Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų BUAB „Naruva“ ir V. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-321-460/2014 pagal ieškovų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Naruva“, V. P. ieškinį atsakovams G. T., E. T., uždarajai akcinei bendrovei „Gražeda“, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai BUAB „Naruva“ ir V. P. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-321-460/2014 ir priteisti iš atsakovės G. T. solidariai su atsakovu E. T. 354 929,43 Eur žalos ir 5 proc. metines palūkanas nuo 2009-10-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjai nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-17 nutartimi buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-23 sprendimas ir ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovei BUAB „Naruva“ iš atsakovo E. T. priteistas 354 929,43 Eur žalos atlyginimas ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos nuo 2009-10-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės UAB „Gražeda“ priteista 99 064,17 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos nuo 2010-12-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kita ieškinio dalis atsakovams E. T., UAB „Gražeda“ ir atsakovei G. T. atmesta. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017-02-28 nutartimi ieškovei UAB „Naruva“ nutraukus bankroto bylą ir 2017-09-20 buvusiam bankroto administratoriui perdavus vadovo įgaliotam asmeniui dokumentus, ieškovams 2017-09-20 tapo žinoma, kad atsakovė G. T. dirbo UAB „Naruva“ (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį iki 2005-10-03. Ieškovų teigimu, ši aplinkybė nebuvo žinoma nagrinėjant bylą ir ši naujai paaiškėjusi aplinkybė įrodo ir atsakovės G. T., o ne tik jos sutuoktinio, buvusio ieškovės vadovo E. T., atsakomybę už žalą, padarytą ieškovei UAB „Naruva“ 2005-06-07 trišale sutartimi. Ieškovai nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl G. T. atsakomybės, konstatavo, jog ji nebuvo UAB „Naruva“ akcininke, tik valdė akcijas jungtinės nuosavybės teise, todėl neturėjo turtinių ir neturtinių akcininkės teisių, negalėjo daryti įtakos bendrovės veiklai balsuodama akcininkų susirinkimuose, neprivalėjo veikti išimtinai bendrovės interesais. Ieškovų nuomone, jeigu civilinės bylos nagrinėjimo metu būtų žinoma aplinkybė, jog G. T. ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, teismo sprendimu jos atsakomybė už žalą, padarytą ieškovei UAB „Naruva“ 2005-06-07 trišale sutartimi, būtų kvalifikuota priešingai nei įsiteisėjusiame teismo sprendime. Ieškovų teigimu, aplinkybė dėl atsakovę ir ieškovę UAB „Naruva“ siejusių darbo santykių, kuri tapo žinoma tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-17 nutarties priėmimo, atitinka visus naujai paaiškėjusios aplinkybės, kuri turi esminę reikšmę išnagrinėtoje byloje, kriterijus, dėl to yra pagrindas atnaujinti procesą.Ieškovai nurodo, jog nors V. P. priklauso 50 proc. įmonės akcijų, tiesiogiai UAB „Naruva“ valdyme nedalyvavo nuo 1998 metų dėl labai sunkios ligos, dėl kurios jis nevaldo rankų ir kojų, ir negalėjo kontroliuoti įmonės veiklos, o minėta aplinkybė, dėl kurios prašoma atnaujinti procesą, paaiškėjo tik kai jo sūnui G. P., kuris šiuo metu yra UAB „Naruva“ (duomenys neskelbtini) , bankroto administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ perdavė bendrovės dokumentus. Tuo tarpu, įmonė bankroto procese nebuvo tinkamai atstovaujama.Atsakovai G. T. , E. T. ir UAB „Gražeda“ prašo pareiškėjų prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti. Atsakovai argumentuoja, jog proceso atnaujinimo institutas neturi tapti priemone dar kartą pasibylinėti, tai yra išimtinė galimybė revizuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Atsakovų teigimu, ieškovai yra praleidę 3 mėnesių terminą kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, o aplinkybė, kad G. T. su UAB „Naruva“ siejo darbiniai santykiai, nėra pagrindas atnaujinti procesą. Atsakovai pažymi, jog pagal UAB „Naruva“ įstatus bendrovės vadovas yra direktorius, kuriuo tuo metu buvo atsakovas E. T. Juridinių asmenų registre G. T. taip pat nebuvo įregistruota kaip UAB „Naruva“ vadovė, todėl ieškovų teiginiai dėl jos atsakomybės pagal CK 2.87 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsti. Pažymi, jog dėl G. T. atsakomybės pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl nėra pagrindo šias aplinkybes aiškintis ir įrodinėti iš naujo.Atsakovai nesutinka su ieškovų teiginiais, kad bendrovės valdyme nedalyvavo V. P. ir jam nebuvo žinoma, kad G. T. buvo (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog ieškovas V. P. laikotarpiu nuo 1993-09-01 iki 1998 metų, t. y. iki jo ligos, turėjo žinoti, kad atsakovė G. T. eina UAB „Naruva“ (duomenys neskelbtini) pareigas, be to, UAB „Naruva“ dirbo ir V. P. sutuoktinė. Taip pat nesutinka su ieškovų teiginiais, kad bankroto metu UAB „Naruva“ interesai nebuvo tinkamai atstovaujami, nes tokios ieškovų nurodytos aplinkybės yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstos įrodymais, bankroto metu bendrovę atstovavo tinkamas atstovas bankroto administratorius, kuris visapusiškai gynė bendrovės interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo priemonė. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurios įvardintos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2018-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018; 2018-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018).Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto požiūriu naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Taigi nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą paminėtu pagrindu, visų pirma būtina išsiaiškinti, ar apelianto nurodytos aplinkybės laikytinos naujai paaiškėjusiomis ir esminėmis, t. y. ar jos būtų lėmusios kitokius teismų sprendimus byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą.Pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą grindžia, jų teigimu, naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri jiems tapo žinoma tik 2017-09-20, kai UAB „Naruva“ bankroto administratorius, nutraukus bankroto bylą, perdavė vadovo įgaliotam asmeniui įmonės dokumentus, iš kurių paaiškėjo, kad atsakovė G. T. ėjo UAB „Naruva“ (duomenys neskelbtini) pareigas pagal darbo sutartį iki 2005-10-03. Pareiškėjų teigimu, ši naujai paaiškėjusi aplinkybė įrodo ir atsakovės G.T., ne tik jos sutuoktinio, buvusio ieškovės vadovo E. T., atsakomybę už žalą, padarytą ieškovei UAB „Naruva“ 2005-06-07 trišale sutartimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-17 nutartimi ieškovei BUAB „Naruva“ iš atsakovo E. T. priteistas 354 929,43 Eur žalos atlyginimas ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos nuo 2009-10-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės UAB „Gražeda“ priteista 99 064,17 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos nuo 2010-12-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kita ieškinio dalis atsakovams E. T., UAB „Gražeda“ ir atsakovei G. T. atmesta. Pareiškėjų teigimu, jeigu bylos nagrinėjimo metu būtų buvusi žinoma aplinkybė, kad G. T. ėjo UAB „Naruva“ (duomenys neskelbtini) pareigas, teismo sprendimu jos atsakomybė už žalą, padarytą ieškovei UAB „Naruva“ 2005-06-07 trišale sutartimi, būtų kvalifikuota priešingai, t. y. žala būtų priteista solidariai iš atsakovų E. T. ir G. T.Bylą nagrinėję teismai nustatė, jog ieškovei BUAB „Naruva“ vadovavo atsakovas E. T., kuris su UAB „VB Lizingas“ sudarė finansinio lizingo sutartį, o 2005-06-07 BUAB „Naruva“, UAB „Gražeda“ ir trečiasis asmuo UAB „SEB VB lizingas“ sudarė trišalę skolos perkėlimo sutartį, kurią UAB „Naruva“ vardu pasirašė būtent jos (duomenys neskelbtini) E. T. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-17 nutartimi konstatavo, jog būtent atsakovas E. T., kaip UAB „Naruva“ vadovas, sudarė 2005-06-07 sandorį, kuriuo UAB „Naruva“ padaryta žala, todėl jis, o ne jo sutuoktinė G. T., yra atsakingas už žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-17 nutartyje analizavo tiek E. T., tiek G. T. civilinę atsakomybę CK 2.87 straipsnio, kuriuo argumentuoja pareiškėjai, požiūriu ir konstatavo, jog G. T. nebuvo įmonės valdymo organas (direktorė) bei nebuvo įmonės akcininkė, todėl negalėjo daryti įtakos bendrovės veiklai balsuodama akcininkų susirinkimuose ir jai nekilo lojalumo pareiga BUAB „Naruva“ atžvilgiu.Pagal UAB „Naruva“ įstatus bendrovės vadovas yra direktorius, kuriuo tuo metu buvo atsakovas E. T. Juridinių asmenų registre G. T. nebuvo įregistruota kaip UAB „Naruva“ vadovė, todėl aplinkybė, kad ji ėjo BUAB „Naruva“ (duomenys neskelbtini) pareigas, nepaneigia teismų nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų. Teismo vertinimu, pareiškėjai nepagrįstai siekia išplėsti CK 2.87 straipsnio taikymą.Iš pateiktos darbo sutarties matyti, jog su G. T. darbo santykiai UAB „Naruva“ tęsėsi nuo 1993-09-01 iki 2005-10-30. Iš pareiškėjo V. P. sutuoktinės V. P. parodymų, užfiksuotų 2011-07-18 teisiamojo posėdžio protokole, matyti, jog V. P. turėjo 50 proc. įmonės akcijų ir buvo atsakingas už UAB „Naruva“ gamybą bei pats dar 1993-1994 metais, nors liga ir progresavo, dirbo ceche, kurį UAB „Naruva“ nuomojosi, o 2000 metais nupirko, 2003 metais sutiko su E. T. siūlymu parduoti įmonės pastatą UAB „SEB VB lizingas“ su išpirkimo teise, 2005 metų vasarį, kai sužinojo, kad statybas vykdo UAB „Gražeda“, nors tam ir nepritarė, buvo nuvykęs apžiūrėti pastato ir tuo metu pradėjo svarstyti apie pasitraukimą iš įmonės. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog V. P., kaip įmonės akcininkas, aktyviai dalyvavo jos veikloje ir sprendimų priėmime. Teismo vertinimu, pareiškėjo liga nesutrukdė jam domėtis įmonės veikla ir joje dalyvauti bei priimti sprendimus, todėl ir informacija apie įmonės darbuotojus jam turėjo arba galėjo būti žinoma. Jeigu pareiškėjas pats nesidomėjo įmonės darbuotojais, tai taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ši informacija jam negalėjo būti žinoma. Pažymėtina, jog ir civiliniame procese V. P. aktyviai dalyvavo, jį atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, todėl laikytini nepagrįstais teiginiai, kad minėta informacija apie G. T. darbo santykius UAB „Naruva“ jam negalėjo būti žinoma. Taip pat įrodymais nepagrįsti ir teiginiai, jog UAB „Naruva“ bankroto procese nebuvo tinkamai atstovaujama. Pareiškėjai, siekdami, kad būtų konstatuota G. T. solidari atsakomybė su atsakovu E. T., iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose išdėstytas išvadas, o tai, atsižvelgiant į teisės aktais įtvirtiną nacionalinę teismų sistemą bei instancinę apskundimo tvarką, negali būti svarstoma bei iš naujo vertinama nagrinėjamoje kitoje byloje. Pagal formuojamą teismų praktiką, proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-403/2008, 3K-3-337/2011 ir kt.).Teismo vertinimu, pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kuria grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, nėra naujai paaiškėjusi ir pareiškėjams buvo arba galėjo būti žinoma civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl nesudaro pagrindo atnaujinti procesą, nes neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintų sąlygų. Pažymėtina, jog ir patys pareiškėjai pripažįsta neturintys įrodymų, pagrindžiančių prašymo pagrįstumą.Pareiškėjai prašė priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės G. T., tačiau nepatenkintus prašymo dėl proceso atnaujinimo, jie neturi teisės į patirtų išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė UAB „Gražeda“ 2018-01-19 sudarė teisinės pagalbos sutartį su advokatu Laimonu Strauka ir 2018-05-23 pinigų priėmimo kvitu LAT Nr. 826499 už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą sumokėjo advokatui 1000 Eur. Atsakovė prašo priteisti turėtas išlaidas iš pareiškėjų.Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šios Rekomendacijos patvirtintos 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-20 redakcija). Rekomendacijose nustatyti priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas civilinėse bylose maksimalūs dydžiai ir kriterijai. Rekomendacijų 8.8 punktas numato maksimalų 2,5 koeficientą už prašymą atnaujinti procesą, atlyginimo dydis už atsiliepimą į tokį prašymą – nereglamentuotas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog esant nereglamentuotam atlyginimo už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo surašymą maksimaliam dydžiui, pagal analogiją taikomas dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas Rekomendacijose. Tiek už ieškinį, tiek už atsiliepimą į ieškinį numatytas vienodo dydžio maksimalus atlyginimas (Rekomendacijų 8.2 punktas), kuris atitinka Rekomendacijų 8.8 punkte nustatytą užmokesčio už prašymo atnaujinti procesą surašymą maksimalų dydį. Pagal tokį teisinio reglamentavimo aiškinimą ir taikymą nustatant maksimalų užmokesčio už atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo dydį pagal analogiją taikytinas Rekomendacijų 8.8 punktas (Vilniaus apygardos teismo 2009-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-23-464/ 2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1599/2013Nagrinėjamu atveju prašomas priteisti užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija minėto maksimumo, proceso atnaujinimo užbaigtoje byloje klausimas yra sudėtingas, ieškovo pateiktas atsiliepimas į prašymą dėl proceso atnaujinimo yra pakankamai didelės apimties, išanalizuota pareiškėjų keliama problema, teismų praktika, todėl prašoma suma laikytina pagrįsta. Iš pareiškėjos UAB „Naruva“ ir V. P. atsakovei UAB „Gražeda“ priteistina po 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Pažymėtina, jog nors UAB „Naruva“ Lietuvos apeliacinio teismo 2018-04-05 nutartimi atleista nuo 50 proc. žyminio mokesčio mokėjimo, o V. P. yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, tačiau vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, jie nėra atleisti kitos šalies patirtų išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjų BUAB „Naruva“ ir V. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-321-460/2014.

Priteisti iš pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Naruva“, kodas 140161998, ir V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 500 Eur (penki šimtai eurų) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gražeda“, kodas 242018220, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartį per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.