Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) UAB „AC invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „AC invest“ ieškinį atsakovui AB SEB bankas dėl nuostolių atlyginimo, sutarties nutraukimo teisinių padarinių dėl neproporcingos civilinės atsakomybės taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „AC invest“ ieškinį atsakovui AB SEB bankas dėl nuostolių atlyginimo, sutarties nutraukimo teisinių padarinių dėl neproporcingos civilinės atsakomybės taikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas dėl minėtos teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriuo taip pat prašė atleisti nuo žyminio mokesčio už šį atskirąjį skundą arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 nutartimi netenkino ieškovo UAB „AC invest“ prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už atskirąjį skundą sumokėjimo arba šio žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos nutartyje nurodytiems skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties trūkumams pašalinti. Teismas nustatė, jog šiuo atveju mokėtinas 38 Eur dydžio žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas sprendė, jog žyminis mokestis mokėtinas už šį skundą yra sąlyginai nedidelis, o į bylą pateikti duomenys, nesudaro pagrindo atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti šio žyminio mokesčio sumokėjimą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) UAB „AC invest“ prašo panaikinti arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės – atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo už jo atskirąjį skundą arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas, priimdamas nutartį, netinkamai nustatė ir įvertino faktines ir teisines esmines bylos aplinkybes, neįsigilino į ieškovo argumentus ir visą jo pateiktą informaciją bei įrodymus. Teismas netinkamai ir nepagrįstai nustatė, kad žyminis mokestis, mokėtinas už šį skundą yra sąlyginai nedidelis, nes byloje mokėtinas žyminis mokestis ieškovui yra didelis bei iš pateiktų įrodymų galima pagrįstai ir teisėtai konstatuoti, jog buvo pakankamas pagrindas tenkinti ieškovo prašymą. Įstatymas numato, kad už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 28 Eur dydžio žyminis mokestis, o teikiant skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtinas 21 Eur dydžio žyminis mokestis. Teismas, vertindamas ieškovo turtinę padėtį turėjo atsižvelgti į tai, kad bandydamas apsisaugoti nuo neteisėtų ir nesąžiningų bei priešiškų veiksmų, ieškovas patyrė materialinius ir nematerialinius nuostolius, dėl to turėjo finansinių problemų, jo sąskaita buvo areštuota, veikla apribota. Dėl sunkios materialinės padėties ieškovo teisių gynyba yra apsunkinta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). CPK 80 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojančioje nuo 2017-07-01 numatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis. Pagal CPK 80 str. 7 d., procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pateiktą elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtinas 38 Eur dydžio žyminis mokestis, taigi, pirmos instancijos teismas žyminio mokesčio dydį nustatė tinkamai, o apelianto argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti. Pagal CPK 83 str. 3 d., asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. CPK 84 str. numato, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Taigi, CPK normos suteikia teismui teisę, įvertinus konkrečius dalyvaujančio byloje asmens pateiktus duomenis, spręsti, ar yra pagrindas iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ar tokio pagrindo nėra, taip pat spręsti ar yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, ar tokio pagrindo nėra (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Pagrindas tenkinti dalyvaujančio byloje asmens prašymą dėl jo atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo yra šio asmens pateikti įrodymai bei kiti duomenys, kurie leidžia spręsti, jog asmens turtinė padėtis iš tiesų sunki. Įrodinėjimo pareiga tenka dalyvaujančiam byloje asmeniui, prašančiam iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už procesinio dokumento nagrinėjimą (CPK 12, 178 str.). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų, kuriuose gali būti registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat duomenys iš Juridinių asmenų registro, pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens pinigines lėšas, kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-647/2011). Atkreiptinas dėmesys, jog teismas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, jo mokėjimo atidėjimo kiekvienu atveju sprendžia individualiai, vertina išsamius duomenis apie prašančiojo asmens padėtį. Šiuo atveju, ieškovas išsamių duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, o iš pateiktų duomenų negalima daryti išvados, kad įmonė jokios veiklos nevykdo, apyvartinių lėšų neturi ir pajamų negauna. Nagrinėjamu atveju už pateiktą atskirąjį skundą mokėtinas 38 Eur dydžio žyminis mokestis, kuris apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalėtų būti pripažintas ieškovui, kaip juridiniam asmeniui, siekiančiam pelno, didelis, sukeliantis neigiamų finansinių padarinių ar užkertantis teisę į teisminę gynybą. Pateikti į bylą įrodymai bei ieškovo nurodomos aplinkybės, kaip pagrįstai nurodė pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas neturi galimybės sumokėti 38 Eur žyminio mokesčio bei atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant proceso teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.