Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų (ieškovų) uždarosios akcinės bendrovės „Naruva“ ir V. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-898-513/2018 atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-321-460/2014, išnagrinėtoje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Naruva“ ir V. P. ieškinį atsakovams G. T., E. T. ir uždarajai akcinei bendrovei „Gražeda“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai (ieškovai) UAB „Naruva“ ir V. P. 2017-12-15 kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-321-460/2014 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių); atnaujinus procesą pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-23 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-1147/2014 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-611/2015: solidariai iš atsakovės G. T. ir atsakovo E. T. priteisti 354 929,43 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo 2009-10-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei iš atsakovės G. T. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Klaipėdos apygardos teismas 2014-01-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-321-460/2014 atmetė ieškovų pareikšto patikslinto ieškinio (civilinės bylos Nr. 2-321-460/2018 t. 8, b. l. 79-85) reikalavimus tuo metu bankrutuojančios įmonės statusą turėjusios UAB „Naruva“ naudai priteisti: 1) solidariai iš atsakovų E. T., G. T. ir UAB „Gražeda“ 2 116 771,77 Lt (613 059,48 Eur) žalos, padarytos trišaliu lizingo teisių perleidimo sandoriu, 2005-03-22 sudarytu tarp BUAB „Naruva“, UAB „Gražeda“ ir UAB „SEB VB lizingas“, atlyginimą; 2) iš atsakovo E. T. 824 415,72 Lt (238 767,30 Eur) žalos atlyginimą; 3) iš atsakovės UAB „Gražeda“ 436 646,50 Lt (123 461,57 Eur) skolą; 4) iš atsakovų E. T., G. T. ir UAB „Gražeda“ 5 proc. metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) taip pat pripažinti tarp UAB „Naruva“ ir UAB „Ertana“ 2003-10-30 sudarytą subnuomos sutartį dėl patalpų Šilutės pl. 27, Klaipėdoje, nuomos tariamu sandoriu ir šią sutartį panaikinti; 6) priteisti iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Lietuvos apeliacinis teismas, panaikindamas Klaipėdos apygardos teismo 2014-01-09 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-1147/2014, 2014-06-23 priėmė naują sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies, tuo metu bankrutuojančiai UAB „Naruva“ priteisdamas iš atsakovo E. T. 719 750,84 Lt (208 454,25 Eur) žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą nuo 2009-10-27 iki teismo sprendimo įvykdymo; iš atsakovės UAB „Gražeda“ priteisdamas 180 585,50 Lt (52 301,18 Eur) nesumokėtų lizingo įmokų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą nuo 2008-09-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atsakovams E. T., UAB „Gražeda“ bei G. T. atmesdamas; ieškovo V. P. naudai iš atsakovo E. T. priteisdamas 960 Lt (278,04 Eur) bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės UAB „Gražeda“ – 280 Lt (81,09 Eur) bylinėjimosi išlaidų; atsakovės UAB „Gražeda“ naudai iš ieškovų priteisdamas po 2 999 Lt (868,57 Eur) bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo E. T. valstybės naudai priteisdamas 11 198 Lt (3 243,16 Eur) žyminio mokesčio, iš atsakovės UAB „Gražeda“ – 4 612 Lt (1 335,73 Eur) žyminio mokesčio, taip pat ieškovui V. P. grąžindamas 2 000 Lt (579,24 Eur) sumokėto žyminio mokesčio dalį.

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-611/2015 Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-23 sprendimo dalį, kuria ieškovui V. P. grąžintas žyminis mokestis, paliko nepakeistą, o kitą sprendimo dalį pakeitė ir priteisė ieškovei, tuo metu dar bankrutuojančiai UAB „Naruva“ : iš atsakovo E. T. 354 929,43 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo šios sumos nuo 2009-10-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovės UAB „Gražeda“ 99 064,17 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo šios sumos nuo 2010-12-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atsakovams E. T., UAB „Gražeda“ bei G. T. atmetė. Taip pat išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą: priteisė valstybei iš atsakovo E. T. 4 707 Eur, o iš atsakovės UAB „Gražeda“ 2 148 Eur žyminio mokesčio; ieškovui V. P. priteisė iš atsakovės UAB „Gražeda“ 117,30 Eur, o iš atsakovo E. T. – ir 415,60 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti; atsakovei G. T. priteisė iš ieškovų V. P. ir BUAB „Naruva“ po 434,43 Eur išlaidas advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti; atsakovei UAB „Gražeda“ priteisė iš ieškovų V. P. ir BUAB „Naruva“ po 812,5 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti; priteisė atsakovei UAB „Gražeda“ iš ieškovų V. P. ir BUAB „Naruva“ po 282 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimą; priteisė valstybei iš ieškovų V. P. ir BUAB „Naruva“ po 3,28 Eur, o iš atsakovės UAB „Gražeda“ ir atsakovo E. T. – po 6,07 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Pareiškėjų (ieškovų) UAB „Naruva“ ir V. P. prašymas atnaujinti procesą grindžiamas tuo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017-02-28 nutartimi nutraukus UAB „Naruva“ bankroto bylą ir 2017-09-20 bankroto administratoriui perdavus bendrovės vadovo įgaliotam asmeniui dokumentus, pareiškėjams tapo žinoma, kad atsakovė G. T. dirbo UAB „Naruva“ direktoriaus pavaduotoja iki 2005-10-03. Pareiškėjų teigimu, ši aplinkybė nebuvo žinoma nagrinėjant bylą ir ši naujai paaiškėjusi aplinkybė įrodo taip pat ir atsakovės G. T., o ne vien jos sutuoktinio, buvusio ieškovės vadovo E. T., atsakomybę už žalą, padarytą ieškovei UAB „Naruva“ trišale lizingo teisių perleidimo sutartimi.

6. Šiame prašyme atnaujinti procesą taip pat nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl G. T. atsakomybės, konstatavo, jog ji nebuvo UAB „Naruva“ akcininke, tik valdė akcijas jungtinės nuosavybės teise, todėl neturėjo turtinių ir neturtinių akcininkės teisių, negalėjo daryti įtakos bendrovės veiklai balsuodama akcininkų susirinkimuose, neprivalėjo veikti išimtinai bendrovės interesais. Tačiau, pareiškėjų nuomone, jeigu civilinės bylos nagrinėjimo metu būtų buvusi žinoma aplinkybė, kad G. T. ėjo direktoriaus pavaduotojos pareigas, teismo sprendimu jos atsakomybė už žalą, padarytą UAB „Naruva“ trišale sutartimi, būtų kvalifikuota priešingai nei įsiteisėjusiame teismo sprendime. Aplinkybė dėl atsakovę ir UAB „Naruva“ siejusių darbo santykių, kuri tapo žinoma tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-17 nutarties priėmimo, atitinka visus naujai paaiškėjusios aplinkybės, kuri turi esminę reikšmę išnagrinėtoje byloje, kriterijus, dėl to yra pagrindas atnaujinti procesą.

7. Pažymėjo ir tai, kad nors V. P. priklauso 50 proc. UAB „Naruva“ akcijų, tiesiogiai bendrovės valdyme jis nedalyvavo nuo 1998 m. dėl labai sunkios ligos, dėl kurios jis nevaldo rankų ir kojų, ir todėl negalėjo kontroliuoti įmonės veiklos. Minėta aplinkybė, dėl kurios prašoma atnaujinti procesą, paaiškėjo tik kai jo sūnui G. P., kuris šiuo metu yra UAB „Naruva“ direktorius, bankroto administratoriaus perdavė bendrovės dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Klaipėdos apygardos teismas 2018-06-01 nutartimi atmetė pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-321-460/2014, priteisė iš pareiškėjų UAB „Naruva“ ir V. P. atsakovei UAB „Gražeda“ po 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

9. Teismas, vadovaudamasis šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-17 nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis, jog būtent atsakovas E. T., kaip UAB „Naruva“ vadovas, sudarė trišalį 2005-06-07 sandorį, kuriuo UAB „Naruva“ padaryta žala, todėl jis, o ne jo sutuoktinė G. T. yra atsakingas už žalą, juolab ši nebuvusi nei bendrovės valdymo organas (direktorė), nei įmonės akcininkė, pripažino, kad atsakovė G. T. negalėjo daryti įtakos bendrovės veiklai balsuodama akcininkų susirinkimuose ir jai nekilo lojalumo pareiga BUAB „Naruva“ atžvilgiu. Pagal UAB „Naruva“ įstatus bendrovės vadovas yra direktorius, o juo buvo R. T., o ne G. T.. Teismas sprendė, kad aplinkybė, susijusi su G. T. eitomis direktoriaus pavaduotojos pareigomis BUAB „Naruva“, nepaneigia teismų nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų, o pareiškėjai nepagrįstai siekia išplėsti CK 2.87 straipsnio taikymą.

10. Teismas padarė išvadą, kad informacija apie G. T. darbo santykius UAB „Naruva“ pareiškėjui V. P. turėjo būti žinoma. V. P., kaip įmonės akcininkas, aktyviai dalyvavo UAB „Naruva“ veikloje ir sprendimų priėmime, pareiškėjo liga nesutrukdė jam nei domėtis bendrovės veikla ir joje dalyvauti, nei priimti sprendimus, taigi ir informacija apie įmonės darbuotojus jam turėjo arba galėjo būti žinoma. Jeigu pareiškėjas pats nesidomėjo bendrovės darbuotojais, tai taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ši informacija jam negalėjo būti žinoma. Todėl pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kuria grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, nėra naujai paaiškėjusi ir pareiškėjams buvo arba galėjo būti žinoma civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

11. Teismas nurodė, jog pareiškėjai, siekdami, kad būtų konstatuota G. T. solidari atsakomybė su atsakovu E. T., iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose padarytas išvadas. Tačiau atsižvelgiant į teisės aktais įtvirtiną nacionalinę teismų sistemą bei instancinę apskundimo tvarką, tokios aplinkybės negali būti svarstomos bei iš naujo vertinamos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Pareiškėjai UAB „Naruva“ ir V. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018-06-01 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-321-460/2014. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Proceso atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei kiti teismai netyrė ir nevertino. G. T. atsakomybės klausimas buvo vertintas tik kaip UAB „Naruva“ akcijų bendraturtės, tačiau ne kaip UAB „Naruva“ direktoriaus pavaduotojos. Šiuo atveju neturėdamas duomenų, kad G. T. buvo direktoriaus pavaduotoja, kasacinis teismas padarė išvadą, kad jos lojalumo pareiga kyla tik UAB „Gražeda“ atžvilgiu, kaip šios bendrovės direktorės.

12.2. Iš byloje esančių duomenų bei procesinių dokumentų matyti, jog niekur nėra minima aplinkybė, kad G. T. buvo UAB „Naruva“ direktoriaus pavaduotoja, o atsakovai šią aplinkybę teisminio proceso metu nutylėjo. Jeigu ši aplinkybė teismams būtų buvusi žinoma, ji būtų galėjusi pakeisti teismų išvadas dėl G. T. atsakomybės.

12.3. Aplinkybė, jog G. T. nebuvo įregistruota Juridinių asmenų registre kaip bendrovės vadovo pavaduotoja, savaime nereiškia, jog ji nebuvo įmonės valdymo organas. Šiuo atveju UAB „Naruva“ įstatuose, įregistruotuose 1997-03-27, skyriuje „Bendrovės valdymas“ įtvirtinama administracijos vadovo pavaduotojo pareigybė kaip viena iš įmonės valdymo organų.

12.4. Aplinkybė, jog pagal darbo sutartį G. T. dirbo direktoriaus pavaduotojos darbą, reiškia, jog ji buvo bendrovės vienas iš valdymo organų, todėl jai kilo lojalumo pareiga pagal CK 2.87 straipsnį UAB „Naruva“ atžvilgiu. Šiuo atveju sudarydama trišalę teisių ir pareigų perleidimo sutartį, dėl kurios sudarymo kasacinis teismas konstatavo žalos padarymo faktą, UAB „Naruva“, atsakovė G. T. kaip UAB „Gražeda“ direktorė bei UAB „Naruva“ direktoriaus pavaduotoja, pažeidė lojalumo pareigą UAB „Naruva“ atžvilgiu.

12.5. Byloje yra pateikti išsamūs duomenys, jog V. P. susirgo sunkia liga ir UAB „Naruva“ veikloje dalyvavo tik epizodiškai, kas sukliudė jam žinoti visas bendrovės veiklos aplinkybes. Įmonės vadovu ilgą laiką buvo išrinktas E. T., kuriuo V. P. iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei pasitikėjo ir netikrino visų jo sudaromų sandorių bei personalo formavimo klausimų. Teisminio nagrinėjimo metu V. P. buvo atstovaujamas advokato, tad jeigu būtų žinojęs aplinkybę, jog G. T. dirbo direktoriaus pavaduotoja UAB „Naruva“, šią aplinkybę tikrai būtų atskleidęs savo atstovui, kuria šis būtų rėmęsis įrodinėjant atsakovų civilinę atsakomybę. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog V. P. žinojo, kad G. T. dirbo UAB „Naruva“ direktoriaus pavaduotoja.

12.6. Nesutinka su priteistomis 1 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidomis. Atsiliepimas į prašymą dėl proceso atnaujinimo nėra didelės apimties, jame neanalizuojami ir neaptariami sudėtingi teisės taikymo klausimai, lakoniškai aptariamos tik kelios faktinės aplinkybės.

13. Atsakovai E. T., G. T. ir UAB „Gražeda“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais atsikirtimais:

13.1. Aplinkybė, kad G. T. nuo 1993 m. dirbo UAB „Naruva“ direktoriaus pavaduotoja, turėjo ir galėjo būti žinoma V. P., kadangi jis susirgo tik 1998 m. Šiuo atveju V. P. šią aplinkybę žinojo arba turėjo žinoti ir teismo sprendimo priėmimo metu, nes V. P. veiksnumas nėra ir nebuvo apribotas.

13.2. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kad G. T. buvo UAB „Naruva“ direktoriaus pavaduotoja, visiškai neturi esminės reikšmės civilinės bylos išnagrinėjimui, kadangi tiek Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, tiek UAB „Naruva“ įstatai nustatė, kad bendrovėje buvo du valdymo organai – visuotinis akcininkų susirinkimas ir bendrovės direktorius. Taigi G. T. nėra ir nebuvo UAB „Naruva“ valdymo organu.

13.3. Nesutinka su pareiškėjų teiginiais dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. Procesiniams dokumentams yra keliami glaustumo ir aiškumo reikalavimai, todėl tokios išlaidos iš ieškovų priteistos pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl proceso atnaujinimo pagrindų

14. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str., 279 str. 4 d.). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu sprendimu užbaigtoje byloje, neabejotinai atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, o res judicata galią įgijęs bei vykdytinas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant aiškiai ir neginčytinam proceso atnaujinimo pagrindui.

15. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota ta linkme, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų neturėtų taikyti formaliai, būtina atsižvelgti į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Taigi bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

16. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (teisiškai reikšmingi faktai), kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas nagrinėjant tą bylą ar peržiūrint ją instancine tvarka. Vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų pagrindų – naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe – apeliantai (pareiškėjai) ir remiasi, teikdami prašymą atnaujinti užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylos nagrinėjimą.

17. Kasacinio teismo išskiriami tokie naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios sudaro pagrindą atnaujinti procesą, požymiai: 1) jos jau egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) jos pareiškėjui tapo žinomos tik įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu pareiškėjo įvardijama aplinkybė (ar aplinkybės) neatitinka bent vieno iš aptartų požymių, yra konstatuojama, kad toks proceso atnaujinimo pagrindas nenustatytas ir todėl procesas negali būti atnaujintas.

18. Laikantis rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principų, bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (CPK 369 str.). Nagrinėjamoje byloje apeliantai siekia atnaujinti procesą tvirtindami, kad sandorio, sukėlusio UAB „Naruva“ žalą, sudarymo metu (ir iki 2005-10-03) atsakovė G. T. bendrovėje ėjo direktoriaus pavaduotojos, t. y. bendrovės valdymo organo, pareigas, ir todėl, kartu būdama UAB „Gražeda“ vadove bei vienintele akcininke, pažeidė lojalumo pareigą UAB „Naruva“ atžvilgiu. Taip pat tvirtina, kad aplinkybė, susijusi su atsakovės G. T. darbo pareigomis UAB „Naruva“, bylos nagrinėjimo metu nei jiems, nei teismui nebuvo žinoma – toks faktas tapo žinomas tik bankroto administratoriui 2017-09-20 perdavus bendrovės įgaliotam asmeniui dokumentus, kai Klaipėdos apygardos teismas 2017-02-28 nutartimi nutraukė UAB „Naruva“ bankroto bylą. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą, neatsižvelgė į tai, jog G. T., kaip UAB „Naruva“ direktorės pavaduotojos ir kaip šios bendrovės valdymo organo, civilinės atsakomybės klausimas bendrovei nagrinėjant bylą instancine tvarka nebuvo vertintas.

19. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tokios proceso atnaujinimo instituto taikymo sąlygos, kaip apeliantų nežinojimas ir negalėjimas žinoti apie aplinkybę, kuria jie grindžia proceso atnaujinimo poreikį, taip pat šios aplinkybės esminė reikšmė, galėjusi nulemti kitokią ginčo dalies dėl atsakovės G. T. atsakomybės išnagrinėjimo baigtį (kitokį rezultatą), šiuo konkrečiu atveju neįrodytos.

20. Kaip buvo minėta, siekiant įvertinti, ar aplinkybė gali būt laikoma naujai paaiškėjusia, teismui būtina, be kita ko, nustatyti, kad ši aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui. Teismas spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, turi vertinti ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2005; 2015-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015; 2017-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017). Todėl siekiant įsitikinti, ar aplinkybės galėjo būti žinomos pareiškėjams, svarbu nustatyti ir tai, ar esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių, kad jas sužinotų, be to, ar ne dėl pareiškėjo kaltės nebuvo galimybės anksčiau pateikti jų teismui. Aplinkybė, kad pati ginčo šalis nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).

21. Šiuo konkrečiu atveju visų pirma pažymėtina, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė ir UAB „Naruva“, ir V. P.. Jie abu dalyvavo išnagrinėtoje byloje ieškovų procesinėje pozicijoje (buvo bendraieškiais), ir buvo pareiškę atsakovams, įskaitytinai ir G. T., reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Tačiau tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek ir atskirajame skunde dėstomi faktai, susiję išimtinai su apelianto V. P. negalėjimu sužinoti apie G. T. darbo santykius įmonėje, kartu tvirtinant, kad abu apeliantai sužinojo apie G. T. eitas direktoriaus pavaduotojos pareigas tik pasibaigus UAB „Naruva“ bankroto procesui ir 2017-09-20 atgavus iš bankroto administratoriaus buhalterinius įmonės dokumentus. Dėl kokių priežasčių pati įmonė bylos nagrinėjimo metu negalėjo žinoti apie savo darbuotoją G. T., visiškai jokių argumentų neteikiama.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl šios atsakovės darbo pas apeliantę UAB „Naruva“ ir jo pobūdžio, nei teoriškai, nei praktiškai nėra įmanoma tokia situacija, kad pati įmonė nežinojo apie savo darbuotojus arba G. T. pareigas. Juolab kad ir patys apeliantai pripažįsta tokios informacijos buvimą (užfiksavimą) įmonės (UAB „Naruva“) dokumentuose, kuriuos, atkūrus šios įmonės ūkinę veiklą ir mokumą, jie atgavo iš bankroto administratoriaus.

23. Kitokio šios situacijos vertinimo nelemia taip pat ir toks faktas, kad bylinėjimosi su G. T. bei kitais atsakovais metu dėl jų veiksmais padarytos žalos atlyginimo apeliantės statusas buvo bankrutuojanti įmonė. Nėra ginčo dėl to, kad įmonė turėjo teisėtą, teismo paskirtą atstovą, savo srities profesionalą – bankroto administratorių, kuris, disponuodamas visais įmonės dokumentais bei įvykdęs pagal Įmonių bankroto įstatymą jam tenkančias pareigas patikrinti įmonės veiklą ir jos sudarytus sandorius už atitinkamą laikotarpį, įmonės vardu ir pareiškė šioje byloje išnagrinėtą ieškinį atsakovams, prašydamas atlyginti įmonei padarytą žalą.

24. Pažymėtina, kad teismo paskirtas įmonės administratorius visiškai pakeičia įmonės vadovą ir atlieka vienasmeniam valdymo organui priskirtas funkcijas. Įmonės bankroto administratorius – vienas iš svarbiausių asmenų bankroto procese, kuris vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas bei atlieka teisinį tyrimą dėl įmonės ir su ja susijusių asmenų veiksmų ar neveikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad bankroto administratorius visų pirma yra teismo paskirtas bankrutuojančios įmonės atstovas, veikiantis įmonės vardu ex officio (pagal pareigas), o pavedimo sutarties pagrindu susiklosto ne bankroto administratoriaus ir kreditorių (ar kreditorių susirinkimo), bet bankroto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2012; 2018-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-684/2018).

25. Taigi, ne administratorius, o pati tuo metu bankrutuojančios įmonės statusą turėjusi įmonė (UAB „Naruva“) buvo civilinės bylos šalimi, o jai, kaip dalyvaujančiam byloje asmeniui, atstovavo atstovas pagal įstatymą, t. y. teismo nutartimi paskirtas bankroto administratorius (arba jo įgaliotas asmuo). Iš civilinės bylos Nr. 2-321-460/2014 esančių duomenų matyti, kad viso bylos nagrinėjimo metu, nuo tuo metu bankrutuojančios UAB „Naruva“ ieškinio pateikimo dienos (2008-09-15) iki bylos išnagrinėjimo kasacinėje instancijoje (2015-04-17) apeliantės bankroto administratore buvo UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, kuri ne tik viso proceso metu veikė UAB „Naruva“ vardu, ją atstovavo, tačiau kurios žinioje, minėta, buvo ir visi UAB „Naruva“ buhalteriniai duomenys, taip pat ir darbuotojų darbo sutartys. Tokiu atveju aplinkybė, kad nuo 2017-08-29 pasikeitė įmonės atstovas ir juo tapo įmonės vadovu akcininkų paskirtas asmuo (G. P.), kuris iki 2017-09-20 įmonės dokumentais nedisponavo, nėra teisiškai reikšminga. Įmonės atstovo pasikeitimas neteikia prielaidų spręsti, kad iki įsiteisėjant galutiniam byloje priimtam teismo procesiniam sprendimui UAB „Naruva“, disponavusiai ne tik visais savo buhalterinės apskaitos dokumentais, bet ir buvusių bei esamų darbuotojų darbo sutartimis, nebuvo žinoma prašyme atnaujinti procesą nurodoma aplinkybė, susijusi su atsakovės G. T. tuometinėmis pareigomis.

26. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ir tokioms pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms, kad V. P. liga nekliudė jam domėtis bendrovės veikla ir joje dalyvauti bei priimti sprendimus, juolab tai buvo galima daryti ir per atstovą. Taigi ir jam, kaip bendrovės akcininkui ir darbuotojui, galėjo ir turėjo būti žinoma informacija apie įmonės darbuotojus, t. y. kad nuo 1993 m. iki 2005 m. (net 12 m.) jam priklausančioje bendrovėje direktoriaus pavaduotoja dirbo atsakovė G. T.. Šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų aplinkybę, kad V. P. neturėjo objektyvių galimybių anksčiau sužinoti apie šių aplinkybių egzistavimą. Byloje jo interesus atstovavo profesionalus teisininkas (advokatas), kuriam neabejotinai yra žinoma, kad informaciją apie konkrečių asmenų darbo santykius galima gauti iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, užklausiant SODRĄ. Abu apeliantai, pareiškę žalos atlyginimo solidarų reikalavimą ir atsakovei G. T., objektyviai turėjo galimybę nagrinėjant bylą sužinoti apie jos statusą įmonėje ar apie jos darbo santykius joje tuo laikotarpiu, kai buvo padaryta žala.

27. Civiliniame procese galioja rungtyniškumo principas (CPK 12, 178 str.), kuris reiškia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03- 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

28. Darytina išvada, kad abiems apeliantams buvo arba, tinkamai įgyvendinus jų pareigą įrodinėti, galėjo ir turėjo buvo žinoma jų prašyme atnaujinti procesą kaip nauja pateikiama aplinkybė, susijusi su sandorio, sukėlusio UAB „Naruva“ žalą, sudarymo metu atsakovės G. T. įmonėje eitomis direktoriaus pavaduotojos pareigomis. Taigi jokių objektyvai egzistuojančių kliūčių šia aplinkybe jiems remtis anksčiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

29. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad aptariama aplinkybė negalėtų paneigti teismų byloje nustatytų faktų bei aplinkybių ir padarytų išvadų, t. y. ji neatitinka esmingumo kriterijaus. Pažymėtina, kad ieškinys G. T. buvo pareikštas ne kaip UAB „Naruva“ valdymo organui, o kaip jos dalyviui ir kartu UAB „Gražeda“ vadovei bei vienasmeniam valdymo organui. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu atnaujinus procesą, teismas galėtų tik kitaip vertinti bylos faktines aplinkybes, tačiau negalėtų plėsti jau išnagrinėto ieškinio ribų. Taigi ir šiuo aspektu apeliantų skundo teiginiai, kad teismai šios naujos aplinkybės dar nevertino, yra nepagrįsti, nes G. T. atžvilgiu pareikšti reikalavimai buvo kitokio turinio.

30. Pažymėtina, kad apeliantų skundo argumentai iš esmės tik parodo, kad jie arba nesupranta, arba ignoruoja tiek įstatyme aiškiai reglamentuotą, tiek teismų praktikoje išplėtotą aiškinimą apie rungtyniškumo principą ir proceso šalių įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą tos konkrečios bylos nagrinėjimo metu bei proceso atnaujinimo instituto išimtinumą. Aplinkybė, kad ginčo šalis nepakankamai naudojosi įstatymo jai suteikta įrodinėjimo teise, pati savaime negali būti interpretuojama kaip neribota galimybė ištaisyti šias klaidas vėliau, teikiant nepagrįstus prašymus dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų, kurių teisingumas ir pagrįstumas buvo patikrintas instancine tvarka, peržiūrėjimo arba siekiant dar kartą pasibylinėti dėl to paties, kas jau teismų yra nustatyta.

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio

31. Apeliantai skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalimi, kuria iš jų atsakovės UAB „Gražeda“ naudai priteistos 1 000 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos, teigdami, kad jos yra per didelės.

32. Atsakovė UAB „Gražeda“ pirmosios instancijos teisme patyrė 1 000 Eur dydžio atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 2 ir 8.16 punktais, atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos iš tiesų viršija nustatytus maksimalius dydžius. Atsižvelgiant į šio atsakovės procesinio dokumento parengimo datą, maksimaliai kompensuotina suma už advokato suteiktas tokio pobūdžio teisines paslaugas galėtų būti 353,92 Eur (užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) 884,80 Eur × 0,4 koef.).

33. Tokiu atveju nutartis dalyje dėl atsakovei kompensuojamų bylinėjimosi išlaidų patikslintina, jas sumažinant ir iš apeliantų atsakovei UAB „Gražeda“ priteisiant lygiomis dalimis po 176,96 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, tik patikslinant tą nutarties dalį, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir išdėstant ją taip:

„Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Naruva“ (į. k. 140161998) ir V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 176,96 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt šešis eurus 96 centus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „Gražeda“ (į. k. 242018220).“