Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gražeda“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-321-460/2014 pagal ieškovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Naruva“ ir V. P. ieškinį atsakovams G. T., E. T., uždarajai akcinei bendrovei „Gražeda“ dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra visų būtinų sąlygų atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi, bylos Nr. 3K-3-210-611/2015 (toliau – Nutartis), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gražeda“ ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Naruva“ priteista 99 064,17 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi atidėjo Nutarties dalies, kuria iš atsakovės UAB „Gražeda“ priteista skola, vykdymą 45 kalendorinėms dienoms, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. 2016 m. sausio 25 d. atsakovė UAB „Gražeda“ padavė Klaipėdos apygardos teismui prašymą atidėti Nutarties vykdymą papildomam dviejų mėnesių laikotarpiui ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Nutarties vykdymą iki bus išspręstas prašymas atidėti Nutarties vykdymą. Atsakovė paaiškino, kad jai taikyti pertekliniai turtinio pobūdžio suvaržymai trukdo įvykdyti Nutartį, t. y. gauti paskolą. Išieškojimą vykdanti antstolė ne tik nesiima jokių veiksmų pertekliniams areštams panaikinti, bet ir neatnaujina vykdomosios bylos. Atsakovė negali įvykdyti Nutarties dėl antstolės veiksmų. Nutarties vykdymo atidėjimas leistų atsakovei išsaugoti verslą, o ieškovei BUAB „Naruva“ gauti reikalavimo patenkinimą. Priėmęs atsakovės UAB „Gražeda“ prašymą, Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 1 d. taikė atsakovės prašytas laikinąsias apsaugos priemones (sustabdyti Nutarties vykdymą iki bus išspręstas prašymas atidėti Nutarties vykdymą) ir įpareigojo atsakovę iki 2016 m. vasario 4 d. pateikti ataskaitą apie vykdomus veiksmus dėl Nutarties vykdymo. Ieškovai BUAB „Naruva“ ir V. P., atsiliepdami į atsakovės UAB „Gražeda“ prašymą, kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydami netenkinti atsakovės prašymo. Ieškovai nurodė, kad atsakovė sąmoningai vengia vykdyti Nutartį, nors yra pajėgi įvykdyti savo įsipareigojimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo ir atsakovės UAB „Gražeda“ rašytinių paaiškinimų

Prieš teismo posėdį atsakovė UAB „Gražeda“ pateikė rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus: antstolės 2016 m. balandžio 6 d., 2016 m. balandžio 7 d. ir 2016 m. balandžio 22 d. patvarkymų, UAB „Gražeda“ 2016 m. kovo 25 d., 2016 m. balandžio 14 d. ir 2016 m. balandžio 20 d. skundų kopijas ir išrašus iš Nekilnojamojo turto registro bei www.post.lt Apeliacinis proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne dar kartą išnagrinėti bylą ar atskirą procesinį klausimą iš naujo. Ribotas apeliacijos modelis lemia ir bylos šalių galimybių teikti naujus įrodymus apribojimą. Apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai turi atitikti ne tik ryšio su teisminio nagrinėjimo dalyku reikalavimą, bet taip pat turi egzistuoti jų pavėluotą pateikimą pateisinančios sąlygos, numatytos įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 180, 314 straipsniai). Atsakovės pateikti įrodymai nurodytų procesinio pobūdžio reikalavimų netenkina. Dalį dokumentų (išrašą iš Nekilnojamojo turto registro) atsakovė galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, o kiti dokumentai, kaip faktinių duomenų nustatymo šaltiniai, neatitinka ryšio su teisminio nagrinėjimo dalyku reikalavimo. Aplinkybės, kad kiti asmenys gali trukdyti atsakovei gera valia įvykdyti Nutartį, nėra susijusios su būtinųjų procesinių prielaidų atidėti sprendimo vykdymą nustatymo klausimu. Jeigu atsakovė mano, kad tretieji asmenys varžo jos teises įvykdyti Nutartį, ji turėtų ginti savo teises kitais teisės aktuose nustatytais būdais ir tvarka, bet ne siekdama Nutarties įvykdymo atidėjimo. Dėl to atsakovės pateikti įrodymai nepriimami ir nevertinami. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės UAB „Gražeda“ rašytiniai paaiškinimai yra itin glaudžiai susiję su įrodymų, kuriuos atsisakyta priimti, analize, paaiškinimai taip pat nevertinami ir dėl jų nepasisakoma.

Dėl sąlygų atidėti teismo sprendimo įvykdymą

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovės UAB „Gražeda“ prašymas atidėti Nutarties vykdymą papildomam dviejų mėnesių laikotarpiui, yra pagrįsta ir teisėta. Taip pat atsakovės atskiruoju skundu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Nutarties vykdymą. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovės atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Šioje byloje atsakovė UAB „Gražeda“ pirmosios instancijos teismo prašė atidėti Nutarties vykdymą papildomam dviejų mėnesių laikotarpiui, motyvuodama tuo, jog negalėjimas įvykdyti minėtą nutartį nepriklauso nuo UAB „Gražeda“ valios ir yra iš esmės nulemtas antstolės bendradarbiavimo su vienu iš ieškovų V. P. ir, atitinkamai, antstolės neveikimo – perteklinių areštų panaikinimo. Tokio atsakovės prašymo pirmosios instancijos teismas netenkino, nurodydamas, kad atsakovė nevykdo pareigos tinkamai ir kuo greičiau įvykdyti Nutartį, atsakovė ilgą laiką jai suteiktomis procesinėmis nuolaidomis nepasinaudojo, savo valia didino priteistą iš jos skolą, nors turėjo galimybę sumokėti nors palūkanas.Atsakovė savo nesutikimą su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvuoja tuo, jog atsakovei trukdoma gauti tikslinį kreditą ir įvykdyti Nutartį, dalį kliūčių teismo sprendimui įvykdyti atsakovė taip pat sieja su vykdomosios bylos sustabdymo aplinkybėmis bei, kaip ji mano, pertekliniais turto areštais ir įrodinėja savo pastangas gauti tikslinį kreditą teismo sprendimui įvykdyti. Dėl šių atsakovės argumentų, su kuriais atsakovė sieja ginčijamos Klaipėdos apygardos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas pasisako atskirai.CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2. straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija prieš E. S., I. S., bylos Nr. 3K-3-594/2006). Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į turtinę abiejų šalių padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo – teisės principais (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ prieš G. D., R. D., bylos Nr. 3K-7-61/2011). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje priimta nutartimi teismas vertino atsakovės pastangas bei galimybes įvykdyti Nutartį ir konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti tokį atsakovės UAB „Gražeda“ prašymą. Su tokia teismo pozicija iš esmės sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.Pirma, teismo sprendimo vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas išimtiniais atvejais, įvertinus turtinę abiejų šalių padėtį, kitas svarbias aplinkybes. Šioje byloje nustatyta, jog atsakovė UAB „Gražeda“ pasinaudojo šia procesine priemone ir jai Nutarties vykdymas jau buvo atidėtas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartimi. Tačiau atsakovė nenurodo, kokios kliūtys jai sutrukdė įvykdyti minėtą teismo procesinį sprendimą per atidėjimo laikotarpį. Atsakovė taip pat neįrodinėja kitų kliūčių, sutrukdžiusių įvykdyti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, egzistavimo. Antra, atsakovės 2015 m. gruodžio 22 d. prašyme pakartotinai atidėti Nutarties vykdymą nurodyta aplinkybė, kad ji vis dar neturi galimybių įvykdyti Nutarties, nes visas UAB „Gražeda“ priklausantis nekilnojamasis turtas iki šiol yra areštuotas, todėl gauti paskolą, kad galėtų atsiskaityti, yra neįmanoma. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai nėra pagrindas pakartotinai taikyti teismo sprendimo įvykdymo atidėjimą.Kaip matyti iš atsakovės pateikto 2015 m. gruodžio 22 d. Turto arešto aktų registro išrašo (t. XIII, b. l. 48–68), apribojimai, galėję sutrukdyti atsakovei gauti tikslinį finansavimą teismo sprendimui įvykdyti ir tam įkeisti jai priklausantį turtą, buvo panaikinti ir išregistruoti iš Turto arešto aktų registro dar 2015 m. lapkričio 12 d. Šių duomenų pakeitimo pagrindas – civilinėje byloje Nr. e2-1498-178/2015 priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis. Minėta nutartimi buvo pakeista atsakovei UAB „Gražeda“ taikytų apribojimų apimtis ir leista įkeisti UAB „Gražeda“ priklausančio nekilnojamojo turto dalį, būtiną 130 000 Eur kreditui gauti, kredito paskirtis – atsiskaityti su ieškove BUAB „Naruva“ pagal Nutartį. Šie apribojimai panaikinti būtent atsakovės UAB „Gražeda“ prašymu, leidimas sudaryti tikslinį įkeitimo sandorį taip pat išviešintas Turto arešto aktų registre.Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, šiuo metu nėra kliūčių dėl šioje byloje ir civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei UAB „Gražeda“ dėl nuostolių atlyginimo dėl negautų pajamų už nuomą (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinys atmestas (t. XIII, b. l. 114–120); teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka) taikytų apribojimų (turto arešto) Nutarčiai įvykdyti, nes leidimas dėl atsiskaitymo su ieškove BUAB „Naruva“ įkeisti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą buvo suteiktas dar Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi. Tokio teismo vertinimo nekeičia ir ta aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartimi buvo atliktas perteklinis aplinkybių, susijusių su leidimo išdavimu kreditui gauti siekiant įvykdyti priimtą teismo sprendimą, vertinimas (atsakovės prašymas netenkintas).Atsakovės atskirajame skunde minimos aplinkybės, susijusios su vykdomosios bylos sustabdymu bei vykdomojoje byloje taikytais turto areštais, nėra susijusios su šioje byloje sprendžiamu klausimu – teismo sprendimo vykdymo atidėjimu, todėl dėl šių aplinkybių, kaip teisiškai nereikšmingų byloje nagrinėjamam klausimui spręsti, apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako. Kartu atkreipiamas atsakovės dėmesys, kad vykdomoji byla sustabdyta iki atsakovės prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą išsprendimo, t. y. pačios atsakovės prašymu. Vykdomojoje byloje taikytų priverstinio vykdymo priemonių (turto arešto) apimties klausimai (CPK 677 straipsnio 2 dalis) taip pat nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko (byloje sprendžiamas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimas) ir esant pagrindui turi būti sprendžiami vykdymo procese. Teismas taip pat papildomai atkreipia dėmesį, kad gavus atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniame teisme nebuvo pagrindo spręsti dėl atsakovės prašymo – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Nutarties vykdymą iki bus išspręstas klausimas dėl nutarties vykdymo atidėjimo, nes ši laikinoji apsaugos priemonė jau buvo taikyta Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartimi (t. XIII, b. l. 78–80). Pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo panaikintos ginčijama Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi, galioja iki šios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartimi atliktas tokio atsakovės prašymo pagrįstumo tyrimas vertinamas kaip perteklinis, tačiau tai nesudaro pagrindo kitaip įvertinti tokį atsakovės prašymą. Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai įpareigoja atsakovą imtis priemonių kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą (CPK 7 straipsnis), priešingu atveju būtų pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Šioje byloje vertinant ieškovo teisėtus lūkesčius ypač svarbi ta aplinkybė, kad žalos atlyginimas byloje priteistas ieškovės BUAB „Naruva“ naudai, o atsakovė nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą nepažeidžiant ieškovės teisėtų lūkesčių bei nesuteikiant nepagrįsto pranašumo skolininkui spręsti apie poreikį taikyti teismo sprendimo įvykdymo atidėjimą, kartu įvertinus ir tą aplinkybę, jog turi būti įvykdyta anksčiau nei prieš vienerius metus priimta Nutartis. Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nutartyje nurodytų motyvų visuma nesudaro pagrindo tenkinti atsakovės atskirojo skundo jame nurodytais argumentais, todėl ginčijama Klaipėdos apygardos teismo nutartis paliekama nepakeista.Savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 3 dalis; CPK 7 straipsnio 2 dalis), t. y. savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurie be teisinio pagrindo nepažeidžia ir nevaržo kitų asmenų teisių, nedaro žalos kitiems asmenims, neprieštarauja įgyvendinamos teisės prigimčiai, atitinka civilinio proceso tikslus. Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ginčo klausimo kontekste pažymėtina, kad atsakovės UAB „Gražeda“ pakartotinių prašymų atidėti Nutarties vykdymą teikimą pagal nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas galėtų traktuoti kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejį ir už jį bausti CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.