Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gražeda“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gražeda“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-321-460/2014 pagal ieškovų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Naruva“, V. P. ieškinį atsakovams G. T., E. T., uždarajai akcinei bendrovei „Gražeda“, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-321-460/2014, pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį, pašalinant šiuos motyvus: „Kaip matyti iš atsakovės pateikto 2015 m. gruodžio 22 d. Turto arešto aktų registro išrašo (t. XIII, b. l. 48–68), apribojimai, galėję sutrukdyti atsakovei gauti tikslinį finansavimą teismo sprendimui įvykdyti ir tam įkeisti jai priklausantį turtą, buvo panaikinti ir išregistruoti iš Turto arešto aktų registro dar 2015 m. lapkričio 12 d. Šių duomenų pakeitimo pagrindas – civilinėje byloje Nr. e2-1498-178/2015 priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis. Minėta nutartimi buvo pakeista atsakovei UAB „Gražeda“ taikytų apribojimų apimtis ir leista įkeisti UAB „Gražeda“ priklausančio nekilnojamojo turto dalį, būtiną 130 000 Eur kreditui gauti, kredito paskirtis – atsiskaityti su ieškove BUAB „Naruva“ pagal Nutartį. Šie apribojimai panaikinti būtent atsakovės UAB „Gražeda“ prašymu, leidimas sudaryti tikslinį įkeitimo sandorį taip pat išviešintas Turto arešto aktų registre“.„Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, šiuo metu nėra kliūčių dėl šioje byloje ir civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei UAB „Gražeda“ dėl nuostolių atlyginimo dėl negautų pajamų už nuomą (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinys atmestas (t. XIII, b. l. 114–120); teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka) taikytų apribojimų (turto arešto) Nutarčiai įvykdyti, nes leidimas dėl atsiskaitymo su ieškove BUAB „Naruva“ įkeisti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą buvo suteiktas dar Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi. Tokio teismo vertinimo nekeičia ir ta aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartimi buvo atliktas perteklinis aplinkybių, susijusių su leidimo išdavimu kreditui gauti siekiant įvykdyti priimtą teismo sprendimą, vertinimas (atsakovės prašymas netenkintas)“.„Ginčo klausimo kontekste pažymėtina, kad atsakovės UAB „Gražeda“ pakartotinių prašymų atidėti Nutarties vykdymą teikimą pagal nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas galėtų traktuoti kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejį ir už jį bausti CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka“. Pareiškime dėl prašymo trūkumų pašalinimo suformuluotas reikalavimas atnaujinti procesą tik dėl bylos dalies – dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties vykdymo atidėjimo. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartyje nukrypo nuo civilinės bylos nagrinėjimo ribų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo konkrečioje byloje ir civilinių bylų atskirumo principų. Be to, netinkamai aiškino piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį.BUAB „Naruva“, atstovaujama Klaipėdos administratorių biuro, pateikė atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą, juo prašo palikti prašymą nenagrinėtą kaip nenagrinėjamą civilinio proceso tvarka, civilinę bylą nutraukti arba pareiškėjos prašymą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas jau buvo nagrinėtas Klaipėdos apygardos teisme ir apeliacine tvarka. 2017 m. sausio 25 d. patikslintu pareiškimu dėl prašymo trūkumų pašalinimo nebuvo pakeistas prašymo atnaujinti procesą reikalavimas, todėl jį turėjo būti atsisakyta priimti ir nutraukti bylą. Pareiškėja nurodo, kad nors ir prašo atnaujinti visą bylą, tačiau prašo, jog atnaujinus procesą būtų peržiūrėtas tik klausimas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties vykdymo atidėjimo. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas tokį prašymą kvalifikavo kaip prašymą dėl bylos dalies atnaujinimo, kurio nenumato CPK. Taip pat nurodė, kad pareiškėja iš esmės siekia tik pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį, pašalinant dalį motyvų. Be to, pareiškėja naudojasi proceso atnaujinimo institutu vietoje to, kad naudotųsi instancine teismų sistema ir kreiptųsi kasacine tvarka dėl Lietuvos apeliacinio teismo (kaip apeliacines instancijos teismo) nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „Gražeda“ prašymą atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-321-460/2014.Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-321-460/2014. Byla galutinai išspręsta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi iš atsakovės UAB „Gražeda“ BUAB „Naruva“ naudai priteisiant 99 064,17 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2015 m. birželio 25 d. Klaipėdos apygardos teismas UAB „Gražeda“ prašymo pagrindu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties įvykdymą atidėjo 45 kalendorinėms dienoms, terminą pradedant skaičiuoti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. 2016 m. sausio 25 d. UAB „Gražeda“ pateikė prašymą Klaipėdos apygardos teismui atidėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties vykdymą papildomam dviejų mėnesių laikotarpiui. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartimi UAB „Gražeda“ prašymo netenkino. Šią Klaipėdos apygardos teismo nutartį UAB „Gražeda“ apskundė apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi UAB „Gražeda“ atskirąjį skundą atmetė. Dėl pastarosios nutarties UAB „Gražeda“ pateikė kasacinį skundą tuo pagrindu, kad Lietuvos apeliacinis teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Gražeda“ kasacinį skundą. 2016 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas pareiškėjos UAB „Gražeda“ prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-321-460/2014 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje tuo pagrindu, kad Lietuvos apeliacinio teismo, kaip apeliacinės instancijos teismo, 2016 m. balandžio 28 d. nutartyje buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida, kuri galėjo turėti tiesioginės įtakos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties vykdymui. Teismo vertinimu, nėra pagrindo atnaujinti civilinio proceso, kadangi, kaip numato CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas, pagrindas atnaujinti procesą iškyla tik tada, jei aiški teisės taikymo klaida yra padaryta pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime. Šiuo atveju pareiškėja nurodo, kad teisės taikymo klaida yra padaryta apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime (nutartyje), taigi nėra teisinio pagrindo taikyti proceso atnaujinimo instituto. Be to vertintina ir ta aplinkybė, kad nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis, yra neteisėta tuo pagrindu, kad tam galėjo turėti įtakos Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis, kadangi galutinė nutartis dėl ginčo, kilusio civilinėje byloje Nr. 2-321-460/2014, buvo priimta būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kaip galutinės instancijos teismo nacionalinėje teismų sistemoje. Įvertinęs šias byloje susiklosčiusias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad prašymas atnaujinti procesą netenkintinas, nes nėra proceso atnaujinimo pagrindų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Gražeda“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-321-460/2014 ir atnaujinus procesą iš Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties motyvuojamosios dalies pašalinti motyvus:„Kaip matyti iš atsakovės pateikto 2015 m. gruodžio 22 d. Turto arešto aktų registro išrašo (t. XIII, b. l. 48–68), apribojimai, galėję sutrukdyti atsakovei gauti tikslinį finansavimą teismo sprendimui įvykdyti ir tam įkeisti jai priklausantį turtą, buvo panaikinti ir išregistruoti iš Turto arešto aktų registro dar 2015 m. lapkričio 12 d. Šių duomenų pakeitimo pagrindas – civilinėje byloje Nr. e2-1498-178/2015 priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis. Minėta nutartimi buvo pakeista atsakovei UAB „Gražeda“ taikytų apribojimų apimtis ir leista įkeisti UAB „Gražeda“ priklausančio nekilnojamojo turto dalį, būtiną 130 000 Eur kreditui gauti, kredito paskirtis – atsiskaityti su ieškove BUAB „Naruva“ pagal Nutartį. Šie apribojimai panaikinti būtent atsakovės UAB „Gražeda“ prašymu, leidimas sudaryti tikslinį įkeitimo sandorį taip pat išviešintas Turto arešto aktų registre“.„Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, šiuo metu nėra kliūčių dėl šioje byloje ir civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei UAB „Gražeda“ dėl nuostolių atlyginimo dėl negautų pajamų už nuomą (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinys atmestas (t. XIII, b. l. 114–120); teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka) taikytų apribojimų (turto arešto) Nutarčiai įvykdyti, nes leidimas dėl atsiskaitymo su ieškove BUAB „Naruva“ įkeisti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą buvo suteiktas dar Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi. Tokio teismo vertinimo nekeičia ir ta aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartimi buvo atliktas perteklinis aplinkybių, susijusių su leidimo išdavimu kreditui gauti siekiant įvykdyti priimtą teismo sprendimą, vertinimas (atsakovės prašymas netenkintas)“.„Ginčo klausimo kontekste pažymėtina, kad atsakovės UAB „Gražeda“ pakartotinių prašymų atidėti Nutarties vykdymą teikimą pagal nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas galėtų traktuoti kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejį ir už jį bausti CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas formaliai aiškino ir taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatą, pasisakydamas, jog proceso atnaujinimas nurodytu pagrindu yra galimas tik tuo atveju, kai aiški teisės taikymo klaida yra padaryta pirmosios instancijos teismo, o ne apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime, Taip formaliai taikydamas teisės normą, pirmosios instancijos teismas neįgyvendino nurodytos normos, o tuo pačiu ir viso proceso atnaujinimo instituto esminės paskirties – užtikrinti, kad proceso atnaujinimo pagrindu būtų išvengta teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip būtų įvykdytas teisingumas, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas atsisakė įgyvendinti teisingumą pareiškėjos atžvilgiu.Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytos normos turinį. Minėtos normos turinys numato, kad procesas turi būti atnaujinamas, jeigu nustatoma, kad teismo sprendime, nagrinėjant konkretų klausimą, buvo padaryta aiški teisės aiškinimo klaida, kuri galėjo turėti įtakos, jog teismas priėmė neteisėtą sprendimą nagrinėtinu klausimu. Pareiškėjos atveju, Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties vykdymo atidėjimo papildomam laikotarpiui padarė aiškią teisės taikymo klaidą, kurios pagrindu priėmė neteisėtą nutartį – atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą atidėti nutarties vykdymą. Teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo, Lietuvos apeliacinio teismo priimta nutartis yra aiškiai neteisėta pareiškėjos atžvilgiu. Vis tik pareiškėja šios nutarties, atnaujinus procesą, naikinti neprašė, kadangi teismui atsisakius atidėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties vykdymą, pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėti aktyvūs priverstinio išieškojimo veiksmai, tad sprendimo vykdymo atidėjimo klausimas pareiškėjai tapo nebeaktualus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja prašė, jog atnaujinus procesą iš neteisėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties būtų pašalinti tik motyvai dėl tariamo pareiškėjos nesąžiningumo, kurie buvo suformuluoti teismo vien dėl aiškios teisės taikymo klaidos. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje Lietuvos apeliacinio teismo padarytą aiškią teisės taikymo klaidą siejo ne su šio teismo nutarties neteisėtumu (kaip numato CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kuria buvo iš esmės išspręstas šalių kilęs ginčas, o ne klausimas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties vykdymo atidėjimo papildomam laikotarpiui. Taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto turinį, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri turi būti panaikinta.Atsisakydamas atnaujinti procesą pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino kokius neigiamus padarinius šis atsisakymas sukels pareiškėjai. Teismas neanalizavo ir nevertino, jog Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje esantys motyvai dėl tariamo pareiškėjos nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, suformuluoti padarius aiškią teisės taikymo klaidą, varžo pareiškėjos teisę įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus bet kokiuose kituose teisminiuose procesuose. Nepagrįstų Lietuvos apeliacinio teismo motyvų pagrindu pareiškėja visuose teisminiuose procesuose de facto yra laikoma nesąžiningu asmeniu, linkusiu piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, kadangi nepagrįstas ir akivaizdžiai neteisėtais teismo motyvais nuolat naudojasi tiek BUAB „Naruva“, tiek V. P., o taip pat ir išieškojimą pareiškėjos atžvilgiu vykdanti antstolė. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėja turi neginčijamą suinteresuotumą, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje esantys motyvai iš teismo nutarties būtų pašalinti ir nesukeltų pareiškėjai nepagrįstų neigiamų padarinių. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės visiškai nevertino, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri turi būti panaikinta, siekiant įgyvendinti teisingumą pareiškėjos atžvilgiu.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Naruva“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Pareiškėja siekė Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo instancine tvarka, tačiau tai buvo atsisakyta padaryti dėl teisinių pagrindų nebuvimo. Vadinasi, šiuo atveju pareiškėja naudojasi proceso atnaujinimo institutu siekdama paneigti bylų nagrinėjimo instancinę tvarką ir išvengti pareigos tinkamai suformuluoti ir pagrįsti kasacinio skundo pagrindus. Kitaip tariant, nepasitvirtinus pareiškėjos pozicijai dėl galimo Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties neteisėtumo tinkamai nesuformulavus ir nepagrindus kasacijos pagrindų, pareiškėja siekia jos peržiūrėjimo ne instancine tvarka, o pasinaudojant proceso atnaujinimo institutu. Tačiau tai yra išimtinė priemonė, kurios naudojimas išvengti bylos nagrinėjimo instancine tvarka, yra akivaizdžiai nesuderinamas su jos tikslais.Pareiškėja neginčija Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties išvadų, byloje nesiekiama priešingo rezultato, todėl nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą.Pareiškėja taip pat nepagrindė Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartyje tariamai esančių aiškių teisės normų taikymo klaidų. Nors pareiškėja prašyme atnaujinti procesą dėsto aktualią teismų praktiką, tačiau kasacinis teismas, atsisakydamas priimti kasacinį skundą, vertino Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties išvadų tariamą prieštaravimą teismų praktikai, tačiau jo nenustatė. Be to, pareiškėja neįrodė ir skundžiamos nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo, todėl jos skundas turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Pareiškėja Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. balandžio 24 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad BUAB „Naruva“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai neturėtų būti vertinami, nes BUAB „Naruva“ 2017 m. sausio 9 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią BUAB „Naruva“ visas savo reikalavimo teises į UAB „Gražeda“, kylančias iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, perleido naujajam išieškotojui M. T.. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-321-460/2014 išieškotoją BUAB „Naruva“ pakeitė naujuoju išieškotoju M. T.. Kadangi reikalavimo teisę UAB „Gražeda“ atžvilgiu turi išimtinai tik M. T., todėl apeliantės nuomone UAB „Naruva“ pozicija dėl atskirojo skundo neturėtų būti vertinama nagrinėjant klausimą dėl proceso atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti.Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad BUAB „Naruva“, o ne M. T., buvo ieškovė prašomoje atnaujinti byloje. Antra, pareiškėjos minima Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartis atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo metu (2017 m. kovo 10 d.) nebuvo įsiteisėjusi (įsiteisėjo 2017 m. kovo 22 d.). Trečia, pirmosios instancijos teismas BUAB „Naruva“ atsiliepimą į atskirąjį skundą priėmė.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nagrinėja tiek atskirojo skundo, tiek atsiliepimo į jį argumentus.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teismo atsisakymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl proceso atnaujinimo

Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-108/2009). Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas tik esant vienai iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų.Teismų praktikoje akcentuojamas proceso atnaujinimo instituto išimtinumas, o taip pat pats CPK 365 straipsnio 1 dalies turinys, kuriame aiškiai įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujintas bylose, kurios užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės, suponuoja, jog atnaujinimas galimas tik dėl tų įsiteisėjusių teismo procesinių dokumentų, kuriais byla buvo išnagrinėta iš esmės (dėl ieškinyje (priešieškinyje, pareiškime) iškeltų šalių tarpusavio ginčo klausimų, dėl kurių ir buvo pradėta civilinė byla) – t. y. dėl įsiteisėjusių teismo procesinių dokumentų, kuriais ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, iš dalies arba atmestas, byla nutraukta dėl CPK 293 straipsnyje nustatytų pagrindų arba pareiškimas paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnyje įtvirtintų sąlygų pagrindu. Proceso atnaujinimas negalimas tik bylos dalyje, kurioje teismas išsprendė tam tikrą procesinį klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-701-516/2015). Taigi proceso atnaujinimo institutas negali būti taikomas ir įsiteisėjusiai apeliacinio teismo nutarčiai, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atliktas procesinis veiksmas – atmestas prašymas atidėti nutarties vykdymą. Taigi pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje visiškai pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą.Pažymėtina, kad visos kitos apeliantės prašyme ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, inter alia motyvai apie tai, kad dėl apeliacinės instancijos teismo padarytos klaidos pareiškėja de facto yra laikoma nesąžiningu asmeniu, linkusiu piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis ir su tuo susijusias pasekmes, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą (t. y. nesant įstatymo nustatytos galimybės atnaujinti procesą dėl nutarties vykdymo (ne)atidėjimo), iš esmės nebeturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui išspręsti, kadangi jos savaime negali paneigti ar pakeisti nustatyto teisinio reguliavimo.Be to, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas – kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Taigi, nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jei materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaida yra padaryta, ji yra aiški, padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (pastaroji sąlyga nesaisto tik Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro).Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu dėl apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime (nutartyje) padarytos, apeliantės teigimu, aiškios teisės normos taikymo klaidos. Tačiau visų pirma, kaip minėta, proceso atnaujinimas minėtu pagrindu galimas tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos. Taigi, tokios aplinkybės konstatuoti nėra pagrindo. Antra, kita iš būtinų sąlygų procesą atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatytu pagrindu yra ta, jei sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tokios aplinkybės konstatuoti taip pat nėra pagrindo.Prašymas atnaujinti procesą aptariamu pagrindu nepagrįstas iš esmės. Jis faktiškai grindžiamas tuo, kad apeliacinis teismas netinkamai aiškino piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį (CPK 95 straipsnio 1 dalis), todėl nepagrįstai teigė, kad atsakovės UAB „Gražeda“ pakartotinių prašymų atidėti nutarties vykdymą teikimą pirmosios instancijos teismas galėtų traktuoti kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejį ir už jį bausti CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Tačiau apeliantės nuomonė dėl šio motyvo, taip pat ir dėl kitų motyvų (papildomo termino nutarčiai įvykdyti atidėjimo, laikinųjų apsaugos priemonių apimties) pagrįstumo, pakankamai abejotina, kas reiškia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog apeliacinis teismas padarė klaidą apskritai, o juo labiau aiškią.Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismo padaryta teisės aiškinimo klaida turi būti aiški, t. y. gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Nagrinėjamos bylos atveju apeliantės nurodomi argumentai, susiję su normų, nustatančių piktnaudžiavimo procesinėmis teisių turinį, laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, papildomo termino nutarčiai įvykdyti atidėjimo, aiškinimu ir jų taikymu, negali būti pripažinti akivaizdžiais. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėja dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-829-943/2016 buvo pateikusi kasacinį skundą, kuriame nurodė argumentus, susijusius dėl bylos nagrinėjimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribų ir piktnaudžiavimo procesu, bei apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies koregavimu, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi šį skundą atsisakyta priimti.Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.