- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- AN2-521-530/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00096-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. G.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas
- Advokatai
- Piotras Orlovas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. atstovo advokato Piotro Orlovo apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. liepos 16 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2021 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) E. G. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 170 Eur bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams, už tai, kad jis 2021 m. kovo 21 d. 17.13 (duomenys neskelbtini) sav. krašto kelyje (duomenys neskelbtini), 53 km, X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ir lenkė kitą transporto priemonę išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108 „sankryža su šalutiniu keliu“.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su Institucijos 2021 m. vasario 22 d. priimtu nutarimu, E. G. minėtą nutarimą apskundė Marijampolės apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti – nutraukti administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu. Marijampolės apylinkės teismas skundžiama nutartimi E. G. skundo tenkino iš dalies ir Institucijos nutarimą pakeitė sumažindamas administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones) taikymo terminą iki 1 mėnesio.
Šalies argumentai
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui E. G. atstovas advokatas Piotras Orlovas prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną E. G. atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde teigiama, kad priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, E. G. teikiami paaiškinimai buvo nuoseklūs. Tuo tarpu byloje buvo netinkamai atliktas įrodymų vertinimas ir siekiant atskleisti tariamo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pirmiausia turėjo būti nustatoma tiksli administracinio nusižengimo padarymo vieta, lenkimo pradžios ir pabaigos taškai, kadangi būtent šie duomenys yra esminiai sprendžiant ar E. G. veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis.
3.2. E. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad policijos pareigūnų R. J. ir N. N. paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu buvo nuoseklūs. E. G. atkreipia teismo dėmesį į tai, kad policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nenurodytos lenkimo manevro atlikimo aplinkybės, nenurodyta ir tai, kad įvykio aplinkybių tinkamam įvertinimui kliudė ir eilė kitų automobilių. E. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), vyko automobilių kolona - „VW Passat“ (autobusiukas), vilkikas su konteineriu, lengvasis automobilis ir policijos pareigūnų automobilis. Šios kolonos aplenkimo metu nebuvo jokių kelio ženklų ir kelio ženklinimo, kuris draustų aplenkti automobilius. Aplenkus automobilių koloną, priešais E. G. vairuojamą automobilį iš dešinės pusės į pagrindinį kelią iš šalutinio išvažiavo kitas automobilis. Šios aplinkybės buvo paaiškintos ir policijos pareigūnams, tačiau į E. G. teiktus paaiškinimus nebuvo atsižvelgta. E. G., važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) kryptimi, buvo sustabdytas prieš 53 km ženklą (iki jo likus maždaug 300 - 400 m). Teismo posėdžio metu R. J. teismui parodė, kad automobilis „Opel Astra“ aplenkė nežymėtą policijos pareigūnų automobilį, grįžo į važiuojamąją kelio dalį, pavažiavus tam tikrą atstumą, aplenkė „VW Passat“ lengvąjį automobilį. Apie kitų transporto priemonių važiavimą pareigūnas nurodė, kad tokių aplinkybių nepamena, nekorektiškai nutraukdamas teisėjos klausimus, net nespėjus pateikti suformuluoto klausimo, tvirtinant, kad lenkimas buvo padarytas pačioje sankryžoje, pažymint, kad pareigūnas daug metų dirba ir geba tinkami nustatyti pažeidimą (iš teismo posėdžio garso įrašo). Prašant byloje esančioje kelio schemoje nurodyti pažeidimo padarymo vietą, pareigūnas tai padaryti nemotyvuotai atsisakė. Pareigūnas N. N. teismo posėdžio metu įvykio aplinkybes aiškino kitaip, negu jo kolega R. J.. N. N. teisme parodė, kad vairuodamas tarnybinį automobilį, per galinį automobilio veidrodėlį pamatė, jog lenkiami keli automobiliai prasidėjus 53 kilometrui. Tuomet, kaip nurodė pareigūnas N. N., „Opel Astra“ automobilis tam tikrą laiką važiavo priešais policijos pareigūnų nežymėtą automobilį ir galiausiai aplenkė „VW Passat“ jau pačioje sankryžoje. Šis pareigūnas pripažino, kad E. G. įvykio vietoje aiškino apie tai, kad iš šalutinio kelio išvažiavo dar vienas automobilis ir jis jį aplenkė. Tačiau pareigūnas pažymėjo, kad priekyje policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, lenkimo metu, nieko daugiau nebuvo išskyrus 50 - 70 m atstumu važiavusio „VW Passat“ automobilio. Taigi, šiuo atveju policijos pareigūnai fiksuodami tariamai padarytą administracinį nusižengimą nenurodė lenkiamų transporto priemonių skaičiaus, buvo nenuoseklūs, E. G. teiktą paaiškinimą perfrazavo pagal savo supratimą, galiausiai nurodė kelio koordinates, kuriose nėra sankryžos, detaliau nenurodant ar lenkimo manevras buvo pradėtas prieš sankryžą, sankryžos pradžioje, viduryje ar pabaigoje. Be to, kyla pagrįstos abejonės dėl policijos pareigūnų galimybės tinkamai matyti tariamą pažeidimą. Pakartotinai pažymėtina, kad policijos pareigūnai automobilio „VW Passat“ valstybinių numerių nematė, tačiau tariamai neleistiną lenkimą, važiuojat 80-90 km/h greičiu, ir lenkiant automobilį „VW Passat“, kuris nuo pareigūnų automobilio buvo nutolęs 50-70 metrų atstumu, pareigūnai neva tai ir galėjo nustatyti tikslią lenkimo vietą.
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Skundžiamojoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pripažįsta, kad Institucijos pateiktame vaizdo ir garso įraše nėra užfiksuotas administracinio nusižengimo faktas, nėra užfiksuotas ir pats lenkimo manevras. Papildomai pastebėtina ir tai, jog Institucijos pateiktame vaizdo ir garso įraše nėra užfiksuotas ir E. G. teiktas paaiškinimas policijos pareigūnams, nors sutinkamai su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. vasario 26 d. Nr. 5- V-185 įsakymu, patvirtintų Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių 7, 23.3, 25 punktais, garso ir vaizdo įrašas turėjo būti fiksuojamas ne tik tarnybiniame automobilyje, bet ir policijos pareigūnui bendraujant su E. G.. Paminėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas dėl aukščiau nurodytų imperatyvių Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių punktų pažeidimo nepasisakė. Manytina, kad šios aplinkybės, kuomet Institucija, turėdama pareigą įrodyti administracinio nusižengimo padarymą, neatlieka jokių veiksmų nusižengimo faktui įrodyti ir užfiksuoti, duomenų apie administracinio nusižengimo padarymą nebuvimas, turėtų būti aiškintinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
3.4. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas pažymėdamas, kad E. G. lenkimo manevrą pradėjo prieš sankryžą, kai kelias jau buvo paženklintas ištisine linija, taip pat pravažiavęs kelio ženklą Nr. 108, privalėjo matyti ir įvertinti, kad už 150 - 300 m. bus kelio atkarpa, kurioje draudžiama lenkti. Bei nurodydamas, kad pareiškėjas iki sankryžos privalėjo grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę, tačiau to nepadarė, tik patvirtina, kad ši administracinio nusižengimo byla nebuvo visapusiškai išnagrinėta, o pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra sietinos išimtinai tik su prielaidomis, kadangi byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris galėtų tokią teismo išvadą patvirtinti. Kadangi administracinio nusižengimo vietos padarymo koordinates suvedus tinklapyje http./maps.ltt/map/ bei tas pačias koordinates perkėlus į tinklapį „Google maps“, akivaizdžiai matoma, kad tiek kelio ženklinimas, tiek kelio ženklai, neginčytinai patvirtina, jog nurodytoje administracinio nusižengimo padarymo vietoje nėra jokios sankryžos ar ištisinės kelio žymėjimo juostos. Koordinatėmis įvardinta administracinio nusižengimo padarymo vieta yra pažymėta punktyrine linija, kurioje lenkimas yra leidžiamas. Taigi, nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime, kuriuo E. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, nėra nurodyta lenkimo manevro pradžia, lenkimo manevro pabaiga. Be to, policijos pareigūnai teismo posėdžio metu taip pat nenurodė tokios aplinkybės, kad E. G. lenkimo manevrą būtų pradėjęs prieš sankryžą. Šios aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra visiškai nepagrįstos.
Šalies argumentai
3.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodo, jog priešais policijos pareigūnų automobilį, maždaug 50 - 70 metrų atstumu važiavo kitas automobilis - „VW Passat“. Pareigūnai minėtos transporto priemonės valstybinio numerio ženklų nurodyti negalėjo, nes jų nematė, tačiau tvirtina, kad matė, kaip E. G., vairuojamas automobilis „Opel Astra“ privažiavus kelio 53 kilometrą, aplenkė policijos pareigūnų automobilį, toliau važiuojant pastebėjo, kad automobilis „Opel Astra“ išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priekyje važiuojantį automobilį „VW Passat“ sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108. Remiantis pareigūnų tarnybiniais pranešimais galima teigti, kad tarnybiniame pranešime nurodomi automobiliai turėjo važiuoti 80 - 90 km/h greičiu ir pareigūnai nematydami „VW Passat“ automobilio valstybinių numerių, sugebėjo nustatyti „Opel Astra“ tikslią lenkimo manevro pradžią ir lenkimo manevro pabaigos vietą, nepaisant to, kad kelio matomumą užstoto automobilis „VW Passat“. Vis tik, jei pareigūnai pastebėjo, kad automobilis „Opel Astra“ lenkimo manevrą pradėjo privažiavus kelio 53 km, taip ir lieka nežinoma tariamo administracinio nusižengimo padarymo vieta, nes minimame kilometre yra ne vienas kelio ženklas ir ne viena sankryža.
3.6. Tuo tarpu apylinkės teismas pasisakydamas dėl administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodomų koordinačių tik pažymėjo kad netikslių koordinačių nurodymas, nesudaro pagrindo administracinio nusižengimo teisenos nutraukimui, kadangi apie administracinio nusižengimo padarymo vietą galima spręsti iš pateikto kelio kilometro numerio ir kelio ženklo numerio. Galiausiai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad E. G. paaiškinimas, jog lenkimo manevrą pradėjo pravažiavus sankryžą, teismas vertina kaip jo pripažinimą, jog jis suprato ir žinojo už kokioje konkrečioje vietoje įvykdytą nusižengimą buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tačiau su tokiu teismo išaiškinimu sutikti negalima, kadangi E. G. niekada nesutiko su jo atžvilgiu inicijuota administracinio nusižengimo teisena, tvirtindamas, kad lenkimo manevras buvo pradėtas pasibaigus sankryžai ir esant punktyrinei kelio linijai. Šių teiginių aiškinimas taip, kad sankryžos, esančios 53 km. žinojimas patvirtina asmens kaltę dėl administracinio nusižengimo, prieštarauja įrodymų vertinimo taisyklėms ir kelia pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo.
3.7. Skunde taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismo pateiktas įrodymų vertinimas bei administracinio nusižengimo sudėties nustatymas neatitinka teismų formuojamos praktikos. Kadangi teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai (Klaipėdos apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-462/2017). Šios bylos atveju Institucija pateikdama koordinates pažymėjo tariamo administracinio nusižengimo vietą, kurioje ne tik, kad nėra sankryžos, tačiau kelio ženklinimas patvirtina, kad ir lenkimas pareigūnų nurodytoje vietoje yra leistinas. Pabrėžiant, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-179-493/2016) Šios bylos atveju manytina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl priėjo prie nepagrįstos išvados. Kartu atkreipiant dėmesį, jog Šiaulių apygardos teismas nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-74-309/2021 pažymėta, kad vien policijos pareigūnų apklausa teismo posėdžio metu apie jų surašytus tarnybinius pranešimus, nesant kitų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo teigti, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra priimtas pagrįstai. Ir vien tai, jog teismas nenustatė, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus, nėra pagrindas asmens kaltę grįsti tik šių pareigūnų parodymais. Šios bylos atveju, nesant kitų asmens kaltę pagrindžiančių duomenų, teismas vis tik sprendė, kad policijos pareigūnų teikiami paaiškinimai, laikytini didesnę įrodomąją reikšmę turinčiais įrodymais, kurie tapo esminiais sprendžiant dėl E. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą.
3.8. Skunde daroma išvada, jog duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas (šiuo atveju tai yra policijos pareigūnių vertinimai, nepateikiant neginčijamų duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad jis lenkimo manevrą atliko tame kelio ruože, kuriame lenkimas draudžiamas), nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą, o visas abejones ir neaiškumus teismas turi traktuoti E. G. naudai. Pažymint, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007).
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato viršininkas A. K. prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, teigdamas, kad E. G. skundas apylinkės teisme buvo išnagrinėtas pilnai bei visapusiškai, todėl priimta teisinga, motyvuota ir teisėta nutartis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. E. G. atstovo advokato Piotro Orlovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apelianto atstovas advokatas skunde ginčija teismo atliktą įrodymų vertinimą ir tvirtina, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti nustatoma tiksli administracinio nusižengimo padarymo vieta, kadangi būtent šie duomenys yra esminiai sprendžiant E. G. patraukimo administracinio atsakomybėn pagrįstumo klausimą.
7. Apygardos teismas įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą nutartį bei skundo motyvus daro išvadą, kad tyrimas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje buvo atliktas neišsamiai ir skubotai, nes jo atlikimo metu nebuvo išsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o E. G. atžvilgiu Institucijos surašytas protokolas bei nutarimas neatitinka įstatymo keliamų turinio reikalavimų. Todėl apygardos teismas toliau pasisako tik dėl padarytų procesinių pažeidimų, dėl kurių buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės, nurodydamas protokolo bei nutarimo trūkumus, kurių teismas pats ištaisyti negali.
8. Pritariant apeliacinio skundo argumentams, akcentuotina, kad pagal ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole be kitų duomenų turi būti nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, kuri yra vienas iš būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2017, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019). Taigi, kai nustatomi administracinio nusižengimo protokolo trūkumai, trukdantys nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, tai yra, kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio nusižengimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai Institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes.
9. Byloje nustatyta, kad 2021 m. kovo 21 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu E. G. dėl nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo už tai, kad jis 2021 m. kovo 21 d. 17.13 val., (duomenys neskelbtini) krašto kelyje (duomenys neskelbtini), 53 km, X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ir lenkė kitą transporto priemonę išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108 „sankryža su šalutiniu keliu“ (b. l. 7-8).
10. 2021 m. gegužės 10 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje, kuris buvo priimtas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui, nurodyta, kad nusižengimas padarytas 2021 m. kovo 21 d. 17.13 val., (duomenys neskelbtini) krašto kelyje (duomenys neskelbtini), 53 km, nenurodant administracinio nusižengimo padarymo koordinačių bei transporto priemonės, kuria galimai buvo padarytas administracinis nusižengimas (b. l. 30-31), nors visa ši informacija turėjo būti nurodyta ir nutarime (ANK 618 straipsnio 2 dalis).
11. Apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytas koordinates X: (duomenys neskelbtini); Y: (duomenys neskelbtini) įvedus į internetinį tinklalapį: https://www.google.lt/maps, matomas kelio kilometro ženklas, kuris nurodytas kaip pažeidimo padarymo vieta, nors tai yra ne administracinio nusižengimo padarymo vieta, o vieta, kurią pareigūnai užfiksavo po E. G. sustabdymo, tikslindami kelio kilometrą, kuriame buvo padarytas galimas nusižengimas. Ir nors apylinkės teismas konstatavo, jog administracinio nusižengimo protokole nurodyta netiksli administracinio nusižengimo padarymo vieta, tačiau įvertinęs E. G. duotus parodymus teisme spendė, jog jis suprato ir žinojo, už kokioje konkrečioje vietoje įvykdytą nusižengimą buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir kur galimai padarė administracinį nusižengimą, t. y. (duomenys neskelbtini), krašto kelyje (duomenys neskelbtini), 53 kilometre. Tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad E. G. aplinkybes susijusias su netiksliomis administracinio nusižengimo vietos padarymo koordinatėmis nurodė ne tik teigdamas skundą apylinkės teismui, tačiau ir duodamas rašytinius paaiškinimus Institucijai, todėl šios aplinkybės apylinkės teismo turėjo būti įvertintos itin atidžiai. Ir nors Institucijai įstatymu nėra draudžiama administracinio nusižengimo padarymo vietą fiksuoti nurodant jos koordinates tačiau, tai nepanaikina tiek iš įstatymo, tiek iš šioje nutartyje aptartos teismų praktikos suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių, kylančios pareigos privalomai nurodyti pažeidimo padarymo vietą taip, kad ji būtų aiški ir suprantama bet kuriam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Vien tik kelio pavadinimo ir 53 km nurodymas protokole nurodant X ir Y ašių koordinates, kurios neatitinka administracinio nusižengimo padarymo vietos nėra pakankamas, nes toks protokolas nėra aiškus ir suprantamas, bei leidžiantis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gintis nuo pareikštų kaltinimų, ypač, kai tame kelio kilometre yra ne viena sankryža su šalutiniu keliu. Protokole privalomai turi būti nurodytas kiek įmanoma tikslesnis administracinio nusižengimo padarymo vieta, o koordinatės (ašys) galėtų būti nurodomos tik kaip fakultatyvus (papildomas) vietos patikslinimas (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-297-658/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-423-885/2020). Pažymint, kad kai protokole nėra galimybės nurodyti tikslios administracinio nusižengimo padarymo vietos, aplinkybės gali būti tikslinamos papildomais duomenimis: schemomis, žemėlapiais ir pan., tačiau nei Institucija, nei teismas nesiėmė jokių papildomų priemonių, kad administracinio nusižengimo parymo vieta būtų patikslinta.
12. Taigi, akivaizdu, jog šiuo atveju suformuluotas kaltinimas yra ydingas, o 2021 m. kovo 21 d. protokole ir 2021 m. gegužės 10 d. nutarime užfiksuoti duomenys apie nusižengimo aplinkybes tarpusavyje skiriasi, todėl apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje esantis administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas yra surašyti pažeidžiant ANK 609 ir 618 straipsnių reikalavimus, ir tokie administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo trūkumai riboja administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į gynybą. Todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo administracinio nusižengimo bylos nagrinėti iš esmės ir juo labiau konstatuoti, kad Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Kartu atkreipiant dėmesį, kad administracinio nusižengimo padarymo faktas buvo užfiksuotas 2021 m. kovo 21 d., tuo tarpu policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose užfiksuotos nusižengimo padarymo aplinkybės surašyti 2021 m. kovo 17 d. (b. l. 11-12).
13. ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tai yra keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2016, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-66-976/2017, Nr. 2AT-10-693/2018). Taigi, nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi galimybės keisti administracinio nusižengimo protokole ir priimtame nutarime nurodytų esminių galimo nusižengimo aplinkybių, t. y. keisti juose suformuluotą kaltinimo turinį, sukonkretinant administracinio nusižengimo padarymo vietą, nes tai, kaip jau minėta, esmingai pažeistų E. G. įstatymo garantuojamas procesines teises žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis. To taip pat nėra galimybės padaryti ir apylinkės teisme, todėl šiuo konkrečiu atveju, apygardos teismo vertinimu, tikslinga perduoti bylą Institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl administracinio nusižengimo byloje neaiškiai suformuluoto kaltinimo, o taip pat neišsamaus tyrimo atlikimo. Kadangi būtent Institucija turi įgaliojimus atlikti patikrinimus ir surašyti administracinio nusižengimo protokolus bei priimti nutarimus, ji yra atsakinga už duomenų, būtinų įrodyti ir pagrįsti asmens kaltę, surinkimą bei įvertinimą. Todėl kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su administracinio nusižengimo padarymo aplinkybėmis nevertinami.
14. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartis ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. gegužės 10 d. nutarimas naikintini kaip nepagrįsti ir neteisėti, o administracinio nusižengimo byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Kartu atkreipiant dėmesį, jog apygardos teismui grąžinus bylą Institucijai, E. G. nepraranda ANK 577 straipsnyje numatytų procesinių teisių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 654 straipsniu,
nutaria:
E. G. atstovo advokato Piotro Orlovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. liepos 16 d. nutartį bei Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. gegužės 10 d. nutarimą ir perduoti administracinio nusižengimo bylą tirti Institucijai – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriui.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.