Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-13067-713/2018 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams Kauno apskrities VPK, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl fizinio asmens garbės ir orumo gynimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys V. B., S. L., Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir kt.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, jog priimta nutartis yra nepagrįsta, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktus, neišsamiai išnagrinėjo faktinės aplinkybes ir prašymo argumentus, pažeidė jo konstitucinę teisę kreiptis į teismą, tuo tarpu Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartis jam sukelia materialius teisinius padarinius. Atsiliepimų į atskirąjį skundą neteikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-19739-955/2017, atsisakė priimti ieškovo V. J. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir išaiškino, kad jis turi teisę teikti ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Ieškovas V. J. 2018 m. balandžio 19 d. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-19739-955/2017 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir pripažinti, kad civilinė byla, vadovaujantis CPK 30 straipsnio 7 punkto pagrindu, nuo ieškinio pareiškimo momento ieškovo pasirinkimu buvo ir yra teisminga Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Taigi, atnaujinimas galimas tik dėl tų įsiteisėjusių teismo procesinių dokumentų, kuriais byla buvo išnagrinėta iš esmės (dėl ieškinyje (priešieškinyje, pareiškime) iškeltų šalių tarpusavio ginčo klausimų, dėl kurių ir buvo pradėta civilinė byla) – t. y. dėl įsiteisėjusių teismo procesinių dokumentų, kuriais ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, iš dalies arba atmestas, byla nutraukta dėl CPK 293 straipsnyje nustatytų pagrindų arba pareiškimas paliktas nenagrinėtu pagal CPK 296 straipsnyje įtvirtintas sąlygas. Kaip ne kartą pasisakyta teismų praktikoje, proceso atnaujinimas negalimas tik bylos dalyje, kurioje teismas išsprendė tam tikrą procesinį klausimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-701-516/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-792-196/2017, kt.).Taigi, procesas gali būti atnaujintas tik bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktika, įstatymo sąvoka „užbaigta byla“ reiškia, jog civilinis ginčas buvo išnagrinėtas nustatyta tvarka ir procesas joje baigtas, instancinės kontrolės galimybės byloje nėra; bylos užbaigimas reiškia teismo sprendimo, kuriuo ginčas tarp šalių dėl materialaus teisinio reikalavimo išspręstas iš esmės, arba nutarties, kuria byla nutraukta, įsiteisėjimą; tuo atveju, kai teismas byloje procesiniu sprendimu išsprendžia klausimą, kuris negali sukelti materialiųjų teisinių padarinių dėl to, jog teismas anksčiau nėra išsprendęs kito klausimo, kurio išsprendimas yra būtina sąlyga nagrinėjamam klausimui spręsti, laikoma, kad yra priimtas tik tarpinis procesinis sprendimas, t. y. ne dėl ginčo esmės; nesant privalomos proceso atnaujinimo civilinėje byloje sąlygos – bylos užbaigimo, proceso atnaujinimas dėl tokio teismo procesinio sprendimo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-260/2012).Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, tačiau teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatoma įstatymu. Šiuo atveju negalima sutikti, jog ieškovas V. J. tinkamai realizavo savo procesinę teisę dėl proceso atnaujinimo, ir kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo prašymą. Kaip ir minėta, proceso atnaujinimo objektu gali būti ne bet koks teismo procesinis dokumentas (sprendimas, nutartis), o toks, kuriuo išsprendžiamas šalių ginčas iš esmės materialiosios teisės prasme. Ieškovas kreipėsi dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje teismas atsisakė priimti jo teismui pareikštą ieškinį kaip neteismingą, o taip pat nurodė, kuriam teismui jis yra teismingas. Taigi, civilinė byla pagal pareikštą ieškinį net nebuvo iškelta, o atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą, pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ieškinio iš esmės, todėl tokioje civilinėje byloje negali būti paduotas prašymas atnaujinti procesą. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo prašymas atnaujinti procesą dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisme nenagrinėtinas, kadangi to nenumato įstatymas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, teismo atisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis), todėl proceso atnaujinimo institutas šiuo atveju nėra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus, jei tokie buvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje dėl nutarties, kuria atisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą, nes toks ieškovo teisių gynybos būdas negali būti įgyvendintas CPK 365 straipsnio tvarka. Todėl darytina išvada, kad proceso atnaujinimas dėl civilinio ieškinio, kurį buvo atsisakyta priimti kaip neteismingą, negalimas, ir toks prašymas atnaujinti procesą nenagrinėtinas teisme (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 1 dalis).Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.