Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) uždarosios akcinės bendrovės „AC“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti uždarosios akcinės bendrovės „AC“ pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AC“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui dėl nuostolių (žalos) atlyginimo bendra tvarka ir dėl sutarties nutraukimo teisinių padarinių dėl neproporcingos civilinės atsakomybės taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi teismas nustatė pareiškėjai terminą prašymo trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti aplinkybes sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, nurodyti, kada tos aplinkybės paaiškėjo, pridėti įrodymus, kuriais grindžiamas proceso atnaujinimo pagrindo buvimas, suformuluoti prašymą, susijusį su išnagrinėta civiline byla ir teismo procesiniu sprendimu ir sumokėti žyminio mokestį dalį (jeigu bus palaikomas prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo).

3. 2019 m. gruodžio 2 d. pareiškėja pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog proceso atnaujinimą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais t. y. naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bei dėl panaikinto kaip neteisėto ar nepagrįsto teismo sprendimo, nuosprendžio arba kitokio valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio akto, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti. Pareiškėja nurodė, jog CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pagrindą procesui atnaujinti sudaro Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas, išvados, iš kurių seka, jog bankai veikė neteisėtai ir nesąžiningai, skaičiavo padidintas palūkanas, delspinigius, procesines palūkanas, todėl pareiškėjos byla turėtų būti iš esmės peržiūrėta naujai visų aplinkybių kontekste. Pasisakydama dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto pagrindo procesui atnaujinti, t. y. dėl panaikinto kaip neteisėto ar nepagrįsto teismo sprendimo, nuosprendžio arba kitokio valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio akto, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti, paaiškino, jog minėtą pagrindą sudaro faktinė situacija, kuomet teismas atsisakė priimti pareiškėjos apeliacinį skundą dėl civilinėje byloje Nr. e2-122-872/2018 priimto 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo, nes pastarasis neatitiko CPK 306 straipsnio 3 dalies nuostatų (nebuvo pasirašytas advokato arba aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens), tuo tarpu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. KT9-N3/2019 pripažino, kad CPK 306 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti UAB „AC“ pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „AC“ ieškinį atsakovei AB SEB bankui dėl nuostolių (žalos) atlyginimo bendra tvarka ir dėl sutarties nutraukimo teisinių padarinių dėl neproporcingos civilinės atsakomybės taikymo.

10. Iš civilinėje byloje Nr. e2-122-872/2018 priimto sprendimo matyti, jog pareiškėja ir AB SEB bankas 2007 m. gruodžio 28 d. sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-120530, pagal kurią pareiškėjai buvo perduotas valdyti ir naudoti automobilis T. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su sąlyga, kad sumokėjus visą sutartyje numatytą kainą minėtas turtas bus perduotas pastarosios nuosavybėn. Tinkamai nemokant lizingo įmokų, finansinio lizingo sutartis buvo nutraukta. 2012 m. balandžio 29 d. pareiškėja kreipėsi į teismą dėl lizingo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9352-599/2012 pareiškėjos ieškinį atmetė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2131-235/2013 patenkino lizingo bendrovės ieškinį ir įpareigojo pareiškėją grąžinti lizingo turtą (automobilį). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. e2-122-872/2018) atmetė ieškovo UAB ,,AC“ ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl nuostolių (žalos) atlyginimo bendra tvarka ir dėl sutarties nutraukimo teisinių padarinių dėl neproporcingos civilinės atsakomybės taikymo. Ieškovė dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi ieškovei buvo nustatyti apeliacinio skundo trūkumai - pateikti apeliacinį skundą, surašytą advokato, arba duomenis, kad apeliacinį skundą pasirašęs asmuo turi aukštąjį teisinį išsilavinimą (CPK 306 straipsnio 3 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi apeliacinis skundas buvo laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų. Apeliacine tvarka išnagrinėjęs atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 31 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2S-209-392/2019) ieškovės atskirąjį skundą atmetė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį paliko nepakeistą. Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimas įsiteisėjo.

11. Apeliantė prašo atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje, nurodydama, jog teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, jos ieškinys turėtų būti tenkintinas pilna apimtimi, proceso atnaujinimą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto (dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių) ir 5 punkto (dėl panaikinto valstybės individualaus pobūdžio akto, kuris buvo pagrindu nutarčiai priimti) pagrindais. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo.

12. Šiuo atveju, atskirasis skundas yra paduotas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo. Nors apeliantė atskiruoju skundu prašo išnagrinėti bylą iš esmės ir atnaujinti procesą minėtoje byloje bei priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės ieškinį pilna apimtimi, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šios bylos, nagrinėjamos pagal atskirąjį skundą, objektą sudaro 2019 m. gruodžio 5 d. pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas, todėl atskirasis skundas nagrinėtinas tik šios bylos ribose, tai yra ar pagrįstai Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo.

13. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

14. Apeliantė nurodo, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pagrindą procesui atnaujinti sudaro Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas, išvados, iš kurių seka, jog bankai veikė neteisėtai ir nesąžiningai, skaičiavo padidintas palūkanas, delspinigius, procesines palūkanas, todėl pareiškėjos byla turėtų būti iš esmės peržiūrėta naujai visų aplinkybių kontekste. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinėje byloje Nr. e2-122-872/2018 priimtu sprendimu, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šioje byloje nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjai banko taikytų delspinigių ar palūkanų dydžio (nebuvo reiškiamas reikalavimas jas įvertinti) ir dėl jų teismas nepasisakė, todėl pareiškėjos nurodytos Išvados nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios turėtų esminę reikšmę byloje priimto teismo sprendimo teisėtumui. Byloje buvo keliami reikalavimai dėl 8 727,98 Eur žalos (skirtumo tarp neapmokėtos turto vertės iš sutarties mokėjimo grafiko sąskaitos ir automobilio rinkos kainos) atlyginimo, kompensuojamųjų palūkanų ir daikto pagerinimo (ratlankių) išlaidų priteisimo. Priimtu teismo sprendimu ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo atmestas dėl ieškinio senaties termino praleidimo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad pareiškėja, teikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios turėtų atitinkamą įtaką teismo įsiteisėjusiame sprendime padarytoms išvadoms dėl ieškinio senaties taikymo, daikto pagerinimo (ratlankių) išlaidų bei pareiškėjos nuostolių ar kompensuojamųjų palūkanų nepriteisimo.

10. Be to, pareiškėja pareiškimą dėl proceso atnaujinimo taip pat grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nurodydama, jog minėtą pagrindą sudaro faktinė situacija, kuomet teismas atsisakė priimti pareiškėjos apeliacinį skundą dėl civilinėje byloje Nr. e2-122-872/2018 priimto 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo, nes pastarasis neatitiko CPK 306 straipsnio 3 dalies nuostatų (nebuvo pasirašytas advokato arba aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens), tuo tarpu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. KT9-N3/2019 pripažino, kad CPK 306 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

11. Teismų praktikoje akcentuojamas proceso atnaujinimo instituto išimtinumas, o taip pat pats CPK 365 straipsnio 1 dalies turinys, kuriame aiškiai įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujintas bylose, kurios užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės, suponuoja, jog atnaujinimas galimas tik dėl tų įsiteisėjusių teismo procesinių dokumentų, kuriais byla buvo išnagrinėta iš esmės (dėl ieškinyje (priešieškinyje, pareiškime) iškeltų šalių tarpusavio ginčo klausimų, dėl kurių ir buvo pradėta civilinė byla) – t. y. dėl įsiteisėjusių teismo procesinių dokumentų, kuriais ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, iš dalies arba atmestas, byla nutraukta dėl CPK 293 straipsnyje nustatytų pagrindų arba pareiškimas paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnyje įtvirtintų sąlygų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-701-516/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-792-196/2017; Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1180-555/2018). Taigi, proceso atnaujinimo objektu gali būti ne bet koks teismo procesinis dokumentas (sprendimas nutartis), o toks, kuriuo išsprendžiamas šalių ginčas iš esmės materialiosios teisės prasme. Šiuo gi atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas dėl nutarties, kuri negali būti proceso atnaujinimo objektu, nes ja ginčas nėra išspręstas iš esmės (CPK 365 straipsnis). Kaip jau minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi apeliacinis skundas buvo laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų. Ši nutartis peržiūrėta apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2S-209-392/2019) palikta nepakeista.

15. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.