminą, įtvirtiną ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje, dėl ko atsirado pagrindas nutraukti bylą dėl tokios procesinio pobūdžio priežasties.

26. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

27. Tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad aukščiau nurodytas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011, Driukas A. Materialiosios privatinės teisės terminai: daktaro disertacija, socialiniai mokslai: teisė (01 S)/ VU 2018. P. 58).

28. Remiantis išdėstytu, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą pagrįstai pripažino ne ieškinio senaties, tačiau procesiniu.

29. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, nors, atsižvelgiant į civilinį ginčo pobūdį, turėjo taikyti CPK 1.125 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą specialųjį 3 mėnesių ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo ieškovo teiginiu.

30. Šiame kontekste paminėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2018 m. kovo 14 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-23/2018, nurodė, kad tuo atveju, kai įsakymu tvirtinamas administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašas, ir įsakymas grindžiamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 6 straipsnio 42 punktu, CK 4.84 straipsniu, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 60, byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010).

32. Nagrinėjamu atveju, ieškovas byloje pareikštu ieškiniu ginčijo atsakovės įsakymą (kuriuo ieškovui panaikinta teisė administruoti namą A. Vivulskio g. 10A, Vilniuje, šią teisę suteikiant trečiajam asmeniui UAB „Admi“), taigi, individualaus pobūdžio administracinį aktą, dėl ko atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų pobūdį, taikytini būtent ABTĮ nurodyti administracinių bylų teisenos procesiniai terminai (įskaitant ABTĮ 29 str. 1 d.). Pažymėtina, kad ieškovo ginčijame akte taip pat buvo nurodyta ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą atitinkanti atsakovės veiksmų apskundimo tvarka, t. y. kad atsakovės įsakymas gali būti per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos. Nurodyta ir tai, kad skundas (ieškinys) teikiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

33. Naujausioje teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tokio pat pobūdžio atsakovės priimti įsakymai skundžiami ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir jiems apskųsti nėra taikytinos ieškinio senaties terminą reglamentuojančios teisės normos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-403-640/2020).

34. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje ieškovui teisę kreiptis į teismą nustatantis terminas yra procesinis, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę neišsprendęs bylos iš esmės vertinti tai, ar tokio termino ieškovas nepraleido.

35. Ieškovas nurodė, kad termino nepraleido, kadangi faktiškai ieškovas apie skundžiamą atsakovės įsakymą sužinojo ne jo priėmimo dieną (2021 m. rugsėjo 2 d.), tačiau 2021 m. spalio 15 d.

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, jis laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas, besąlygiškai nesiejant šios aplinkybės su faktiniu dokumento kopijos įteikimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS5-550/2007; 2008 m. liepos 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

37. Bylos duomenys patvirtina, kad skundžiamas atsakovės įsakymas buvo pasirašytas elektroniniu parašu ir paskelbtas bei buvo viešai prieinamas atsakovės interneto svetainėje. Nustatyta, kad 2021 m. spalio 4 d. atsakovė apie priimtą skundžiamą įsakymą informavo ieškovą jo internetiniame puslapyje pateiktu elektroninio pašto adresu info@manobustas.lt bei ieškovo direktorės el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad ieškovas atsakovės pranešimų apie priimtą įsakymą negavo ar dėl kitų nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių negalėjo susipažinti su jų turiniu, byloje nėra (CPK 178 str.). Priešingai, į bylą pateiktas 2021 m. spalio 4 d. ieškovo atsakovei skirtas automatinis atsakymas patvirtina, kad ieškovas atsakovės laišką, siųstą elektroninio pašto adresu info@manobustas.lt, gavo 2021 m. spalio 4 d.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas apie ginčijamą aktą ir jo turinį turėjo ir galėjo sužinoti el. laiško gavimo metu, t. y. 2021 m. spalio 4 d. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad objektyvią galimybę susipažinti su skundžiamu įsakymu įgijo tik vėliau nei 2021 m. spalio 4 d. Ieškovas nenurodė ir aplinkybių, dėl ko sužinojimo apie įsakymą diena laikytina būtent 2021 m. spalio 15 d. (CPK 178 str.).

39. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčijamas įsakymas išsiųstas ieškovui 2021 m. spalio 4 d., todėl paskutinė diena jo apskundimui buvo 2021 m. lapkričio 4 d. Ieškovas teismui ieškinį dėl įsakymo ginčijimo pateikė 2021 m. gruodžio 30 d., taigi, praleidęs įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą šiam įsakymui apskųsti.

40. Vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims.

41. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

42. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas įvertina asmens nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-400-701/2017, 15 punktą).

43. Ieškovas nurodė, kad praleido terminą atsakovės įsakymui apskųsti, kadangi ieškovas aptarnauja didelį kiekį daugiabučių namų visame Vilniaus mieste ir fiziškai nespėja suvaldyti visų teisinių procesų; beveik visi ieškovo samdomi asmenys dėl COVID-19 grėsmės dirba nuotoliniu būdu, todėl sunkiai pavyksta operatyviai surinkti informaciją.

44. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad ieškovas dėl objektyvių priežasčių negalėjo susipažinti su įsakymu jo priėmimo ir išsiuntimo ieškovui dieną (CPK 178 str.). Taigi, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas su įsakymu nesusipažino dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Iš ieškovo pareiškime nurodytos informacijos, darytina išvada, kad jam skirto įsakymo ieškovas nepastebėjo būtent dėl aplinkybių, už kurias jis pats atsako (nerūpestingumo, neapdairumo). Pažymėtina, ir tai, kad pandemijos dėl COVID-19 aplinkybė nėra nauja, ieškovas turėjo pakankamai laiko suorganizuoti darbą taip, kad gaunama informacija būtų apdorojama ir pasiektų atsakingus ieškovo darbuotojus laiku.

45. Kadangi atsakovės įsakymo ieškovas laiku nepastebėjo dėl savo pareigų netinkamo vykdymo, bonus pater familias elgesio standarto nesilaikymo, šios aplinkybės negali būti laikomos svarbiomis ir pateisinamomis terminui pateikti teismui ieškinį praleisti. Remiantis išdėstytu, nėra pagrindo išvadai, kad terminas ieškiniui pateikti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

46. Nustačius, kad ieškovas be svarbių priežasčių praleido atsakovės įsakymo apskundimo teismui terminą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nepateisinamą termino praleidimą ir pagrįstai ieškovo atžvilgiu taikė CPK 78 straipsnio 1 dalyje nurodytas termino praleidimo teisines pasekmes – termino ieškiniui pateikti neatnaujino ir nutraukė bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

47. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su įsakymo apskundimo teismui termino praleidimu, bylos nutraukimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ir pakeisti skundžiamą nutartį, dėl ko nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

48. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

49. Kadangi ieškovo atskirasis skundas atmestas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Trečiasis asmuo dėl atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad jos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, iš ieškovo trečiojo asmens naudai priteistinos 726 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Mano būstas Vilnius“, į. k. 121452091, trečiajam asmeniu UAB „Admi“, į. k. 300527781, 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.