Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „GRAŽEDA“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1496-163/2016 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „GRAŽEDA“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-321-460/2014 pagal ieškovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „NARUVA“, V. P. ieškinį atsakovams G. T., Edvardui Trakšeliui, uždarajai akcinei bendrovei „GRAŽEDA“, trečiasis asmuo AB SEB bankas dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „GRAŽEDA“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, prašydama atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-321-460/2014 pareikšti, teikiamą prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-321-460/2014, pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-28 nutartį, pašalinant dalį motyvų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016-08-25 nutartimi nutarė pareiškėjai UAB „GRAŽEDA“ nustatyti terminą iki 2016-09-19 ištaisyti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus.

Teismas nustatė, kad pareiškėja siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 22-321-460/2014 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo minėtą civilinę bylą iš esmės ir priėmė 2014-01-09 sprendimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-06-23 sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2014-01-09 sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą. Lietuvos Aukščiausias teismas 2015-04-17 nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo dalį pakeitė.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos teigimu, Lietuvos apeliacinio teismas 2016-04-28 nutartyje padarydamas aiškią išvadą, jog vienoje byloje (dėl nuostolių) pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis daro tiesioginę įtaką kitoje byloje (dėl žalos atlyginimo) galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių apimčiai, ne tik nukrypo nuo civilinės bylos ribų apibrėžimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo konkrečioje byloje ir civilinių bylų atskirumo principų, bet ir padarė aiškią teisės taikymo klaidą.

Teismas konstatavo, kad jokių aplinkybių, susijusių su įrodinėjimo dalyku užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-321-460/2014, pareiškėja prašyme nenurodė, nesant šių duomenų teismas negali spręsti dėl pagrindo proceso atnaujinti. Teismas laikė tai prašymo trūkumu.

Teismas konstatavo, kad nors pareiškėja nurodė, kad šalies pateikiamas procesinis prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, su tokiu pareiškėjos argumentu nesutiktina, nes CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog už prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.

Teismas nurodė, kad iš prašymo neaišku, kokią konkrečią sumą ar visą ieškinio reikalavimą ginčija pareiškėja, todėl teismas darė išvadą, kad negalima nurodyti mokėtino žyminio mokesčio dydžio šioje civilinėje byloje. Teismas laikė tai procesinio dokumento trūkumu. Teismas pažymėjo, kad žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų (CK 80 str.).

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, sprendė, kad pareiškėjai nustatytinas terminas procesinio dokumento trūkumams ištaisyti – sumokėti žyminį mokestį ir nurodyti aplinkybes, susijusias su įrodinėjimo dalyku užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-321-460/2014 (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 115 str. 2 d.), priešingu atveju procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 2, 3 d. d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja UAB „GRAŽEDA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016-08-25 nutarties dalį, kurioje pareiškėja įpareigota sumokėti žyminį mokestį už pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė už prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 22-321-460/2014 nesumokėtą žyminį mokestį trūkumu. Pareiškėja prašo atnaujinti procesą tik toje civilinės bylos dalyje, kurioje buvo sprendžiamas procesinis klausimas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties vykdymo atidėjimo, o ne viso tarp šalių buvusio ginčo dėl žalos atlyginimo apimtyje. Pareiškėja neginčija civilinėje byloje nagrinėto ieškinio reikalavimo, todėl neturi pareigos mokėti žyminio mokesčio. Pareiškėja prašo atnaujinti procesą konkrečioje civilinės bylos dalyje – procesinio klausimo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties vykdymo atidėjimo apimtyje, už prašymą dėl proceso atnaujinimo mokėtinas žyminis mokestis atitinka žyminį mokestį, mokėtiną už prašymą atidėti teismo sprendimą (CPK 80 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiruoju skundu skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2016-08-25 nutarties dalis panaikintina ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutarties dalis, kuria pareiškėja įpareigota sumokėti žyminį mokestį už pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

Civiliniame procese yra numatytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas, kurio paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti pateikto procesinio dokumento, kuriame yra trūkumai. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentą, byloje dalyvaujančiam asmeniui sudaromos sąlygos pašalinti esančius procesinio dokumento trūkumus, nepraleisti jo padavimo termino ir tęsti procesą (CPK 115 str. 3 d.). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.).

Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog iš prašymo neaišku, kokią konkrečią sumą ar visą ieškinio reikalavimą ginčija pareiškėja, todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad negalima nurodyti mokėtino žyminio mokesčio dydžio šioje civilinėje byloje ir laikė tai procesinio dokumento trūkumu. Tuo tarpu, apeliantė, nesutikdama su minėta skundžiamos nutarties dalimi, atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė už prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-321-460/2014 nesumokėtą žyminį mokestį trūkumu.

Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje prašymo trūkumu laikė aplinkybę, kad pareiškėja tiksliai nesuformulavo reikalavimo, t. y. kokią konkrečią sumą ar visą ieškinio reikalavimą ginčija pareiškėja, ir tai turi reikšmės mokėtino žyminio mokesčio už prašymo dėl proceso atnaujinimo dydžiui.

Apeliacinis teismas pagal prašymo dėl proceso atnaujinimo turinį ir formą sprendžia, kad prašyme aiškiai suformuluotas reikalavimas - atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-321-460/2014 pareikšti, teikiamą prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-321-460/2014, pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-28 nutartį, pašalinant dalį motyvų.

CPK XIII skyrius reglamentuoja proceso atnaujinimą. CPK 370 straipsnis nustato prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą. Kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, teismas atsisako prašymą priimti (CPK 370 str. 1 d.). Išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai (CPK 370 str. 3 d.). Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 d.). CPK 371 straipsnis nustato teismo teises išnagrinėjus bylą po proceso atnaujinimo.

Prašyme dėl proceso atnaujinimo suformuluotas reikalavimas patvirtina, kad prašoma atnaujinti procesą tik bylos dalyje. Tai patvirtina ir atskirasis skundas, kuriame nurodoma, kad pareiškėja prašo atnaujinti procesą konkrečioje civilinės bylos dalyje – procesinio klausimo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties vykdymo atidėjimo apimtyje.

Apeliacinis teismas pažymi, kad CPK normos dėl proceso atnaujinimo nenumato proceso atnaujinimo tik bylos daliai. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo bylos dalyje priėmimo ir trūkumų šalinimo klausimus, turėjo aiškinti ir nustatyti tokio prašymo teisėtumą ir ar apskritai galimas tokio prašymo dėl proceso atnaujinimo bylos dalyje nagrinėjimas ir pašalinus prašymo trūkumus. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo bylos dalyje priėmimo ir trūkumų šalinimo klausimus, neaiškino ir nenustatė nurodytų turinčių reikšmės prašymo priėmimo klausimui reikšmingų aplinkybių ir dėl jų nepasisakė.

CPK 370 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas.

Apeliacinis teismas pažymi, kad atskiruoju skundu skundžiama tik Klaipėdos apygardos teismo 2016-08-25 nutarties dalis, kuria pareiškėja įpareigota sumokėti žyminį mokestį už pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-08-25 nutarties dalis, kuria pareiškėja įpareigota sumokėti žyminį mokestį už pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo, panaikintina ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties dalį, kuria pareiškėja UAB „GRAŽEDA“ įpareigota sumokėti žyminį mokestį už pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo, panaikinti ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.