Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „AC invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AC invest“ prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio arba žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „AC invest“ pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė pareiškė prašymą ją atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad dėl savo ginčo bylų patyrė didelius materialinius ir nematerialinius nuostolius, dėl kurių turi finansinių problemų ir dėl sunkios materialinės padėties šiuo metu negali sumokėti žyminio mokesčio. Be to, pažymėjo, kad apeliantės savininkui ir vadovui 2018 m. kovo 21 d. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kuria jis atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų 100 proc.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartimi atmetė apeliantės prašymą ir įpareigojo apeliantę sumokėti trūkstamą žyminį mokestį. Teismas konstatavo, kad apeliantė į bylą nepateikė jokių naujų duomenų, galinčių pagrįsti sunkią jos materialinę padėtį. Pabrėžė tai, kad teismui pateiktas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo A. C. yra nesusijęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu išnagrinėta civiline byla, ir atkreipė apeliantės dėmesį, jog apeliantė šioje byloje yra UAB „AC invest“, o ne A. C.. Be to, teismas nurodė, kad teismui pateiktas sprendimas dėl antrinės teisinės bylos teikimo yra skirtas teikti teisinę pagalbą kitoje civilinėje byloje, t. y. byloje dėl turto realizavimo iš antrųjų pakartotinių varžytinių anuliavimo ir panaikinimo. Teismas nurodė, kad prašyme išdėstyti teiginiai apie sunkią A. C. turtinę padėtį yra neaktualūs ir šioje byloje nevertintini.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė UAB ,,AC invest“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – jos prašymą tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes. Teismas turėjo atsižvelgi į įmonės savininko padėtį, kadangi tuo metu įmonė turėjo tik vieną savininką. Sutarties turtas buvo naudojamas tiek asmeninėms, tiek įmonėms poreikiams tenkinti, todėl šiuo atveju sutartis laikytina vartojimo. Teismas kitoje civilinėje byloje ieškovę atleido nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Į tai turėjo atsižvelgti ir teismas šioje byloje.Ieškovė patyrė didelių materialinių nuostolių dėl bylinėjimosi su bankais, antstoliais. Teismas, matydamas, kad trūksta duomenų, galėjo nustatyti papildomą terminą trūkstamiems įrodymams pateikti. Nurodo argumentus, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl jų nieko nepasisakė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas – toliau CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama atskirojo skundo ribose. 2018 m. liepos 12 d. teisme gauti ieškovės papildomi įrodymai, kuriuos jis prašo prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė 2017 m. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos kopijas. Nurodo, kad šie dokumentai tapo aktualūs tik po skundo pateikimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo pateikti balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita sudaryti 2017 m. gruodžio 31 d., o aiškinamasis raštas parengtas 2018 m. sausio 1 d., t. y. dar iki paties ieškinio pateikimo pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliantas teismui teikia senus dokumentus, kurie galėjo būti pateikti ir pirmosios instancijos teismui, o nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas šiuos dokumentus būtų atsisakęs nepagrįstai priimti, apeliacinės instancijos teismas apeliantės papildomų įrodymų nepriima, jų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis). Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė apeliantės prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio arba žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir nustatė terminą žyminio mokesčio sumokėjimui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau kartu tiek teismų praktikoje, tiek teisės mokslo doktrinoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, įstatymai nustato konkrečią teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).Vis dėlto, siekiant užtikrinti asmenų teisę kreiptis į teismą, įstatyme nustatytos žyminio mokesčio lengvatos. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis). Vertindamas, ar egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės.Asmens prašymas atleisti jį nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl asmens prašymo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, įvertina įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, pinigines lėšas, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) ir jų pagrindu sprendžia, ar asmuo gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. O sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama ne tik turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, bet ir tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).Nagrinėjamu atveju apeliantė teismui teikdama prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, apskritai nepateikia jokių įrodymų, kuriais remiantis teismas būtų galėjęs daryti išvadą, jog neva apeliantės sunki padėtis, ateityje pagerės, t. y. visi argumentai nukreipti į apeliantės siekį būti atleistai nuo žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą mokėjimo. Vertinant apeliantės nurodytus argumentus, susijusius su poreikiu atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, apeliacinės instancijos teismas priešingos išvados nei pirmosios instancijos teismas padaryti negali. Apeliantė tik akcentuoja užsitęsusį, sekinantį bylinėjimąsi, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikia jokių įrodymų, kuriais remiantis teismas spręstų apie apeliantės turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad juridinio asmens ir jo dalyvių turtas yra atskiras, jokiu būdu negali būti gretinamas net ir tuo atveju, kai juridinio asmens savininkas (akcininkas) yra vienas asmuo. Taigi, teismas pagrįstai nevertino įmonės akcininko ir vadovo A. C. turtinės padėties, kadangi nagrinėjamoje byloje dalyvaujantis asmuo (ieškovė) yra UAB ,,AC invest“, kuri ir turėjo šiuo atveju pateikti įrodymus, pagrindžiančius sunkią jos finansinę padėtį. Apeliantė taip pat teigia, kad teismas, matydamas, kad trūksta duomenų, galėjo nustatyti papildomą terminą trūkstamiems įrodymams pateikti. Su šiuo teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kadangi kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Teismas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva, t. y. visas bylos aplinkybes turi nurodyti ir įrodyti ginčo šalys, o teismas, remdamasis šalių pateiktais įrodymais, tik įvertina įrodymus ir konstatuoja tam tikras bylos aplinkybes. Taigi, apeliantė nepagrįstai siekia įpareigoti teismą pačiam rinkti, nustatinėti reikalingus duomenis, kadangi įrodinėjimo pareiga tenka pačiai apeliantei. Be to, įmonės finansinė padėtis gali nuolat kisti, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas turėjo atsižvelgti į anksčiau byloje teiktus įrodymus, o juo labiau remtis kitoje civilinėje byloje teismo nustatytomis išvadomis dėl apeliantės materialinės padėties. Dėl kitų apeliantės nurodytų argumentų, dėl kurių neva nepasisakė ir pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako, kadangi nurodyti argumentai visiškai nesusiję su sprendžiamu klausimu dėl žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė ne tik neatskleidė dabartinės turtinės padėties, bet ir nepagrindė, jog ateityje jos turtinė padėtis gali pagerėti. Dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino apeliantės prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio arba žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo bei nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti už apeliacinį skundą 189 Eur žyminį mokestį bei pateikti teismui apmokėjimą patvirtinančius duomenis. Kadangi atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo, tai ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.