Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gegužės 8 d. nutarties K. Ž. administracinių nusižengimų bylose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. Ž. Institucijos vyriausiosios specialistės 2022 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 144 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 220 eurų bauda už tai, jog 2022 m. rugsėjo 3 d. 07.53 val. užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) atsakingas asmuo K. Ž. skleidžia išorinę reklamą su turiniu (dvi plokštumos) „(duomenys neskelbtini) artimo kredito unija Kreditai verslui su valstybine garantija ir 36 mėn. palūkanų kompensacija 25 metai (duomenys neskelbtini) www. (duomenys neskelbtini)“ (iš vienos pusės plokštumos). „K. A. P. gaminimo malonumą Surinkite gaukite nuolaidą iki 75% Maxima“ (iš kitos pusės plokštumos), neturint galiojančio Kauno miesto savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą Kauno savivaldybės teritorijoje. Ir tuo pažeidė 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2022 m. gegužės 26 d.) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimą.

2. Be to, K. Ž. Institucijos vyriausiosios specialistės 2022 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 144 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 220 eurų bauda už tai, jog 2022 m. rugsėjo 3 d. 10.33 val. užfiksuota, kad prie (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo K. Ž. skleidė išorinę reklamą su turiniu „10 metų garantija! “ (duomenys neskelbtini)“(viena plokštuma), neturint galiojančio Kauno miesto savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą Kauno savivaldybės teritorijoje. Ir tuo pažeidė 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2022 m. gegužės 26 d.) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimą.

3. Be to, K. Ž. Institucijos vyriausiosios specialistės 2022 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 144 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 220 eurų bauda už tai, jog 2022 m. rugsėjo 3 d. 09.00 val. užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo K. Ž. skleidė išorinę reklamą su turiniu „(duomenys neskelbtini) žaliuzės roletai tinkleliai internetu pigiau! greičiau! saugiau! www. (duomenys neskelbtini).lt e-parduotuve“ (viena plokštuma), neturint galiojančio Kauno miesto savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą Kauno savivaldybės teritorijoje. Ir tuo pažeidė 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymo Nr. VIII- 1871 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2022 m. gegužės 26 d.) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimą.

4. Be to, K. Ž. Institucijos vyriausiosios specialistės 2022 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 144 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 220 eurų bauda už tai, jog 2022 m. rugsėjo 3 d. 09.00 val. užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), ties nusukimu link (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo K. Ž. skleidė išorinę reklamą (dvi plokštumos) su turiniu „(duomenys neskelbtini) Žemos kainos kiekvieną dieną leidžia pradėti ką nors nauja“ (iš vienos pusės) ir „(duomenys neskelbtini) Žemos kainos kiekvieną dieną leidžia dainuoti“ (kita plokštuma), neturint galiojančio Kauno miesto savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą Kauno savivaldybės teritorijoje. Ir tuo pažeidė 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2022 m. gegužės 26 d.) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimą.

5. Be to, K. Ž. Institucijos vyriausiosios specialistės 2022 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 144 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 220 eurų bauda už tai, jog 2022 m. rugsėjo 3 d. 10.34 val. užfiksuota, kad ties (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), atsakingas asmuo direktorius K. Ž., skleidžia išorinę reklamą su turiniu „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) JAU PREKYBOJE (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) www. (duomenys neskelbtini).lt NAUJA KOLEKCIJA“(ant vienos plokštumos), neturint galiojančio Kauno miesto savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą Kauno savivaldybės teritorijoje. Ir tuo pažeidė 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2022 m. gegužės 26 d.) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimą.

6. Be to, K. Ž. Institucijos vyriausiosios specialistės 2022 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 144 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 220 eurų bauda už tai, jog 2022 m. rugsėjo 3 d. 09.00 val. užfiksuota, kad ties (duomenys neskelbtini), netoli sankryžos su (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo K. Ž. skleidė išorinę reklamą su turiniu „(duomenys neskelbtini) nuo žaibiškų vagysčių aktyvios rūko apsaugos sistemos www. (duomenys neskelbtini).lt“ (vienos plokštumos pusės) „(duomenys neskelbtini) autoservisas (duomenys neskelbtini) www. (duomenys neskelbtini).lt (duomenys neskelbtini)“ (kitos plokštumos pusės), neturint galiojančio Kauno miesto savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą Kauno savivaldybės teritorijoje. Ir tuo pažeidė 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2022 m. gegužės 26 d.) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimą.

7. Be to, K. Ž. Institucijos vyriausiosios specialistės 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 144 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 430 eurų bauda už tai, jog 2022 m. rugsėjo 20 d. 13.53 val. užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), reklamos leidimo turėtojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (j.k. (duomenys neskelbtini)) atsakingas asmuo - direktorius K. Ž. neišardė specialiosios išorinės reklamos pateikimo priemonės (reklaminio įrenginio). Leidimas įrengti išorinę reklamą Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo iki 2022 m. rugsėjo 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracija raštu Nr. (duomenys neskelbtini) leidimo turėtojui pateikė sprendimą „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ su informacija, kad pasibaigus leidimo įrengti išorinę reklamą galiojimo terminui ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną nuo leidimo galiojimo pabaigos reklaminės veiklos subjektas privalo nukabinti išorinę reklamą ir per 10 darbo dienų nuo leidimo galiojimo pabaigos savo lėšomis išardyti reklaminį įrenginį ir sutvarkyti aplinką. Pranešimas išsiųstas el. pašto adresu(duomenys neskelbtini) Per nustatytą terminą reklaminis įrenginys nepašalintas. Tokia veika buvo pažeistas 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2022 m. gegužės 26 d.) 12 straipsnio 15 dalies 1 punkto reikalavimas.

8. Nesutikdamas su šiais nutarimais, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. Ž. pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas administracinių nusižengimų teisenas jo atžvilgiu nutraukti. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi K. Ž. skundą tenkinto iš dalies ir panaikinto Institucijos vyriausiųjų specialisčių 2022 m. spalio 27 d. ir 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei bylą grąžino Institucijai, kadangi Institucija nepasisakė dėl galimai pareiškėjo padarytos tęstinos veikos, subjektyvinės pusės.

9. Institucija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir palikti galioti ne teismo tvarka 2022 m. spalio 27 d. pažeidėjo atžvilgiu administracinių nusižengimų bylose ROIK: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priimtus nutarimus.

9.1. Skunde teigiama, kad sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymo (toliau – Reklamos įstatymas) nuostatas bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 4-670 (galiojanti redakcija 2018 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 4-371) „Dėl Išorinės reklamos įrengimo tipinių taisyklių patvirtinimo“ taisykles (toliau - Tipinės taisyklės) darytina išvada, kad išorinė reklama gali būti įrengiama ir skleidžiama tik turint leidimą, o neturint šio leidimo, išorinė reklama laikoma neteisėta ir turi būti pašalinta.

9.2. Skunde nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam asmeniui K. Ž. (toliau – ir Pareiškėjas) leidimai įrengti ir skleisti reklamą skirtingais adresais buvo išduoti iki 2022 m. rugsėjo 1 d. O nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 3 d. Pareiškėjas skirtingomis dienomis pateikė 52 naujas paraiškas. 2022 m. liepos 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Institucija leidimo neišdavė paraiškoms Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y. iš visų pateiktų paraiškų Institucija vienu raštu atsisakė išduoti 7 leidimus. Apylinkės teismas įvertinęs tai padarė išvadą, kad Institucija paraiškas pripažino skirtingose septyniose vietose kaip vieną įmonės veiklos faktą, tačiau vėliau surašydama protokolus ir priimdama skundžiamus nutarimus, pažeidimus traktavo kaip atskirus, o ne tęstinę vienos įmonės veiklą. Institucija su tuo nesutikdama pažymi, kad atsisakymo rašymas, būtent rašymo momentu neturi nieko bendra nei su likusiomis 45 paraiškomis, nei su reklamos skleidimu, nei su įrenginių pašalinimu. Nagrinėjamu atveju leidimai buvo galiojantys, pareiga Pareiškėjui nustoti skleisti reklamą atsirado tik pasibaigus leidimo galiojimui, todėl apylinkės teismas tokią išvadą padarė visiškai nepagrįstai.

9.3. Skunde pažymima, kad ANK 32 straipsnio 4 dalis numato, jog vienu nutarimu galima skirti vieną administracinę nuobaudą, o ANK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. Nagrinėjamu atveju nėra skirtingų administracinių nusižengimų sutapties, kai vienu metu yra pažeidžiami keli ANK straipsniai, t. y. padaromi keli skirtingi administraciniai nusižengimai, numatyti skirtinguose ANK straipsniuose. Asmuo privalo atsakyti už visas savo padarytas neteisėtas veikas, todėl už 7 skirtingus, skirtingose vietose ir skirtingu laiku, su skirtingomis pažeidimo priemonėmis bei skirtingomis pasekmėmis nusižengimus turėjo būti nagrinėjamos 7 atskiros bylos ir priimti 7 atskiri nutarimai.

9.4. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismas ne tik nepasinaudojo ANK 630 straipsnio 1 dalyje, 632 straipsnio 5 dalyje, 640 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytomis galimybėmis imtis aktyvių veiksmų renkant įrodymus, bet pats darė klaidas taikydamas teisės normas, kadangi priėmė nagrinėti skundą su trūkumais (vienas skundas – septyni nutarimai) ir taip pažeidė pareigą išsamiai ištirti bylos aplinkybes. Tuo tarpu teismų praktikoje tiriant administracinius nusižengimus bei nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas turi būti vadovaujamasi ir proporcingumo bei operatyvumo principais, t. y. teismas, siekdamas greitesnio, ekonomiškesnio ir operatyvesnio proceso gali bylas sujungti į vieną savo iniciatyva. Tačiau ANK nėra numatyta, jog teismai galėtų subendrinti tam pačiam asmeniui skirtingais įsiteisėjusiais nutarimais paskirtas administracines nuobaudas, kaip tai yra numatyta baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymuose. Vertinant tai galima pagrįstai teigti, kad įstatymo leidėjo tikslai, kai skiriamos administracinės nuobaudos, yra už kiekvieną atskirai padarytą administracinį nusižengimą asmenį nubausti be galimybės taikyti dalinį nuobaudų subendrinimą, tokiu būdu švelninant jo teisinę padėtį. Įstatymo leidėjo tikslas yra kiek galima efektyviau užkirsti kelią naujų administracinių nusižengimų darymui, ateityje nesuteikiant galimybės asmeniui manyti, kad jam finansiškai būtų naudinga daryti teisės pažeidimus, už kurių padarymą įstatymų nustatyta tvarka kyla administracinė atsakomybė (Vilniaus regiono apylinkės teismas byloje Nr. AN2-264-898/2022).

9.5. Pasak Institucijos, K. Ž. apylinkės teismui pateiktame skunde iš esmės neginčija faktinių aplinkybių bei sutinka, jog (duomenys neskelbtini), skleidė išorinę reklamą, taip pat ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), V(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties nusukimu link (duomenys neskelbtini) bei, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje stovi neišardytas reklaminis įrenginys, tačiau Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad turi galiojantį leidimą ir yra netinkamas subjektas. Tačiau tiek pirminiame leidime įrengti išorinę reklamą, tiek ir 2022 m. liepos 26 d. atsisakyme suprantamai ir aiškiai surašyta, kiek galioja leidimas. Be to, reklaminės veiklos subjektas - UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų, Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimų, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių reklaminę veiklą, reikalavimus. Todėl Pareiškėjui jau 2022 m. rugsėjo 1 d., kuomet baigėsi leidimų galiojimo terminas, buvo žinoma apie tai, kad negalima skleisti išorinės reklamos neturint leidimų. Vien tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas K. Ž. nesutinka su 2022 m. liepos 26 d. priimtu Institucijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), savaime nereiškia, kad nagrinėjamu atveju leidimai ginčo vietose yra išduoti pagal Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalį.

9.6. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad jeigu asmuo per metus nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė pažeidimą, kuris sutampa su ANK analogiško straipsnio dalies dispozicija, turėtų būti laikoma, kad asmuo pažeidimą padarė pakartotinai. Veikos pakartotinumas yra administracinio nusižengimo kvalifikuojantis požymis ir numato atsakomybę pagal ANK 144 straipsnio 5 dalį, todėl darytina išvada, kad materialiosios teisės norma pagal ANK 144 straipsnio 1 ir 5 dalis šiuo atveju yra pritaikyta tinkamai, o apylinkės teismo aiškinimas, jog padaryti šeši atskiri nusižengimai dėl reklamos skleidimo be leidimo netinkamai kvalifikuoti pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį, nes šio straipsnio 5 dalyje numatytas veikos pakartotinumas, neatitinka ANK 40 straipsnyje numatytos pakartotinumo sampratos.

9.7. Skunde teigiama, kad skundžiama nutartis yra neteisėta dar ir dėl to, kad joje apylinkės teismas sprendė, jog neišnagrinėjus administracinės bylos dėl leidimų neišdavimo nepagrįstumo Regionų apygardos administraciniame teisme ir apskundus priimtą minėto teismo sprendimą Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo aktualaus ginčo santykiams spręsti, Pareiškėjo atsakomybė pagal ANK dėl savo baudžiamojo pobūdžio yra nesavalaikė. Tačiau, pasak Institucijos, tiek vadovaujantis Konstitucinio Teismo išaiškinimais, tiek teismų praktika precedentas taikomas tik tais atvejais, kai sutampa bylų ratio decidendi, tai yra konkrečios bylos aplinkybės. Tuo tarpu atsisakymo išduoti leidimą išorinei reklamai įrengti bei konkurso sąlygų teisėtumo klausimas nėra surašytų skundžiamų nutarimų nagrinėjimo dalykas, nes yra skundžiami nutarimai administracinio nusižengimo bylose, o ne Institucijos atsisakymas išduoti leidimą ar konkurso sąlygos. Pažymint, kad individualaus teisės akto galiojimo nesustabdo jo apskundimas teismui ir tokio individualaus teisės akto apskundimas ir jo vykdymas nėra dvi alternatyvos, vieną iš kurių gali pasirinkti ją turintis vykdyti asmuo.

9.8. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskundusi Institucijos atsisakymą išduoti leidimą prašė Regionų apygardos administracinio teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios gali būti taikomos, jeigu yra nustatoma, kad yra prima facie argumentai, leidžiantys abejoti skundžiamo administracinio akto teisėtumu, tačiau buvo priimtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepalankus sprendimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat netenkino šio prašymo, motyvuodamas tuo, kad argumentai, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, kiltų neatitaisoma žala pareiškėjų galimybėms dalyvauti atnaujintose atsakovo organizuojamo konkurso procedūrose, yra abstraktus ir hipotetinio pobūdžio. Teismas taip pat pažymėjo, kad nesutikus išduoti naujų leidimų iš šių vietų negaunat pajamų, nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Aplinkybė, jog nėra aiški konkurso atnaujinimo ar naujo konkurso paskelbimo data, nėra reikšminga sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kadangi ir kiti konkurse dalyvavę reklamos paslaugų teikėjai yra tokioje pačioje padėtyje. Be to teismas šioje nutartyje nurodė, jog pareiškėjai žinojo, kad pasibaigus turimo leidimo galiojimui, tuo atveju, jeigu nebus pratęstas leidimo galiojimo terminas, jie bus priversti išardyti reklaminį įrenginį ir sutvarkyti vietą, kurioje jis buvo (LVAT administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Šios aplinkybės, anot Institucijos, paneigia pirmosios instancijos teismo aiškinimą, jog Pareiškėjo atsakomybė pagal ANK dėl savo baudžiamojo pobūdžio yra nesavalaikė.

9.9. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas remdamasis neįsiteisėjusia nutartimi ir spręsdamas, kad Pareiškėjo veiksmuose gali nebūti tyčios, kadangi Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 14 d. sprendimu nusprendė panaikinti Institucijos 2022 m. liepos 26 d. sprendimą neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą, o Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 28 d. sprendimu pripažino neteisėtomis 2022 m. birželio 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos paskelbto viešo konkurso dėl rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą dydžio nustatymo atitinkamas sąlygas ir nutraukė minėto viešo konkurso procedūras, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Be kita ko, gilindamasis ir aiškindamas Institucijos atsisakymo išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą motyvų pagrįstumą ir Regionų apygardos administracinio teismo sprendimus, peržengė savo kompetencijos ribas. Kadangi Regionų apygardos administracinis teismas nagrinėja viešojo administravimo srities ginčus, o bendros kompetencijos teismai administracinių nusižengimų bylas. Tuo tarpu Pareiškėjas dieną, kai buvo surašomi aktai, galiojančių leidimų neturėjo. Nors Reklamos įstatymas nenumato atvejų ir aplinkybių, kad būtų galima skelbti išorinę reklamą neturint tam galiojančio leidimo, o neturint šio leidimo, išorinė reklama laikoma neteisėta ir turi būti pašalinta (LVAT byla Nr. A-70-438/2019). Todėl darytina išvada, kad Institucijos akto apskundimas neturi jokios įtakos nusižengimo tyrimo procesui bei nesuteikia išskirtinės teisės nesilaikyti įstatymų ir daryti administracinius nusižengimus, dėl to apylinkės teismo nutartis turi būti panaikinta.

10. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. Ž. atstovas advokatas Karolis Vaičekauskas atsiliepime į Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

10.1. Atsiliepime sutinkama su apylinkės teismo išvada, kad Institucijos nutarimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo K. Ž. atžvilgiu taikyti administracinę atsakomybę negali būti laikomi kaip savalaikiai, kadangi yra nagrinėjama administracinė byla dėl Institucijos atsisakymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduoti leidimus išorinei reklamai įrengti. 2023 m. kovo 14 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimu Institucijos atsisakymas išduoti leidimus išorinei reklamai įrengti buvo panaikintas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams ir iš esmės neteisėtas. Atitinkamai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskundė šio teismo sprendimo dalį, kuria nebuvo tenkintas reikalavimas pripažinti, kad leidimai įmonės atžvilgiu yra laikytini išduotais pagal įstatyme numatytą pagrindą (Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalį). Taigi, šiai dienai preliminariai galima spręsti, kad Institucija neteisėtai apribojo bendrovės galimybes vykdyti ekonominę veiklą. Visgi, su viešojo administravimo subjekto priimtais sprendimais nesutinkantis ir juos įstatymų nustatyta tvarka administracinėje byloje ginčijantis asmuo yra faktiškai paverstas sistemingu ir piktybiniu įstatymų pažeidėju, o į tokio asmens asmeninę istoriją Institucijos iniciatyva yra surašomi dešimtys „pažeidimų“. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo įsitikinimu, K. Ž. nubaudimas nesulaukus administracinės bylos baigties, neatitiktų teisingo proceso, objektyvaus ir visapusiško bylos aplinkybių išnagrinėjimo principų. Šios aplinkybės yra esminės sprendžiant ir dėl K. Ž. kaltės buvimo ar nebuvimo. Institucija, atlikdama administracinių nusižengimų tyrimą, prieš surašant protokolus ir nutarimus, turėjo įsitikinti, ar K. Ž. veiksmuose buvo tyčia padaryti administracinius nusižengimus.

10.2. Atsiliepime taip pat sutinkama su apylinkės teismo išvada, kad Institucija visiškai netyrė ir nevertino aplinkybės dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui inkriminuotų veikų kvalifikavimo kaip tęstinių. Institucija pradėjo agresyvią ir itin plačią baudimo bei sankcijų taikymo kampaniją ir bendrovės vadovą iš esmės už tuos pačius veiksmus yra nubaudusi jau tris kartus. 2022 m. spalio 27 d. Institucija Bendrovės vadovo atžvilgiu surašė šešis nutarimus dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 144 straipsnį, dar vieną nutarimą dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 144 straipsnį surašė 2022 m. lapkričio 3 d. 2022 m. lapkričio 28 d. vėl priėmė šešis nutarimus dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 144 straipsnį, o 2023 m. sausio 5-6 dienomis Institucija bendrovės vadovo atžvilgiu surašė septynis nutarimus dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 505 straipsnį. Tokiu būdu Institucija siekia bloginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo teisinę situaciją ir administracinę atsakomybę už vienarūšius bei tęstinius veiksmus pakartotinai taikė itin dažnu periodiškumu.

10.3. Dėl apeliacinio skundo argumento, jog apylinkės teismas priėmė nagrinėti skundą su trūkumais atsiliepime nurodoma, kad šio klausimo Institucija iki šiol niekada nekėlė ir pretenzijų neturėjo. Pasikeitusi Institucijos pozicija, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo nuomone, tik dar kartą patvirtina, kad Institucija sąmoningai siekia bloginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo teisinę situaciją ir kuo labiau apsunkinti šio asmens galimybes veiksmingai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (t. y. Institucija siekia, kad savo teisių gynybai nuo nepagrįsto baudimo Bendrovės vadovas turėtų inicijuoti daugiau teisminių procesų, nei buvo inicijuota). Tokia Institucijos pozicija yra aiškiai ydinga, kadangi tokiu būdu būtų sunkinama ne tik paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė situacija ir galimybės veiksmingai gintis, tačiau taip pat būtų bereikalingi naudojami tiek pačios Institucijos, tiek ir bylą nagrinėjančių teismų žmogiškieji, finansiniai bei laiko resursai. Net ir šiai dienai esamas bylų kiekis pačiai Institucijai, panašu, yra per didelis, kadangi Institucijos atstovai ne kartą tiesiog pamiršo atvykti į paskirtus žodinius teismo posėdžius ar procesinius veiksmus atliko praleidę įstatyme numatytus terminus. Be to, bylos išskaidymas į 7 atskiras bylas iš esmės galėtų lemti ir priešingas teismų sprendimų išvadas dėl tapačių situacijų, kas iš esmės jau yra įvykę kitose tapataus pobūdžio bylose. Esant šioms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. Ž. atstovas advokatas mano, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįstą, o apeliacinis skundas nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo G. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

11. Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo sprendimą dėl Institucijos 2022 m. spalio 27 d. nutarimų priimtų K. Ž. atžvilgiu panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos gražinimo Institucijai, kartu nurodydama ir 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimo priimto K. Ž. atžvilgiu pagal ANK 144 straipsnio 5 dalį ROIK numerį, tačiau skunde dėl šio nusižengimo nepateikdama jokių argumentų, todėl apygardos teismas bylą patikrina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).

12. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde, atsiliepime bei skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytus argumentus bei motyvus, konstatuoja, jog, nors dalis apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutarties pagrįstumo argumentų ir yra teisingi, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, kadangi pats sprendimas naikinti Institucijos vyriausiųjų specialisčių nutarimus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir bylas grąžinti Institucijai, yra teisėtas ir pagrįstas.

13. K. Ž. šešiais Institucijos 2022 m. spalio 27 d. nutarimais buvo nubaustas pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu 2022 m. rugsėjo 3 d. skleidė išorinę reklamą (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), ties nusukimu link (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) netoli sankryžos su (duomenys neskelbtini), neturėdamas galiojančio Kauno miesto savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą Kauno savivaldybės teritorijoje ir taip pažeidė Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus.

14. Taip pat 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimu K. Ž. buvo nubaustas pagal ANK 144 straipsnio 5 dalį už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir būdamas atsakingu už savo įmonės kasdienės veiklos organizavimą, neužtikrino, kad pasibaigus leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) įrengti išorinę reklamą terminui, kuris galiojo iki 2022 m. rugsėjo 1 d., per 1 kalendorinę dieną nenukabinto išorinės reklamos ir per 10 darbo dienų nuo leidimo galiojimo pabaigos neišardė reklaminio įrenginio, įrengto (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini) bei nesutvarkė aplinkos ir taip pažeidė Reklamos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 1 punkto reikalavimą.

15. Pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikė išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų, o ANK 144 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už šio administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai.

16. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint leidimo įrengti išorinę reklamą. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 1 punkte numatyta, jog išorinės reklamos leidimo turėtojas privalo išardyti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę, nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką, kai pasibaigia leidimo galiojimo terminas ar leidimo galiojimas panaikinamas, – per leidimą išduodančios institucijos nustatytą ne trumpesnį kaip vienos darbo dienos, tačiau ne ilgesnį kaip 40 darbo dienų nuo leidimo galiojimo termino pabaigos ar leidimo galiojimo panaikinimo dienos terminą, kuris nurodomas leidime ar leidimą išduodančios institucijos pranešime apie sprendimą panaikinti leidimo galiojimą.

17. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracija buvo išdavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimus išorinei reklamai šiais adresais: 1) (duomenys neskelbtini) (leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) (duomenys neskelbtini) (leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) (duomenys neskelbtini) (leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) (duomenys neskelbtini) (leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)); 5) (duomenys neskelbtini) (leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)); 6) (duomenys neskelbtini) (leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)); 7) (duomenys neskelbtini) (leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Visi šie leidimai galiojo iki 2022 m. rugsėjo 1 d. 2022 m. liepos 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su paraiškomis gauti leidimus įrengti išorinę reklamą tose pačiose vietose, kuriose įrengti reklamą buvo leista išdavus anksčiau paminėtus leidimus, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ informuota, kad leidimai įrengti išorinę reklamą paraiškose nurodytose vietose nebus išduoti, taip pat priminta, kad pasibaigus leidimo galiojimo terminui ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną privaloma nukabinti išorinę reklamą ir per 10 darbo dienų išardyti reklaminį įrenginį bei sutvarkyti vietą ar teritoriją, kurioje buvo įrengtas reklaminis įrenginys.

18. Minėtas Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimas buvo apskųstas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 14 d. sprendimu, iš dalies tenkinus pareiškėjų skundą, be kita ko panaikintas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“, o skundo reikalavimai dėl pripažinimo, kad leidimas įrengti išorinę reklamą pareiškėjams buvo išduotas atmestas kaip nepagrįstas. Minėtas sprendimas dar neįsiteisėjęs, kadangi apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Institucijos 2022 m. spalio 27 d. ir 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimus ir grąžindamas administracinio nusižengimo bylas Institucijai, be kita to, šį savo sprendimą argumentavo ir minėtos administracinės bylos nagrinėjimu, nurodydamas, kad K. Ž. atsakomybė pagal ANK, neišnagrinėjus administracinės bylos dėl leidimų neišdavimo pagrįstumo Regionų apygardos administraciniame teisme, dėl savo baudžiamumo pobūdžio yra nesavalaikė.

19. Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad toks pirmosios instancijos teismo nutarties motyvavimas nagrinėjamu atveju nėra tinkamas. Apeliaciniame skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys į tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimo dėl leidimo neišdavimo apskundimas, priešingai nei nusprendė apylinkės teismas, negali turėti jokios teisinės reikšmės K. Ž. patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ANK 144 straipsnio 1 ir 5 dalis. Pažymint, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi yra K. Ž., 2022 m. liepos 8 d. paraiškomis kreipėsi ne dėl turimų leidimų išorinei reklamai įrengti termino pratęsimo, o buvo prašoma išduoti naujus leidimus. Tad akivaizdu, jog aukščiau minėtų leidimų galiojimas baigėsi 2022 m. rugsėjo 1 d. ir vadovaujantis aukščiau paminėtomis Reklamos įstatymo nuostatomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugsėjo 3 d. skleidė išorinę reklamą neturėdama tam leidimo bei pasibaigus leidimo galiojimui neišardė reklaminio įrenginio, įrengto (duomenys neskelbtini) ir nesutvarkė vietos (teritorijos), kuriose jis stovėjo. Paminint ir tai, kad tiek Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netenkino UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones - leisti naudoti išorinės reklamos įrenginius iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. spalio 26 d. nutartyje pažymėjo, jog pareiškėjai žinojo, kad pasibaigus turimo leidimo galiojimui, tuo atveju, jeigu nebus pratęstas leidimo galiojimo terminas, jie bus priversti išardyti reklaminį įrenginį ir sutvarkyti vietą, kurioje jis buvo. Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog skundo dėl 2022 m. liepos 26 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimo „dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ išnagrinėjimo Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose (šiuo atveju jau Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme) rezultatas nėra reikšmingas teisingam šios administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimui, kaip tai sprendė apylinkės teismas. Todėl sutiktina su apeliacinio skundo motyvais, kad vien administracinės bylos dėl leidimo neišdavimo nagrinėjimas, nesant pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, nesuteikia asmenims pasirinkimo laikytis (nesilaikyti) individualaus teisės akto reikalavimų.

20. Tačiau pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės tą pačią dieną (2022 m. rugsėjo 20 d.) surašė K. Ž., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, net šešis skirtingus administracinio nusižengimo protokolus dėl 2022 m. rugsėjo 3 d. galimai padarytų nusižengimų – išorinės reklamos skleidimo neturint tam leidimo, taip pat tą pačią dieną, t. y. 2022 m. spalio 27 d. beveik vienos valandos laikotarpiu priėmė šešis nutarimus, kuriais K. Ž. nubaustas pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį 220 eurų baudomis. Iš Institucijos pranešimuose/aktuose dėl administracinių nusižengimų pateiktų duomenų matyti, kad K. Ž. visus šiuos nusižengimus galimai padarė per itin trumpą laikotarpį bei iš esmės tokiu pat būdu tik skirtinguose Kauno mieste esančiose reklamos skleidimo įrenginiuose, nesilaikydamas išorinės reklamos įrengimui keliamų reikalavimų. Be to, visi pažeidimai galimai buvo padaryti dėl tos pačios priežasties – UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskundė Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ ir pateikė prašymą laikyti, kad Reklamos įstatyme nustatytu terminu Kauno miesto savivaldybės administracija nepateikė̇ motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti leidimą, o taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, tačiau ne ilgiau kaip iki bus paskelbtas paraiškose nurodytos(-ų) vietos (-ų) viešo konkurso laimėtojas, leisti naudoti išorinės reklamos įrenginius. Nurodytos aplinkybės – galimų administracinių nusižengimų įvykdymo laikotarpis, nusižengimų padarymo aplinkybių sutapimas, priežastys, kodėl buvo skleidžiama reklama (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), leidžia pagrįstai manyti, jog K. Ž. veiksmus, kurie buvo nagrinėjami pradėjus net šešias skirtingas administracinio nusižengimo bylas, galėjo jungti vieninga tyčia, kad K. Ž. subjektyviai savo atliekamus valinius veiksmus galėjo suvokti ne kaip atskiras veikas, o kaip vieną vientisą veiką. Esant tokioms aplinkybėms, Institucija privalėjo svarstyti, ar K. Ž. galimai padaryti pažeidimai turėtų būti kvalifikuojami kaip tęstinė veika, ar vis tik kaip atskiri šeši nusižengimai, bei turėjo apie tai aiškiai pasisakyti nutarimuose, tačiau, kaip matyti, to nepadarė, nors administracinio nusižengimo protokolus surašė bei nutarimus priėmė ta pati Institucija. Šios aplinkybės aukštesniojo teismo vertinimu leidžia pagrįstai teigti, kad Institucijai buvo žinoma apie visus tam pačiam asmeniui surašytus administracinių nusižengimų protokolus. Tokiu atveju neišsprendus klausimo, ar pažeidimai yra tęstiniai, tapatūs, vienarūšiai ir pan., kiekvieną pažeidimą nagrinėjant atskiroje byloje yra sukuriama dirbtinė situacija, sunkinanti pažeidėjo teisinę padėtį ir pažeidžianti proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Institucija, pradėjusi itin didelį kiekį administracinių nusižengimų teisenų skirtingiems asmenims (taip pat ir kitų įmonių vadovams) tiek dėl išorinės reklamos skleidimo neturint leidimo, tiek ir dėl išorinės reklamos įrenginių neišardymo ir teritorijos nesutvarkymo, apeliaciniuose skunduose painiojasi tarp savo ir teismų priimtų sprendimų, nurodo aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos apylinkės teismo, o tai tik parodo, jog ir pati Institucija šioje situacijoje susiduria su sunkumais, atrinkdama, kas, kada ir kokius neteisėtus veiksmus atliko ir kokiu sprendimu yra nubausti. Tad administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų teisinė padėtis dirbtinai kuriant kuo didesnį bylų skaičių neabejotinai yra neproporcingai apsunkinama.

21. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apylinkės teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti sprendžiamas pavienių/tęstinių veikų atribojimo klausimas ir tik išsamiai išsiaiškinus visas šias aplinkybes būtų galima priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą K. Ž. atžvilgiu. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju tik Institucija, inicijavusi administracinio nusižengimo teisenas K. Ž. atžvilgiu, o ne apylinkės ar apygardos teismas, gali įvertinti visus ankstesnius priimtus procesinius dokumentus ir juose užfiksuotas aplinkybes dėl analogiško pobūdžio veiksmų ir spręsti, kurie veiksmai yra tęstiniai, tapatūs, vienarūšiai ir pan. Institucija ir jos pareigūnai, surašydami protokolus, o vėliau nagrinėdami administracinio nusižengimo bylas ir priimdami nutarimus, turi pareigą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių ir kt. Todėl, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principu, nagrinėjamoje situacijoje pareiga K. Ž. veiksmus įvertinti visų pirma tenka Institucijai.

22. Paminint ir tai, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesvarstant jų sujungimo galimybių, ypatingai kai bylos nagrinėjamos panašiu laiku, kadangi kelių procesų inicijavimas suponuoja ir kelių atskirų procesinių sprendimų priėmimą, tuo pačiu kelių nuobaudų paskyrimą. Jeigu tokia teisinė situacija yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), gali būti pasunkinama atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis, todėl tokių situacijų turi būti stengiamasi išvengti. Administracinio nusižengimo protokolą surašanti institucija turi imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti protokolus, kadangi viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-2-2012, 2AT-64-689/2019).

23. Svarbu tai, kad esminis kriterijus atribojant pavienę ir tęstinę veiką yra tyčios turinio atskleidimas. ANK 8 straipsnyje yra apibrėžiamas administracinio nusižengimo padarymas tyčia. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodytų padarinių, ir jų norėjo. Šio straipsnio 3 dalyje išdėstyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. ANK 8 straipsnyje išdėstytas tyčios apibrėžimas ir jos rūšys yra tapačios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 15 straipsnyje nurodytam tyčios apibrėžimui ir jos rūšims, todėl yra pagrindas remtis baudžiamojoje jurisprudencijoje susiklosčiusios teismų praktikos kriterijais atribojant pavienes ir tęstines veikas. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006). Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Nustatant bendrą tyčią turi būti išsiaiškinama, kaip asmuo suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014, LAT administracinėje byloje Nr. 2AT-40-697/2021). Iš to seka, kad apylinkės teismas nutartyje aiškiai įvardijo kriterijus, suformuotus aukštesnių teismų, į ką turėtų Institucija atkreipti dėmesį kvalifikuodama veiksmus ir atribodama pavienes veikas nuo tęstinių.

24. Nors iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad siekis traukti administracinėn atsakomybėn K. Ž. už kiekvieną administracinį nusižengimą yra grindžiamas aiškinimu, jog pažeidimai turi sukurti teisines pasekmes, tačiau aukštesnės instancijos teismas šiame kontekste pažymi, kad teisiniai santykiai tarp ūkio subjektų ir valstybės institucijų net ir nustatytais pažeidimų atvejais neturėtų būti grindžiami vien tik nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių taikymu. Apie tai pasisakyta ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžiant, kad konstituciniai teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (inter alia (be kita ko), 2000 m. gruodžio 6 d., 2011 m. sausio 31 d., 2017 m. kovo 15 d., 2020 m. kovo 18 d. nutarimai). Šių išvadų kontekste paminėtina, kad nuolatinė valstybės institucijų veikla kontroliuojant ir prižiūrint jų kompetencijos lauke esančių subjektų veiklą laiku teikiant informaciją ir nurodymus, įspėjant ir užkardant daromus pažeidimus yra netgi svarbesnė funkcija už represinių priemonių taikymą, šiuo atveju – skiriant dideles baudas.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismas, nustatęs, jog Institucija nesprendė klausimo, ar K. Ž. veiksmuose nėra tęstiniam nusižengimui būdingų požymių, tai yra neišsiaiškino visų jo veiksmų kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių, pagrįstai panaikino Institucijos nutarimus ir bylą grąžino nagrinėti Institucijai. Dėl to naikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartį nėra pagrindo. Šios išvados nekeičia ir apeliaciniame skunde nurodomi apylinkės teismo padaryti procesiniai pažeidimai .

26. ANK 624 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turi būti nurodyta: apylinkės teismo, kuriam skundas paduodamas, pavadinimas; administracinio nusižengimo byla, dėl kurios paduodamas skundas; skundžiamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje (jo dalies) esmė; nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo pagrindai ir motyvai; skundą paduodančio asmens prašymai, įskaitant asmens pageidavimą siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Elektroninių ryšių priemonėmis paduodamame skunde turi būti nurodytas skundą paduodančio asmens ar jo atstovo elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai.

27. Iš lingvistinio ANK 624 straipsnio 2 dalies aiškinimo matyti, kad ši teisės norma nenumato procesinės galimybės vienu skundu apskųsti atskirose administracinių nusižengimų bylose priimtų nutarimų to paties asmens atžvilgiu, t. y. įstatymo leidėjas aiškiai bei nedviprasmiškai nustatė proceso eigą šiuo klausimu – vienu skundu gali būti skundžiamas tik vienas konkretus nutarimas, priimtas konkrečioje administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu. Tuo tarpu K. Ž. dėl jo atžvilgiu priimtų septynių nutarimų apylinkės teismui pateikė vieną skundą, o teismas jį išnagrinėjo, nors laikantis ANK 626 straipsnio 6 dalies reikalavimų, turėjo priimti nutartį skundo trūkumams pašalinti, nurodant, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi pateikti po atskirą skundą dėl Institucijos priimtų nutarimų. O tik po to būtų pagrindas svarstyti klausimą dėl administracinių nusižengimų bylų sujungimo. Vis tik, konstatavus, kad apylinkės teismo sprendimas panaikinti nutarimus ir administracinių nusižengimų bylas grąžinti Institucijai šiuo atveju yra teisingas, vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais, minėtas procesinis pažeidimas nelaikytinas esminiu, dėl kurio būtų pagrindas naikinti skundžiamą nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

28. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, atsižvelgęs į skundžiamos nutarties turinį bei bylos medžiagą, sprendžia, kad šioje nutartyje neaptarti kiti apeliacinio skundo motyvai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako ir Institucijos apeliacinį skundą atmeta, kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palieka be pakeitimų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nutartį nepakeistą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo G. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.