- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-02-19
- Bylos Nr.
- ATP-179-493/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07962-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Pareiškėjas
- R. R. N.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo R. R. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutarties R. R. N. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. N. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2015-09-10 16.55 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, pradėjo lenkimo manevrą ir susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusiu ir į kairę sukančiu automobiliu, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininko 2015 m. spalio 13 d. nutarimu R. R. N. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 41 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 28 d. nutartimi R. R. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininko 2015 m. spalio 13 d. nutarimo atmetė, motyvuodamas tuo, kad byloje surinkti objektyvūs duomenys patvirtina, jog eismo įvykį sukėlė R. R. N. neteisėti veiksmai – išvažiavimas į priešingos krypties eismo juostą, kertant siaurą ištisinę liniją.
R. R. N. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti, taip pat panaikinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininko 2015 m. spalio 13 d. nutarimą, ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde apeliantas nurodo, kad su skundžiama nutartimi nesutinka, nes mano, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, savo sprendimo nemotyvavo, todėl padarė netinkamas išvadas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutarimą. Neteisingą bylos išnagrinėjimą, o tuo pačiu ir apelianto veikos kvalifikavimą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį lėmė tai, kad, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pareigūnai, pažeisdami ATPK 284 straipsnio nuostatas, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neištyrė visu su eismo įvykiu susijusių aplinkybių, nes nevertino ir netyrė kito eismo įvykio dalyvio – transporto priemonės, su kuria įvyko susidūrimas, vairuotojo padarytų akivaizdžių KET pažeidimų, kurie ir sąlygojo eismo įvykį ir jo padarinius. Nagrinėjant bylą buvo pažeisti objektyvumo, visapusiškumo ir teisingumo principai. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad byloje nustatytomis sąlygomis vien tik apelianto padarytas KET 3 priedo I skyriaus 1 ir 1.1 punkto pažeidimas negalėjo sukelti šio eismo įvykio. Kai eismo įvykio metu abu eismo dalyviai padaro KET pažeidimus, būtina įvertinti ir teisiškai nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimai buvo kilusių pasekmių priežastis ir būtina sąlyga, ir tik tuomet spręsti administracinės atsakomybės klausimą. Eismo įvykyje, dėl kurio kvalifikavimo kilo ginčas, buvo apgadintos abi transporto priemonės, abu vairuotojai dėl eismo įvykio patyrė žalos. Bylos nagrinėjimo metu buvo patvirtintas faktas, kad automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kaip liudytojas byloje apklaustas P. M., administracinėn atsakomybėn nebuvo patrauktas, byloje taip pat nėra konstatuota, kad jis nepažeidė KET reikalavimus. Tačiau byloje pateikti įrodymai akivaizdžiai patvirtina faktą, kad KET pažeidimus padarė abu eismo įvykio dalyviai ir tik apelianto atžvilgiu yra taikyta administracinė atsakomybė.
Apeliantas pabrėžia, kad eismo dalyvio veikla, kuria padaromas KET pažeidimas, eismo įvykio priežastis yra tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje, laikantis taisyklių reikalavimų, įvykis nebūtų įvykęs. Jeigu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nebūtų padaręs nurodytų KET pažeidimų, eismo įvykio ir su juo susijusių padarinių būtų išvengta. Taigi darytina išvada, kad būtent „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai, nesilaikant KET XI skyriaus 82.2 punkto ir 86 punkto; XIII skyriaus 101 punkto ir 103 punkto; XVI skyriaus 138 punkto bei 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punkto reikalavimų, buvo eismo įvykio priežastimi ir sąlygojo eismo įvykį, tai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su eismo įvykiu ir jo padariniais. Net ir manant, kad apeliantas pažeidė KET 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punkto reikalavimus, jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėties, kadangi tarp nutarime nurodytų KET pažeidimų ir atsiradusių pasekmių nėra tiesioginio priežastinio ryšio, kadangi pasekmės, tai yra eismo įvykis, įvyko dėl kito vairuotojo kelių eismo taisyklių pažeidimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į R. R. N. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas nurodo, kad apelianto teiginiai dėl neva neteisėtai jam inkriminuoto pažeidimo, yra nepagrįsti ir prieštarauja bylos medžiagai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo R. R. N. apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad R. R. N. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo yra įrodyta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantui inkriminuotas KET 3 priedo I skyriaus 1.1 punkto reikalavimų pažeidimas, dėl ko, teismo įsitikinimu, ir kilo eismo įvykis. KET 3 priedo I skyriaus 1.1 punktas numato, jog draudžiama kirsti siaurą ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Tačiau byloje esantys objektyvūs faktiniai duomenys paneigia, jog R. R. N. šio KET punkto reikalavimus pažeidė. Iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad apeliantas kirto ne siaurą ištisinę liniją, bet to paties KET priedo I skyriaus 1.7 punkte numatytą siaurą brūkšninę liniją, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas. Ši linija žymi eismo juostas sankryžoje, įvažiavimo į kelią (išvažiavimo ir kelio) vietą ir gali žymėti važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Nors vaizdo įraše matyti, kad R. R. N. išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą manevrą baigė jau per siaurą ištisinę liniją, tačiau šis manevras buvo pradėtas būtent per siaurą brūkšninę liniją, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas.
KET 140 punkte nurodytas baigtinis sąrašas vietų, kuriose lenkti kitą transporto priemonę yra draudžiama. Šiuo atveju, eismo įvykio schemoje kairėje pusėje esantis kelio atsišakojimas, ties kuriuo įvyko eismo įvykis, vadinamas įvažiavimu į kiemą, taigi nėra pagrindo išvadai, kad tai viena iš sankryžų, kurioje pagal KET 140.1 punktą lenkti draudžiama. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad automobilio vairuotojas, pradėjęs sukti į kairę, nei prieš šį manevrą, nei jo metu kairio posūkio nerodė, todėl jį ketinusiam lenkti apeliantui nekilo pareiga, numatyta KET 137 punkte – apvažiuoti sukantį vairuotoją iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins kelią. Byloje informacijos apie lenkimą draudžiančių kelio ženklų buvimą kelio atkarpoje, kurioje kilo eismo įvykis, nėra. Tad atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes – tai, kad R. R. N. išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą kirsdamas siaurą brūkšninę liniją, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas, turėjo galimybę grįžti į savo eismo juostą, kirsdamas tokią pačią siaurą brūkšninę liniją, priekyje važiavęs ir lenkiamas vairuotojas P. M. kairio posūkio prieš sukdamas į kairę nerodė, nesant duomenų apie tai, kad lenkimas toje kelio atkarpoje draudžiamas kelio ženklais, pagrindo išvadai, kad R. R. N. lenkė neleistinoje vietoje ir taip sukėlė eismo įvykį, nėra. Dėl šios priežasties apelianto administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atkreiptinas bylos medžiagą rengusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato – dėmesys, kad byloje esanti eismo įvykio schema neatitinka net minimalių tikslumo reikalavimų, o tuo atveju, kai asmeniui inkriminuojamas lenkimas neleistinoje vietoje, byloje būtina pateikti informaciją ne tik apie horizontalųjį kelio ženklinimą, bet ir apie eismo įvykio vietą reguliuojančius lenkti draudžiančius kelio ženklus (jų buvimą arba nebuvimą). Pažymėtina ir tai, kad institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atsiliepime į apeliacinį skundą, nurodyti kai kurie teiginiai kelia pagrįstų abejonių jų atitikimu teisės aktų bei protingumo ir teisingumo principų reikalavimams. Akivaizdu, kad vienas iš kriterijų, institucijai nustatant apelianto kaltę, buvo jo darbinė veikla, tačiau tai, kad eismo įvykyje dalyvavo apsaugos automobilis, važiavęs su įjungtais švyturėliais, nėra pagrindas preziumuoti vairuotojo kaltę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininko 2015 m. spalio 13 d. nutarimą ir R. R. N. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Perduoti bylą Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui spręsti klausimą dėl P. M. administracinės atsakomybės pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.