Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „AC Invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „AC Invest“ prašymą dėl proceso atnaujinimo, pateikto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „AC Invest“ ieškinį atsakovui UAB „SEB bankas“ dėl nuostolių atlyginimo ir dėl sutarties nutraukimo teisinių padarinių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2019 m. balandžio 15 d. teisme gautas patikslintas prašymas dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjas prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

5. 2019 m. balandžio 25 d. teisme gautas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

2. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo, kaip nenagrinėtiną teisme, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

3. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas atsisako priimti pareiškimą, jei pareiškimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-122-872/2018 atmetė ieškovo UAB ,,AC Invest“ ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl nuostolių atlyginimo bendra tvarka ir dėl sutarties nutraukimo teisinių padarinių dėl neproporcingos civilinės atsakomybės taikymo.

5. Ieškovas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi ieškovui buvo nustatyti apeliacinio skundo trūkumai - pateikti apeliacinį skundą, surašytą advokato, arba duomenis, kad apeliacinį skundą pasirašęs asmuo turi aukštąjį teisinį išsilavinimą (CPK 306 straipsnio 3 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi apeliacinis skundas buvo laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų. Apeliacine tvarka išnagrinėjęs atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-209-392/2019 ieškovo atskirąjį skundą atmetė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį paliko nepakeistą.

6. Pareiškėjas padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria buvo nustatyti apeliacinio skundo trūkumai. Prašymą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto (dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių) ir 5 punkto (dėl panaikinto valstybės individualaus pobūdžio akto, kuris buvo pagrindu nutarčiai priimti) pagrindais. Nurodė, kad teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis prieštarauja Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimui Nr. KT9-N3/2019, kuriuo konstatuota, kad CPK 306 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija; TAR, 2016-11-17, Nr. 26956) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013).

8. CPK 365 straipsnyje įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujintas byloje, užbaigtoje nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu). Nagrinėjamu atveju, kaip konstatavo Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-922-656/2019, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas dėl nutarties (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą), kuri negali būti proceso atnaujinimo objektu, nes ja ginčas nėra išspręstas iš esmės. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad proceso atnaujinimo objektu gali būti ne bet koks teismo procesinis dokumentas (sprendimas, nutartis), o toks, kuriuo išsprendžiamas šalių ginčas iš esmės materialiosios teisės prasme (pvz. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1180-555/2018).

9. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas dėl nutarties, kuri negali būti proceso atnaujinimo objektu ir atsisakė prašymą priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

10. Atmestinas pareiškėjo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti prašymo prieš tai nenustatęs termino parašymo trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aptartoje situacijoje neegzistavo prašymo formos ar turinio trūkumų, kuriuos pašalinus prašymas galėtų būti priimtas. Šiuo atveju pareiškimo atsisakymą priimti lėmė ne prašymo trūkumai, tačiau tai, kad pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo dėl nutarties, kuri negali būti proceso atnaujinimo objektu.

11. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai pareiškėjui nenurodė, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti prašymą.

12. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 3 dalimi, teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį. Nutartyje teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju susidarė specifinė situacija, kai pareiškėjo prašymo reikalavimai dėl jų pobūdžio negali būti nagrinėjami nei teismine, nei neteismine tvarka, dėl ko nesant sąlygų pareiškėjo prašymo priėmimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenurodė teismo ar kitos institucijos, į kurią pareiškėjui reikėtų kreiptis, siekiant savo reikalavimų patenkinimo, taigi nepažeidė civilinį procesą reglamentuojančių teisės normų (CPK 3 str. 1 d.).

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.