- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-11-17
- Bylos Nr.
- AN2-460-462/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00760-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria atmestas S. A. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio specialisto 2017-07-05 nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. A. 2017-05-24 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 30ANPAN-101336178-17 pagal ANK 420 str. 1 d. dėl to, kad ji 2017-03-16, apie 17.55 val., Rimkų g., Klaipėdoje, vairuodama automobilį lenkė kitą transporto priemonę kirsdama siaurą ištisinę ženklinimo liniją, išvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad S. A. pažeidė KET 8 p. reikalavimus.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio specialisto 2017-07-05 nutarimu S. A. nubausta pagal ANK 420 str. 1 d. 185 Eur bauda ir jai atimta specialioji teisė vairuoti 3 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi S. A. skundas dėl Institucijos nutarimo netenkintas. Teismas pažymėjo, kad galiojančių KET 3 priedo 1.1 p. draudžia kirsti siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Šį reikalavimą pareiškėja S. A. pažeidė, nes lenkimo manevrą baigė kirsdama minėtą liniją. Pažymėtina ir tai, kad ištisinė linija neatsiranda staiga, perėjimą į ją žymi prieš ištisinę einanti artėjimo linija, todėl vairuotojas, pamatęs, kad artėja prie ištisinės linijos, turi stabdyti automobilį ir nutraukęs lenkimo manevrą, grįžti į savo eismo juostą. Nurodė, jog pareiškėja dar prieš pradėdama lenkimo manevrą privalėjo atkreipti dėmesį ir į dešinėje jos važiavimo krypties juostoje stovintį draudžiamąjį kelio ženklą „Lenkti draudžiama“, todėl S. A. pasiteisinimas, jog ji numatyti, kad baigsis punktyrinė linija ir prasidės ištisinė linija, negalėjo, yra nepagrįstas ir jos nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Teismas konstatavo, kad Institucija teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė įstatymą, skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, o Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. A. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą S. A. nutraukti.
Nurodo, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių, jog S. A. padarė ANK 420 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą. Teigia, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, dėl to ji turi būti panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena jai turi būti nutraukta. Pažymi, jog administracinio nusižengimo byloje nebuvo ginčo, jog ji 2017 m. kovo 16 d. Rimkų g., Klaipėdoje, vairuodama automobilį „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir lenkdama kitą ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę baigdama šį manevrą kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją. Šią aplinkybę teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pripažino ji pati. Teismui paaiškino, kad vairuoja transporto priemonę „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau 2017 m. kovo 16 d. įvykio neprisimena. Tik peržiūrėjusi policijoje pateiktą vaizdo įrašą, ji pamatė, kad lenkti kitą mašiną ji pradėjo kirtusi punktyrinę liniją, priešais mašinų nebuvo. Lenkiant mašiną prasidėjo ištisinė linija, tačiau turėjo pabaigti manevrą ir grįžo į savo kelio juostą tik prasidėjus ištisinei linijai. Todėl mano, jog pradėdama lenkti kitą mašiną ji jokio nusižengimo nepadarė. Prieš atlikdama lenkimą ji įvertino situaciją, t. y. matė punktyrinę liniją, priešais mašinų nebuvo, todėl pradėjo lenkti, kadangi niekas netrukdė. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, apeliantė dar kartą atkreipė teismo dėmesį, jog nufilmuota tik lenkimo manevro pabaiga, o jos atliekamo lenkimo pradžia nėra užfiksuota. Lenkimo manevras buvo pradėtas teisingai, nepažeidžiant jokių taisyklių. Teismo prašė panaikinti jai priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje todėl, kad jokio administracinio nusižengimo nepadarė. Pateiktoje vaizdo medžiagoje matyti, kad jos vairuojamas automobilis atliko lenkimo manevrą per punktyrinę ženklinimo liniją, o numatyti, kad baigsis punktyrinė linija ir prasidės ištisinė linija, ji tikrai neturėjo galimybės. Kirto ištisinę liniją grįždama į savo kelio juostą, nes turėjo užbaigti manevrą.
Žemesnės instancijos teismas
Pabrėžia, jog skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis vaizdo įrašu, taip pat nustatė, jog 2017 m. kovo 16 d., apie 17.55 val., pareiškėjos vairuojamas automobilis „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiuoja į priešpriešinės krypties eismo juostą, lenkdamas automobilį, kuriame įrengtas vaizdo registratorius, tikėtina, kad manevras pradedamas per punktyrinę juostą, skiriančią priešingos krypties eismo juostas, tačiau lenkimo manevras baigiamas kertant siaurą ištisinę ženklinimo liniją, kuri skiria priešingos krypties eismo juostas. Byloje kilo ginčas dėl to, kad šie jos veiksmai laikomi KET pažeidimu. Teismo teigimu, galiojančių KET 3 priedo 1.1 p. draudžia kirsti siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Teismas nurodė, jog šį reikalavimą pareiškėja S. A. pažeidė, nes lenkimo manevrą baigė kirsdama minėtą liniją, nors ANK 420 str. 1 d., be kita ko, įtvirtinta administracinė atsakomybė už įvažiavimą (o ne išvažiavimą) į priešpriešinio eismo juosta pažeidžiant KET reikalavimus, šiuo atveju kertant siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją (KET 8 p.).
Be to, mano, jog pirmosios instancijos teismas, palikdamas neteisėtą Institucijos sprendimą nepakeistą, skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje klaidingai konstatavo, jog administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 str. 1 d., sudėtis skundžiamame nutarime atskleista tinkamai, nes pareiškėja S. A. lenkimo manevrą atliko kirsdama siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, taip išvažiuodama į priešpriešinio eismo juosta. Teigia, jog tokia teismo išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms. Pabrėžia, jog jos paaiškinimai ir vaizdo įrašas patvirtina, kad lenkimo manevrą pradėjo esant punktyrinei linijai, o užbaigė kirsdama ištisinę kelio ženklinimo liniją, taip įvažiuodama į savo eismo juostą. Atkreipia dėmesį, jog šis manevras nebuvo užfiksuotas jai išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, t. y. pradedant lenkimo manevrą. Be to, Institucija nepateikė jokių duomenų, susijusių su šiame kelio ruože esančių kelio ženklų išsidėstymu. Byloje nėra jokių duomenų, kuriame kilometre prasideda ištisinė linija, kuriame ji baigiasi ir pereina į siaurą brūkšninę liniją, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, kiek ji tęsiasi, kuriame kilometre ji pereina į siaurą brūkšninę liniją, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus. Nėra pateikta duomenų, koks ištisinės linijos, siauros brūkšninės linijos, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, siauros brūkšninės linijos, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, ilgis. Byloje nėra nustatyta vieta, kurioje pradėtas lenkimo manevras, kokia kelio linija toje vietoje yra. Bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo pradžioje matyti punktyrinės linijos, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, pabaiga ir iš karto pasirodo jos vairuojamas automobilis. Taigi S. A. vairuojamas automobilis buvo atsiradęs priešpriešinio eismo juostoje toje vietoje, kur yra brūkšninė linija ir eismas leidžiamas, o ne ištisinė linija. Taip pat byloje nebuvo nustatytas nei jos vairuojamo automobilio greitis, nei lenkiamo automobilio greitis. Iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti, koks buvo automobilių srautas už lenkiamo automobilio, ar S. A. turėjo galimybę sugrįžti į savo juostą nebaigusi lenkimo manevro, ar ji nebūtų sukėlusi avarinės situacijos, jeigu būtų persirikiavusi į tarpą tarp dviejų transporto priemonių ir galbūt privertusi antrosios transporto priemonės vairuotoją staigiai stabdyti. Nurodo, jog esant tik tokiems byloje užfiksuotiems duomenims, Institucija ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ji įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą pažeisdama KET reikalavimus. Byloje esantys duomenys negali paneigti fakto, jog ji pradėjo lenkimo manevrą esant siaurai brūkšninei linijai, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, o esant automobilių srautui ir nesant šiame kelio ruože kitų kelio ženklų, susijusių su draudimu lenkti, ji nepastebėjo, kad lėtėjimo linija, įspėjanti apie draudimą lenkti, jau prasidėjo ir baigėsi, pereidama į ištisinę liniją, todėl neturėjo galimybės laiku, t. y. nepasibaigus brūkšninei linijai, saugiai suspėti grįžti į savo eismo juostą.
Pažymi, jog skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad S. A. dar prieš pradėdama lenkimo manevrą privalėjo atkreipti dėmesį ir į dešinėje jos važiavimo krypties juostoje stovintį draudžiamąjį kelio ženklą „Lenkti draudžiama“, todėl jos pasiteisinimas, jog ji numatyti, kad baigsis punktyrinė linija ir prasidės ištisinė linija, negalėjo, nepagrįstas ir jos nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Iš vaizdo įrašo matyti, kad ženklas „Lenkti draudžiama“ pasirodo tuo pačiu momentu, kai jos vairuojamas automobilis grįžta į savo eismo juostą. Be to, šioje administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų nei apie jos vairuojamo automobilio, nei apie lenkiamo automobilio greitį. Kelių eismo taisyklių 1 priede nurodyta, kad ten, kur yra ženklas „Lenkti draudžiama“, draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes, važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Taigi, nenustačius lenkiamo automobilio greičio, negalima konstatuoti KET pažeidimo. ANK 567 str. 1 d. numatyta, jog pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kartu pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Nurodo, jog šiuo atveju nesant nustatytų objektyvių duomenų, kad 2017 m. kovo 16 d. 17.55 val. ji, vairuodama automobilį, pradėjo kitos ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės lenkimo manevrą, kirsdama baltą ištisinę ženklinimo liniją, taip išvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą, ir įvertinus tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, administracinio nusižengimo byla Nr. 11-214-890/2017 jai turi būti nutraukta, jos veiksmuose nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 str. 1 d., sudėties (ANK 591 str. 1 p.). Atkreipia dėmesį ir į tai, jog 2017-09-26 Lietuvos Respublikos Seimas nustatė švelnesnes sankcijas vairuotojams už ištisinės linijos kirtimą. Pagal priimtą pataisą įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus užtraukia 60–90 Eur baudą, o teisės vairuoti atėmimas nuo 1 mėnesio iki 3 mėnesių nebus privalomas. Tačiau administracinė atsakomybė ir priėmus pataisas išlieka už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o šioje administracinio nusižengimo byloje ji buvo nubausta už ištisinės juostos kirtimą baigiant lenkimo manevrą ir grįžtant į savo eismo juostą. Šiuo metu galiojančio įstatymo nuostata numato privalomą specialiosios teisės atėmimą, tačiau mano, jog atsižvelgiant į jos darbo pobūdį (yra gydytoja chirurgė), į tai, kad ji privalo vykti į ligoninę bet kuriuo paros metu ir operuoti pacientus esant ekstremaliai pavojingoms situacijoms, teisių atėmimas užkirstų kelią ne tik verstis chirurgo praktika, bet ir teikti reikalingą ir skubią pagalbą pacientams. Pažymi, jog transporto priemones vairuoja nuo 1999 metų, tačiau nė karto nėra bausta administracine tvarka, nėra pažeidusi KET, yra drausminga vairuotoja. Šioje byloje jai inkriminuojamas nusižengimas tik dėl to, kad ji pradėjusi lenkti kitą transporto priemonę išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą per punktyrinę liniją, o neturėdama kitos išeities ir privalėdama grįžti į savo eismo juostą kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją. Vien dėl šio fakto jai pradėta administracinė teisena yra ne tik nepagrįsta ir neteisėta, tačiau pažeidžia protingumo principą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pažeidėja nesutinka su jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymu, nurodo, jog ji atliko lenkimo manevrą kirsdama ne siaurą ištisinę, o punktyrinę liniją, kuri leidžia atlikti lenkimo manevrą, ir tik grįždama į savo eismo juostą (baigdama lenkimo manevrą) ji kirto siaurą ištisinę liniją, todėl teigia, jog ji nepadarė Institucijos nutarime įvirtinto KET pažeidimo.
ANK 567 str. 2 d. įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad byloje yra surinkta patikimų duomenų, kurie leistų daryti neginčytiną išvadą dėl S. A. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą. Tokio procesinio sprendimo nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, iš esmės rėmėsi vieninteliu byloje esančiu neišsamiu įrodymu – 7 sekundžių vaizdo įrašu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiama teismo nutartis negali būti pripažinta pagrįsta. Be to, pažymėtina ir tai, jog tiek pažeidėjai surašytas protokolas, tiek ir Institucijos nutarimas, kuriuo ji pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, neatitinka šiems procesiniams dokumentais keliamų reikalavimų.
Visų pirma pastebėtina, jog administracinio nusižengimo protokolas dėl padaryto nusižengimo surašomas tada, kai iš surinktų duomenų nustatoma, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog padarytas administracinis nusižengimas. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas ne tik aiškiai ir suprantamai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu, kada ir kur jis padarė administracinį nusižengimą, taip aprašant nusižengimo esmę, bet ir nurodant atsakomybę už nusižengimą nustatantį aktą, t. y. privaloma tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją (ANK 609 str. 1 d.). ANK 420 str. 1 d., dėl kurioje įtvirtinto nusižengimo padarymo S. A. buvo surašytas minimas administracinio nusižengimo protokolas, numatyti alternatyvūs veiksmai, kuriais gali būti padaromas šis administracinis nusižengimas, be kita ko, tai yra ir lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. Taigi ši norma yra blanketinė, todėl kiekvienu atveju norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 str. 1 d. turi būti nurodomas konkretus KET punktas, draudžiantis lenkti toje vietoje, kurioje atlikęs draudžiamą lenkimą yra kaltinamas pažeidėjas. Tiek Institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole, tiek ir jos priimtame nutarime nurodyta, jog S. A. teisei priešingi veiksmai (ANK 420 str. 1 d. pažeidimas) pasireiškė tuo, kad ji vairuodama automobilį lenkė kitą transporto priemonę kirsdama siaurą ištisinę ženklinimo liniją, išvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą, ir taip pažeidė KET 8 p. reikalavimus. Šiame KET punkte, įtvirtintame KET III skyriuje „Bendrosios eismo dalyvių pareigos“, inter alia, numatyta, kad eismą gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti KET 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas KET 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti KET ir kituose galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu, o tuo atveju, jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Analizuojant šį KET punktą matyti, jog jame išdėstomos bendro pobūdžio taisyklės, kokie ir kur įtvirtinti kelio ženklai, kelio ženklinimai ar šviesoforo bei reguliuotojų signalai gali apriboti eismą, nukreipiant į atitinkamus KET priedus bei kitus teisės aktus.
Žemesnės instancijos teismas
Akivaizdu, jog KET 8 p. yra nukreipiamoji norma, joje nustatoma bendroji taisyklė ir neformuluojama konkreti pareiga ar reikalavimas eismo dalyviui – tokie reikalavimai įtvirtinti šiame punkte minimuose KET prieduose ir kituose teisės aktuose. Taigi šis abstraktus, bendro pobūdžio KET punktas be nuorodos į konkrečius pažeistus KET punktus negali būti asmens administracinės atsakomybės pagal ANK pagrindas. Tokios pozicijos laikomasi ir kitų tos pačios instancijos teismų sprendimuose. Apygardos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje aprašant pažeidimo esmę nurodyta, kad pažeidėja pažeidimą padarė kirsdama siaurą ištisinę liniją, tačiau nei administracinio nusižengimo protokole, nei Institucijos nutarime apskritai net nenustatyta, kad S. A. būtų pažeidusi KET 3 priedo 1.1 p., inter alia, numatantį, jog siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą, t. y. šio horizontalaus ženklinimo pažeidimas jai net neinkriminuotas. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog pažeidėja turėjo akivaizdžiai matyti, kad ji lenkimą atliko galiojant draudžiamajam kelio ženklui Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, ir nurodė, kad S. A. pažeidė ir šio kelio ženklo reikalavimus, tačiau vėlgi šio ženklo (KET 1 priedas III dalis 325 p.) pažeidimas S. A. inkriminuotas taip pat nebuvo.
Apygardos teismas pažymi, jog, be netinkamai suformuoto kaltinimo (pažeidimo esmės), S. A. surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka ir kitų jo turiniui keliamų reikalavimų. ANK 609 str. 1 d., inter alia, įtvirtinta, jog administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Byloje esančiame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad pažeidimas padarytas „Klaipėdoje, Rimkų“, tačiau nenurodyta konkreti vieta (kelio kilometras, ties pažeidimo vieta gatvėje esančio namo numeris, koordinatės ir pan.). Tiksli pažeidimo vieta nėra nurodyta ne tik administracinio nusižengimo protokole, ji nėra užfiksuota ir kituose pirminiuose policijos dokumentuose (prie bylos nėra policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, nėra pažeidimo schemos su nuoroda į vietos adresą, pareigūnų darytų vaizdo fiksacijų), o įvykio vietą apytiksliai galima nustatyti tik iš vaizdo įrašo ir S. A. paaiškinimų. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, ar minėtame ruože, kuriame pradėtas lenkimo manevras, yra viena ar dvi eismo juostos (pirmą vaizdo įrašo sekundę matyti nurodomasis ženklas, rodantis papildomos eismo juostos arba greitėjimo juostos pabaigą). Iš administracinio nusižengimo protokolo ir kitų byloje esančių duomenų negalima nustatyti ir tikslių nusižengimo padarymo aplinkybių – byloje nėra tikslios informacijos apie įvykio vietoje esantį horizontalųjį kelio ženklinimą (vaizdo įraše prieš ištisinę liniją matoma punktyrinė linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas (KET 3 priedo 1.5 p.), todėl neaišku, ar šiame kelio ruože prieš ištisinę liniją buvo nubraižyta KET 3 priedo 1.6 p. nurodyta siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus ir kuri, anot pirmosios instancijos teismo, turėjo įspėti vairuotoją, kad artėjama prie ištisinės ženklinimo linijos. Teismų praktikoje akcentuojama, kad tuo atveju, kai asmeniui inkriminuojamas lenkimas neleistinoje vietoje, byloje būtina pateikti informaciją ne tik apie horizontalųjį kelio ženklinimą, bet ir apie eismo įvykio vietą reguliuojančius lenkti draudžiančius kelio ženklus (jų buvimą arba nebuvimą) (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-179-493/2016).
Aptarti duomenys atskleidžia, jog šioje administracinėje byloje buvo netinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir suformuotas kaltinimas, o administracinio nusižengimo byla ištirta paviršutiniškai, byloje nepateikti svarbias byloje nustatytinas aplinkybes turintys patvirtinti duomenys. Nors šie Institucijos padaryti pažeidimai nelaikytini esminiais, tačiau jų egzistavimas lemia tai, jog, norint priimti pagrįstą sprendimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo, reikia itin atidžiai ištirti visus byloje esančius duomenis ir tik išsklaidžius visas abejones dėl pažeidėjos kaltės padarius nusižengimą galima priimti sprendimą dėl Institucijos priimto nutarimo teisėtumo.
Iš Institucijos nutarimo ir skundžiamos nutarties matyti, jog konstatuojant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę buvo iš esmės vadovaujamasi vien tik byloje esančiu automobiliniu vaizdo registratoriumi užfiksuotu įrašu (b. l. 9), nurodant, jog jis patvirtina S. A. nusižengimo padarymo faktą. Visų pirma pažymėtina, jog nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (ANK 569 str.), tačiau byloje nėra jokių duomenų, iš kokio šaltinio gautas minėtas vaizdo įrašas, kokiomis techninėmis priemonėmis jis užfiksuotas, o iš skundžiamos nutarties matyti, jog apylinkės teismas šių aplinkybių visiškai nesiaiškino, neapklausė Institucijos atstovo, neišsiaiškino vaizdo įrašo užfiksavimo ir pateikimo Institucijai aplinkybių, nebandė nustatyti vaizdą užfiksavusių asmenų tapatybės, todėl iš esmės ne tik nėra galimybės patikrinti šio įrodymo šaltinio patikimumo, bet ir joje užfiksuotos informacijos tikrumo. Iš šio itin trumpo, vos 7 sekundžių trukmės įrašo matyti, kad jo pradžioje (1 sekundė) pro važiuojančio automobilio priekinį stiklą matomas horizontalusis kelio ženklinimas – siaura brūkšninė linija, o dešinėje šalikėlėje stovi KET 1 priedo III dalies 325 p. nurodytas kelio ženklas „Lenkti draudžiama“, iš karto po to (2 įrašo sekundė) matyti priešpriešine eismo juosta važiuojantis ir filmuojantį automobilį lenkiantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis, kuris jau 4 įrašo sekundę rodydamas posūkio signalą pradeda rikiuotis (kerta ištisinę liniją) į dešinę, o 5 įrašo skundę pažeidėjos automobilis jau visais keturiais ratais yra grįžęs į savo važiavimo krypties juostą. Byloje daugiau nėra jokių duomenų (policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, įvykio vietos ženklinimo ir matavimų schemos, kelio ruožo fotografijų, liudytojų paaiškinimų), kurie patvirtintų, jog S. A. 2017-03-16, apie 17.55 val., Rimkų g., Klaipėdoje, vairuodama automobilį lenkė kitą transporto priemonę kirsdama siaurą ištisinę ženklinimo liniją, išvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą. Kaip jau minėta, byloje pateiktas vaizdo įrašas tik rodo, jog vairuotoja lenkimo manevrą užbaigė ženklo, draudžiančio lenkti, galiojimo zonoje, tačiau tai jokiu būdu nepatvirtina, jog buvo padarytas KET 420 str. 1 d. numatytas administracinis nusižengimas. Akivaizdu, jog vien tik siauros ištisinės linijos kirtimas, nenustačius kitų svarbių pažeidėjos atsakomybę patvirtinančių aplinkybių, neleidžia konstatuoti jos veiksmuose buvus visus KET 420 str. 1 d. numatyto nusižengimo sudėties požymius.
Apygardos teismas pažymi, jog iš vaizdo įrašo matyti, jog kelio ruožas, kuriame administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo užbaigė lenkimo manevrą, buvo paženklintas siaura linija, draudžiančia lenkti, ir ženklu „Lenkti draudžiama“. Nors, kaip minėta, nei šio horizontalaus kelio ženklinimo, nei kelio ženklo pažeidimas S. A. neinkriminuotas, matyti, jog vadovaujantis KET 8 p. nuostata, jog jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Šiuo atveju kelio ženklinimas siaura ištisine linija nenumato išimčių dėl galimybės lenkti (draudžia važiuoti priešpriešinio eismo juosta), o kelio ženklas „Lenkti draudžiama“ tokias išimtis numato, todėl šiuo atveju, nustačius reikalavimų skirtumus, turi būti vadovaujamasi kelio ženklu. KET 1 priedo III dalies 325 p. nurodytas kelio ženklas „Lenkti draudžiama“ nėra absoliutus ir ne visi lenkimai, atlikti šio ženklo galiojimo zonoje, gali būti pripažinti pažeidžiančiais KET. KET 1 priedo III dalies 325 p. nurodyta, jog draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Taigi aiškinantis, ar lenkimas galiojant šiam ženklui buvo atliktas pažeidžiant KET, visais atvejais turi būti nustatoma, kad lenkiama transporto priemonė važiavo 30 km/h ar didesniu greičiu. Tačiau, kaip jau minėta, teismas nedėjo pastangų surasti ir apklausti S. A. neva daromą pažeidimą nufilmavusius asmenis ir tokiu būdu išsiaiškinti, kokiu greičiu važiavo administracinėn atsakomybėn traukiamos S. A. lenkiamas automobilis. Abejonę, jog lenkiamas automobilis galėjo važiuoti daug lėčiau, galėtų paneigti ir ilgesnės trukmės vaizdo įrašas, rodantis lenkiamo automobilio judėjimo ir greičio dinamiką, kuomet S. A. pradėjo lenkimo manevrą, tačiau, kaip jau minėta, prie bylos pateiktas įrašas yra labai trumpas (vos 7 sekundės), jam prasidėjus po kelių sekundžių jau matomas belenkiantis S. A. vairuojamas automobilis, todėl akivaizdu, kad pažeidėja lenkimo manevrą pradėjo dar anksčiau, šio manevro pradžioje vykęs lenkiamo automobilio judėjimas (ir jo greitis) nėra užfiksuotas. Pastebėtina, jog šiame kelyje, prieš pat vietą, kurioje S. A. pradėjo lenkimo manevrą, yra įrengta inžinerinė saugaus eismo priemonė – iškili pėsčiųjų perėja (tai matyti ir iš internetu prieinamo gatvės vaizdo adresu https://www.google.lt/maps), kuri įveikiama minimaliu greičiu, o ši aplinkybė (nesant viso įvykio vaizdo įrašo) dar labiau didina abejonę, ar iš tiesų lenkiama transporto priemonė S. A. lenkimo manevro pradžios metu važiavo 30 km/h ar didesniu greičiu. Pažymėtina ir tai, jog KET lenkimo manevro metu numato pareigas ne tik lenkiančio automobilio vairuotojui, tačiau ir lenkiamo automobilio vairuotojui. KET 138 p. lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais, tačiau byloje esantys duomenys (vaizdo įrašas fiksuoja įvykių eigą tik lenkiančiam automobiliui jau susilyginus su lenkiama transporto priemone) nėra pakankami nustatyti, ar S. A. pradėjus lenkimo manevrą lenkiamas automobilis nepadidino važiavimo greičio, ir kelia pagrįstą abejonę, ar tai nenulėmė to, jog S. A., pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodžiusi, jog pradėjo lenkimo manevrą įsitikinusi, kad jį spės baigti laiku, lenkimo manevrą sugebėjo užbaigti tik tuomet, kai prasidėjo siaura ištisinė linija. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog byloje esančiame vaizdo įraše (tai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas) matomas ne tik draudžiamasis kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, bet ir po juo kabantis nurodomasis kelio ženklas, žymintis greitėjimo arba papildomos juostos pabaigą. Ši aplinkybė atskleidžia, jog minėtame kelio ruože automobiliai iš greitėjimo arba papildomos juostos rikiuojasi į važiavimo juostą, o tai taip pat kelia abejonę, ar lenkiamas automobilis šiame kelio ruože visą laiką važiavo tiesiai, ar neišsuko iš greta esančios juostos, ar jis staiga nepersirikiavo į eismo juostą, kuria važiavo S. A., ir neužkirto jai kelio.
Aukštesniosios instancijos teismas pažymi, jog, kaip ir minėta, labai svarbu tai, kad byloje nėra nustatytas asmuo, kuris tiesiogiai stebėjo S. A. atliekamą manevrą ir kaip vienintelį S. A. kaltės įrodymą pateikė vaizdo įrašą, todėl nėra galimybės išsiaiškinti ne tik to, kokiu greičiu važiavo lenkiamas automobilis ir ar jis neatliko manevrų, dėl kurių S. A. turėjo keisti važiavimo kryptį, tačiau ir to, ar įraše matomas užfiksuotas laikas ir data vaizdo registratoriuje buvo nustatyti teisingai. Pažeidėja pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė tik tai, jog ji vairuoja įraše matomą automobilį, tačiau nuosekliai teigė, jog paties 2017-03-16 įvykio nepamena, tuo maršrutu kasdien važiuoja namo, todėl šis pažeidimas galėjo būti padarytas bet kurią kitą dieną (b. l. 21–22). Ši aplinkybė svarbi dėl to, jog rodo, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad administracinio nusižengimo protokole tinkamai nurodyta pažeidimo padarymo data – 2017-03-16, o tai taip pat kelia pagrįstą abejonę ne tik dėl S. A. veikos kvalifikavimo (tuo atveju, jei nusižengimas padarytas iki 2017-01-01, jis turėtų būti kvalifikuojamas pagal švelnesnę atsakomybę už analogišką pažeidimą numačiusį tuo metu galiojusį ATPK 124¹ str.), tačiau ir dėl to, ar Institucijai priimant 2017-07-05 nutarimą nebuvo pažeistas ATPK 35 str. įtvirtintas administracinės nuobaudos skyrimo terminas (jei pažeidimas padarytas iki 2017-01-01). Akivaizdu, jog šios aplinkybės (duomenų, pagrindžiančių pažeidimo padarymo laiką, trūkumas) taip pat kelia abejonių dėl Institucijos priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad S. A. 2017-03-16, apie 17.55 val., Rimkų g., Klaipėdoje, vairuodama automobilį lenkė kitą transporto priemonę kirsdama siaurą ištisinę ženklinimo liniją, išvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą, tuo pažeisdama KET 8 p. reikalavimus. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog S. A. protokole nurodytu laiku vairavo transporto priemonę ir pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus draudžiamoje vietoje lenkė kitą transporto priemonę, t. y. kad teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucija byloje surašė reikalavimų neatitinkantį kaltinimą (protokolą), nesurinko pakankamai patikimų duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, o pirmosios instancijos teismas visų bylos aplinkybių išsamiai neištyrė, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė klaidingą išvadą, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad S. A. yra kalta dėl Kelių eismo taisyklių 8 p. reikalavimų pažeidimo ir atitinkamai ANK 420 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymo, todėl skundžiama nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo byla nutrauktina, S. A. veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo sudėties požymių (ANK 591 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio specialisto 2017 m. liepos 5 d. nutarimą panaikinti ir S. A. administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.