- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- e2S-369-794/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30481-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atmestas pašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-36058-931/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugsėjo 2 d. įsakymo Nr. A30-2701/21 panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, UAB „Admi“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuriuo prašė atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo Nr. A30-2701/21 apskundimui; pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. A30-2701/21 neteisėtu ir jį panaikinti.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 2 d. įsakymo Nr. A30-2701/21, vykdymą, iki bus išnagrinėta ši civilinė byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
4. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškiniu reiškiamų reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio pagrindo turinį, sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.
5. Teismas nurodė, kad šiuo atveju pagal ieškovės pateiktą ieškinį teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovei palankaus sprendimo atveju, atsakovė būtų įpareigota organizuoti naują daugiabučio namo butų ir kitų savininkų balsavimą raštu dėl administratoriaus pasirinkimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 265 straipsnio 2 dalis).
6. Teismas vertino, kad nors ieškovė ir teigia, kad atsakovės paskirtas naujasis daugiabučių namų administratorius tinkamai nevykdo jam priskirtų funkcijų, tačiau kartu su ieškiniu nepateikė jokių rašytinių įrodymų pagrindžiančių šiuos teiginius (CPK 178 straipsnis). Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas ir pagrįstas, nes ieškovė neįrodė grėsmės teismo sprendimo, kuris būtų palankus ieškovei, įvykdymui ar jo apsunkinimui. Pažymėjo, jog prašomos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrintų galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo, kadangi tuo atveju, jei ieškovės ieškinys būtų patenkintas, kaip minėta, atsakovė būtų įpareigota organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl administratoriaus pasirinkimo.
1 III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį bei priimti naują nutartį, kuria tenkinti ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taip pat prašo priteisti ieškovei iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Apeliantė nurodo, jog į teismą su ieškiniu kreipėsi dėl atsakovės priimto įsakymo, o būtent, dėl šio įsakymo priėmimo procedūros, įskaitant, bet neapsiribojant, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), butų ir kitų patalpų savininkų kreipimąsi į atsakovę dėl namo administratoriaus pakeitimo, pačios balsavimo procedūros, pranešimo apie balsavimą paskelbimo, kadangi ieškovei kelia pagrįstų abejonių šio įsakymo priėmimo procedūros atitikimo teisės aktų reikalavimams.
7.2. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai teigia, jog namo butų ir kitų patalpų savininkai aiškiai išreiškė savo valią, dėl administratoriaus pakeitimo, o laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas būtų neproporcingas ir galimai pažeistų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesus. Pažymėjo, jog neturint įsakymo priėmimo ir balsavimo procedūras pagrindžiančių įrodymų, nėra aišku ar į atsakovę dėl namo administratoriaus pakeitimo tikrai kreipėsi šią teisę turintys asmenys, ar į atsakovę kreipėsi įstatyme nustatytas kiekis namo butų ir kitų patalpų savininkų, ar balsavime dėl namo administratoriaus pakeitimo balsavo šią teisę turintys asmenys, o ne nuomininkai, ar apskritai fiktyvūs asmenys. Kol civilinė byla nebus išnagrinėta iš esmės, negalima teigti, jog atsakovės organizuotos procedūros dėl namo administratoriaus pakeitimo nepažeidžia teisės aktų ir priimtas įsakymas, kuriuo atšauktas ieškovės kaip namo administratorės ir paskirtas naujas administratorius, yra teisėtas.
7.3. Ieškovė nurodo, jog kartu su ieškiniu yra pateikusi įrodymus, kurie galimai pagrindžia, jog atsakovės priimtas įsakymas neatitinka teisės aktų reikalavimų.
7.4. Apeliantės teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcinga priemonė esamos situacijos stabilumui užtikrinti. Ieškovė siekia išsaugoti status quo padėtį, kol bus išnagrinėta civilinė byla ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrintų nepertraukiamą namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, taip užkertant kelią, žalai, kuri gali kilti nutraukus šių objektų administravimą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nebūtų užtikrinta ieškovės bei namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų pusiausvyra, kadangi ieškovė netektų teisės teikti namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, dėl ko patirtų didelę finansinę žalą, o namo butų ir kitų patalpų savininkai galimai patirtų žalą dėl to, jog namo bendrojo naudojimo objektai nebūtų administruojami.
7.5. Ieškovė nurodo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bei susiklosčius tokiai situacijai, jog teismas civilinės bylos nagrinėjimu metu nustatys, jog atsakovės priimtas įsakymas pažeidžia teisės aktų reikalavimus, dėl ieškovės padarytos žalos, gali tapti neįmanoma grąžinti ieškovės bei namo butų ir kitų patalpų savininkų į pradinę, iki ginčo buvusią, padėtį. Pažymėjo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovei, ieškovė būtų užtikrinta, kad galimai teismas tenkins ieškovės ieškinio reikalavimą, taip pat bus išvengta žalos, kuri gali kilti ne tik ieškovei, bet ir namo butų bei kitų patalpų savininkams.
Atsiliepimas
8. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Atsakovės teigimu, pareikšto ieškinio turinys jau šioje stadijoje akivaizdžiai leidžia daryti išvadą, kad nesant kitų nei ieškovės nurodomų įsakymo panaikinimo pagrindų, ieškinys yra nepagrįstas, o ieškovės reiškiami reikalavimai negalės būti teismo tenkinami visa apimtimi.
8.2. Atsakovė nurodo, jog ieškovė turi pareigą įrodymais pagrįsti prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą bei sąlygų jas taikyti buvimą, tačiau nei ieškinyje, nei atskirajame skunde nenurodytos jokios faktinės ir/ar teisinės aplinkybės, nepateikiami jokie duomenys ir įrodymai leidžiantis daryti išvadą, jog egzistuoja konkrečių ieškovės teisių pažeidimo tikimybė bendrojo naudojimo objektų administratoriaus keitimo procese, turint omenyje aplinkybę, kad administratoriaus keitimo procesą inicijavo patys daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai, o atsakovė įformino šių asmenų išreikštą valią dėl administratoriaus pakeitimo ir naujojo išrinkimo.
8.3. Atsakovė pažymėjo, jog nors ieškovė teismo prašo pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. A30-2701/21 neteisėtu ir jį panaikint, tačiau įsakymo turinys suponuoja tai, kad ne visi ginčijamo įsakymo punktai yra tiesiogiai susiję su ieškove, tiesiogiai jai adresuojami ir sukelia atitinkamas teisines pasekmes būtent ieškovei. Iš ginčijamo įsakymo turinio matyti, kad šiuo įsakymu yra keičiamas ne tik ieškovės administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašas, bet išsprendžiami ir kiti klausimai, pavyzdžiui, teikiami įpareigojimai UAB „Admi“ ir kt., todėl akivaizdu, jog ne visi ginčijamo įsakymo punktai daro įtaką ieškovės teisių ir pareigų apimčiai, o tai kartu suponuoja, kad ieškovė neturi teisinio subjektinio suinteresuotumo ginčyti įsakymą visa apimtimi. Taigi, jau šioje ieškinio nagrinėjimo stadijoje akivaizdu, jog teismas negalės priimti sprendimo pagal dabar suformuluotą ieškovės ieškinio reikalavimą, todėl atsakovė vertina, jog jau šioje proceso stadijoje pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga nėra patvirtinta ir įrodyta, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas jau vien dėl šios priežasties.
8.4. Ieškovė visiškai neįrodinėja aplinkybės, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo byloje įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas. Ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas ir pagrįstas. Ieškovė ne tik, kad neįrodė grėsmės teismo sprendimo, kuris būtų palankus ieškovei, įvykdymui ar jo apsunkinimui, ieškovė savo procesiniuose dokumentuose šios aplinkybės net nebandė įrodinėti ir apie ją neužsimena.
8.5. Atsakovė nurodo, jog ieškovė nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių tariamos žalos atsiradimo riziką butų ir kitų patalpų savininkų interesams nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Procedūriniai bendrosios dalinės nuosavybės administravimo pareigų perdavimo, vykdymo teisiniai klausimai yra reglamentuoti įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose. Būtent iš šių teisės aktų bei ginčijamo atsakovės direktorius pavaduotojo įsakymo ieškovei kyla pareiga perduoti namo administravimą naujai išrinktam namo administratoriui, tačiau ieškovė tai daryti sąmoningai atsisako, pati savo neteisėtais veiksmais ir sukurdama žalos, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, kurie išreiškė savo valią dėl ieškovės pakeitimo, situaciją.
8.6. Pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovės interesai galimo ieškinio patenkinimo atveju nukentėtų mažiau nei galėtų būti pažeisti atsakovės ar namo butų ir kitų patalpų savininkų interesai, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinį atmetus. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai išreiškė savo valią dėl administratoriaus pakeitimo ir naujojo administratoriaus paskyrimo, todėl didesnė žala minimų asmenų interesams atsiranda ieškovei vilkinant namo perdavimo naujajam administratoriui procedūras ir vykdant daugiabučio namo administravimą prieš savininkų valią. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų nepaisoma visų gyventojų, kurie dalyvavo administratoriaus pasirinkimo procese, valia ir pasirinkimas dėl jiems tinkančio administratoriaus.
8.7. Ieškovė neįrodė kokiu būdu pasunkėtų teismo sprendimo panaikinti atsakovės priimtą įsakymą įvykdymas, kadangi toks teismo sprendimas nereikalautų jokių papildomų vykdymo veiksmų atlikimo, o kartu neįrodė ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos
9. Trečiasis asmuo UAB „ADMI“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Trečiasis asmuo nurodo, jog ieškovė savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia deklaratyviais pasisakymais apie tariamą trečiojo asmens neveikimą neadministruojant daugiabutį namą, siekdama sukurti iliuziją, kad dėl trečiojo asmens tariamo neveikimo namo gyventojai patirs tariamą žalą dėl namo neadministravimo, tačiau ieškovė sąmoningai nutyli esmines namo piktybinio neperdavimo aplinkybes. Kadangi ieškovė ignoravo bet kokius trečiojo asmens raginimus atlikti daugiabučių namų perdavimo veiksmus, trečiasis asmuo 2021 m. gruodžio 2 d. vienašališkai perėmė namo (duomenys neskelbtini) administravimą. Perėmimas buvo fiksuotas dalyvaujant antstoliui Gintui Badikoniui.
9.2. Ieškovės atskirojo skundo deklaratyvūs pasisakymai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų užtikrinta ieškovės bei namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų pusiausvyra, kadangi ieškovė netektų teisės teikti namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, dėl ko patirtų didelę finansinę žalą, o namo butų ir kitų patalpų savininkai galimai patirtų žalą dėl to, jog namo bendrojo naudojimo objektai nebūtų administruojami, yra visiškai nepagrįsti ir neparemti jokiais objektyviais įrodymais. Pažymėjo, kad ieškovė ne tik kad nevykdė įsakymo beveik 3 mėnesius, tačiau klaidina teismą iškeldama tokias tikrovės neatitinkančias hipotezes apie namo neadministravimą ir tariamą žalą. Trečiojo asmens teigimu, ieškovė jokių įrodymų, kad trečiasis asmuo tariamai neadministruos namo, nepateikė, todėl atmestini kaip neįrodyti bet kokie ieškovės deklaratyvūs teiginiai apie tariamą namo savininkų žalą, dėl to, kad jų bendrojo naudojimo objektai bus neadministruojami kol vyks civilinės bylos nagrinėjimas.
9.3. Ieškovė nesąžiningai klaidina teismą, kad apie priimtą įsakymą sužinojo tik 2021 m. spalio 15 d. Apie įsakymo priėmimą ieškovei galėjo būti žinoma vėliausiai 2021 m. rugpjūčio 19 d., kai apie priimtą įsakymą ieškovę informavo trečiasis asmuo, kartu prašydamas pranešti apie objekto perdavimo datą ir laiką. Daugiabučio namo savininkams žalą daro būtent ieškovė, nes dėl jos nepateisinamų veiksmų buvo delsiama perduodi namo administravimą.
9.4. Ieškovė nepateikia jokių argumentų nei dėl būsimo sprendimo neįvykdymo ar realios neįvykdymo grėsmės, nei įrodymų, apie tariamai gresiančią didelę žalą. Ieškovė prašymą grindžia abstrakčiais pasvarstymais ir teisės normų citavimu, o tokie teiginiai vertintini tik kaip nepagrįsti pasisakymai ir negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti būsimojo sprendimo įvykdymą. Panaikinus įsakymą, ieškovė toliau galėtų administruoti namą, o negautos finansinės naudos civilinės bylos nagrinėjimo metu galėtų reikalauti iš atsakovės kitomis teisėtomis priemonėmis, pvz. reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo.
9.5. Namo savininkai išreiškė valią pakeisti namo administratorių, todėl jų valia turi būti saugoma kaip visuomenės interesas. Vien tai, kad ieškovė siekia toliau administruoti namą, nereiškia, kad jos interesas yra viršesnis ir turėtų būti saugomas, įskaitant ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, namo savininkai būtų priversti gauti paslaugas iš subjekto, kurio paslaugų jie nepageidauja. Taigi, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeistų namo gyventojų interesus ir suteiktų išimtinai ieškovei nepagrįstą pranašumą.
9.6. Trečiojo asmens nuomone, ieškovė reikšdama ieškinį siekia tik vilkinti namo administratoriaus pakeitimo procesą, bei, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, gauti papildomos finansinės naudos administruojant ir prižiūrint daugiabutį namą teisminio proceso metu. Ieškovė nepagrindė savo ieškinio reikalavimų, todėl ir pagrindo vertinti, kad ieškovė pagrindė savo ieškinį, nėra. Kadangi ieškovė nepagrindė ieškinio reikalavimo panaikinti įsakymą visa apimtimi, laikytina, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones sustabdant viso įsakymo vykdymą yra absoliučiai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
11. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
12. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
13. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2021 m. gegužės 24 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų prašymą; 2021 m. birželio 21 d. pranešimą savininkams dėl balsavimo raštu Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. rugpjūčio 5 d. balsavimo raštu skaičiavimo komisijos sudarytą protokolą (duomenys neskelbtini); 2021 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymą Nr. A30-2701/21.
14. Taip pat trečiasis asmuo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2021 m. spalio 4 d. ir 2021 m. spalio 11 d. elektroninius laiškus dėl namo perdavimo; 2021 m. spalio 19 d. ir 2021 m. lapkričio 8 d. raštus dėl perdavimo; 2021 m. lapkričio 29 d. ir 2021 m. gruodžio 1 d. raštus dėl apžiūros; 2021 m. gruodžio 8 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.
15. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėtas nepranešus atsakovei ir trečiajam asmeniui (CPK 147 straipsnis), taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar tikrai egzistavo sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių instituto netaikymui, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta vėliau kilusį poreikį atsakovei ir trečiajam asmeniui teikti naujus įrodymus, taigi juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis). Ieškovei šie rašytiniai įrodymai atskirojo skundo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo metu yra žinomi, nes jie buvo išsiųsti kartu su atsakovės bei trečiojo asmens atsiliepimais ieškovei susipažinti.
17. 2022 m. vasario 1 d. d. teisme buvo gautas ieškovės prašymas prie atskirojo skundo dėl teismo precedento ginčo klausimu. Iš šio prašymo turinio nustatyta, jog jame ieškovė nurodo, kad siekiant formuoti vienodą teismų praktiką, jog tuo pačiu klausimu, nebūtų priimti skirtingi procesiniai sprendimai, teismas turėtų atsižvelgti teismo precedentą nagrinėdamas ieškovės atskirojo skundo pagrįstumą. Kartu su šiuo prašymu ieškovė pateikė Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kuri ieškovės manymu, papildomai patvirtina ieškovės atskirajame skunde pateiktus argumentus. Taigi, įvertinus minėto ieškovės prašymo turinį, darytina išvada, jog tokio pobūdžio prašymu siekiama papildyti jau pateiktą byloje atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutarties. CPK 323 straipsnyje įtvirtinta, jog pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti 2022 m. vasario 1 d. teisme gautą ieškovės prašymą prie atskirojo skundo su naujai pateiktu įrodymu ir spręsdamas atskirojo skundo (ne)pagrįstumo klausimą jo nevertina.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
19. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reikalavimas negalės būti patenkintas dėl akivaizdaus jo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo Nr. A30-2701/21 apskundimui; pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. A30-2701/21 neteisėtu ir jį panaikinti.. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai yra preliminariai pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo su nurodyta išvada nesutikti, kadangi ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai sudaro pagrindą teigti, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas preliminariai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus.
21. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
22. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovei, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovei, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimas būtų patenkintas, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje e2-1718-943/2016).
23. Nagrinėjamų atveju ieškovė prašo pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. A30-2701/21 neteisėtu ir jį panaikinti. Taigi iš esmės ieškovė siekia, kad išliktų padėtis, buvusi iki ginčijamo įsakymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, sustabdant atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 2 d. įsakymo Nr. A30-2701/21, vykdymą, yra neproporcingos siekiam tikslui, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcingas daugiabučio namo gyventojų atžvilgiu. Pažymėtina, jog sprendimas dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo ir pakeitimo yra išimtinė butų ir kitų patalpų savininkų valios išraiška ir absoliuti jų teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 4.84 straipsnis). Taigi, pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovės interesai galimo ieškinio patenkinimo atveju nukentėtų mažiau nei galėtų būti pažeisti atsakovės ar namo butų ir kitų patalpų savininkų interesai, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinį atmetus.
24. Pažymėtina ir tai, jog šiuo atveju ieškovė pareiškė reikalavimą dėl pripažinimo, t. y. tokio pobūdžio reikalavimą, kurį patenkinus, teismo sprendimas nereikalauja jokio vykdymo, kadangi teisių pripažinimas savaime sukelia ieškovės siekiamas teisines pasekmes. Pažymėtina, kad ieškiniai dėl pripažinimo paprastai nereikalauja priverstinio vykdymo, todėl nereikalauja ir vykdymo užtikrinimo laikinųjų apsaugos priemonių pagalba (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).
25. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis suponuoja teismo pareigą taikyti tokias priemones tik tuo atveju, jeigu tai gali realiai padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba išvengti kitų neigiamų padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-567-516/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas nei kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal įsiteisėjusį vykdytiną dokumentą atlikimo prieš naują bylą inicijavusį asmenį tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019).
26. Ieškovė, argumentuodama grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teigia, kad nesiėmus šių priemonių, per tą laiką, kol šioje byloje bus priimtas sprendimas, ieškovė netektų teisės teikti namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, dėl ko patirtų didelę finansinę žalą, o namo butų ir kitų patalpų savininkai galimai patirtų žalą dėl to, jog namo bendrojo naudojimo objektai nebūtų administruojami. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su šiais ieškovės argumentais pažymi, kad ieškovė nepateikė jokių argumentų nei dėl būsimo sprendimo neįvykdymo ar realios neįvykdymo grėsmės, nei įrodymų, apie tariamai gresiančią didelę žalą (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovės prašymas yra deklaratyvaus pobūdžio ir toks prašymas negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti būsimojo teismo sprendimo įvykdymą.
27. Be to, sutiktina su trečiojo asmens argumentais, jog panaikinus ginčijamą įsakymą, ieškovė toliau galėtų administruoti minėtą daugiabutį namą, o negautos finansinės naudos civilinės bylos nagrinėjimo metu galėtų reikalauti iš atsakovės kitomis teisėtomis priemonėmis, pvz. reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis), tačiau jomis nėra siekiama apsisaugoti nuo ateityje galinčių kilti papildomų ginčų. Priešingu atveju, šiam tikslui taikant laikinąsias apsaugos priemones, tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirčiai ir esmei, kuri imperatyviai įtvirtinta CPK 144 straipsnyje. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2015).
28. Nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, jog byloje nėra duomenų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų (CPK 178 straipsnis). Nesant šios sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti minėtas laikinąsias apsaugos priemones.
29. Teismas pažymi, kad pasikeitus aplinkybėms, ieškovė galėtų pakartotinai teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas civilinę bylą Nr. e2-36058-931/2021 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi nutraukė, tačiau minėta nutartis nėra įsiteisėjusi.
31. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, arba vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų ir atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta 2018 m. liepos 4 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės, priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato, todėl šalims bylinėjimosi išlaidų atlyginimas šios bylos nagrinėjimo stadijoje nepriteistinas.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
34. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį paliktą nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.