Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) UAB „AC Invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „AC Invest“ ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl nuostolių (žalos) atlyginimo bendra tvarka ir dėl sutarties nutraukimo teisinių padarinių dėl neproporcingos civilinės atsakomybės taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,AC Invest“ ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl nuostolių (žalos) atlyginimo bendra tvarka ir dėl sutarties nutraukimo teisinių padarinių dėl neproporcingos civilinės atsakomybės taikymo, 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą bei prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartimi apeliantės prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo netenkino ir įpareigojo apeliantę per 7 dienas sumokėti 189 EUR dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 24 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartį paliko nepakeistą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

8. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-122-872/2018, kuria ieškovei nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Byloje kilo teisinis ginčas dėl asmens teisės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą tinkamo įgyvendinimo.

Dėl apeliantės paaiškinimų prie 2018 m. lapkričio 1 d. atskirojo skundo

10. 2018-11-26 Vilniaus apygardos teisme buvo gauti apeliantės paaiškinimai dėl skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kurioje apeliantė pateikė naujus argumentus, aplinkybes, įrodymus dėl skundžiamos teismo nutarties.

11. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, o CPK 323 straipsnis draudžia keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi bet koks atskirojo skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki atskirojo skundo padavimo termino pabaigos.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais paaiškinimais daro išvadą, kad apeliantės pateikti paaiškinimai prie 2018-11-01 atskirojo skundo vertintini kaip atskirojo skundo papildymas. Nustačius, kad apeliantės atskirasis skundas buvo priimtas 2018 m. lapkričio 5 d., vadovaudamasis pirmiau nurodytomis CPK nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo papildymas pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą, todėl jį atsisakytina priimti.

Dėl įpareigojimo pateikti advokato pasirašytą apeliacinį skundą arba duomenis, kad A. C. turi aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą

13. CPK 301 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina dalyvaujančių byloje asmenų teisė skųsti pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusius sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinių skundų formai ir turiniui yra nustatyti ne tik bendri procesiniams dokumentams keliami reikalavimai, numatyti CPK 111 straipsnyje, bet ir specialieji reikalavimai, numatyti CPK 306 straipsnyje. Jeigu apeliacinis skundas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Apeliantui teismo nustatytu terminu pašalinus apeliacinio skundo trūkumus, apeliacinis skundas laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 316 straipsnio 2 dalis).

14. Vienu iš atskirojo skundo argumentų apeliantė įvardija tai, kad teismui pateiktas ieškovės apeliacinis skundas atitiko CPK 306 str. 3 d. nustatytus reikalavimus, kadangi ieškinys buvo pateiktas dar 2017-05-15, kai galiojo ankstesnė CPK 306 str. 3 d. redakcija. Apeliantės nuomone, teismas iki CPK įsigaliojimo priimtus ieškinius išnagrinėja pagal procesinės teisės normas, galiojusias iki naujo Kodekso įsigaliojimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu teiginiu nesutinka ir laiko ji nepagrįstu.

15. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai, pagal kuriuos apeliacinės instancijos teisme įstatyme nurodytus procesinius veiksmus iš byloje dalyvaujančio asmens yra reikalaujama atlikti privalomai atstovaujamam advokato. Pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. Minėtu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti kokybišką ir tinkamą asmenų atstovavimą teismuose. Apeliacinės instancijos teismas negali peržengti apeliaciniame skunde nurodytų ribų, todėl netinkamai parengtas apeliacinis skundas gali sąlygoti netinkamą asmens teisių gynimą. Be to, neprofesionaliai parengti procesiniai dokumentai visuomet ilgina teismo procesą, daro jį neefektyvų ir neekonomišką, nes teismas turi spręsti papildomus klausimus, susijusius su procesinių dokumentų trūkumais.

16. CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Toks minėtoje CPK normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas atitinka civilinio proceso teisės proceso stadijų ir proceso veiksmų teoriją. Tai reiškia, jog skirtingai nuo materialiosios teisės normų, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, t. y. nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Kadangi civilinio proceso teisėje kalbama apie teisės normų taikymą procesiniams veiksmams, todėl procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar dar prieš įsigaliojant naujam įstatymui pradėtoje byloje. Atitinkamai šiuo požiūriu civilinio proceso teisės normos taikomos ir civilinio proceso santykiams (elgesiui), atsiradusiems prieš įsigaliojant tam tikroms normoms, ir tokiu atveju civilinio proceso teisės teorijoje laikomasi pozicijos, kad tai nėra grįžtamoji įstatymo galia tikrąja to žodžio prasme. Teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie iš tikrųjų yra labai svarbūs teisėje, nesudaro pagrindo kitaip aiškinti CPK 3 straipsnio 8 dalies nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015).

17. Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliantė rėmėsi CPK 306 straipsnio 3 dalimi, galiojusia iki 2017 m. liepos 1 d. Apeliacinis skundas yra paduotas 2018 m. birželio 11 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pakeista CPK 306 straipsnio 3 dalimi, kuri įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d. Pirmosios instancijos teismui pateiktą apeliacinį skundą surašė ir pasirašė pats ieškovės UAB „AC Invest“ direktorius A. C.. Teismui ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad UAB „AC Invest“ apeliacinis skundas būtų surašytas advokato, ar kad skundą pasirašęs asmuo (t. y. UAB „AC Invest“ direktorius A. C.) turėtų aukštąjį teisinį išsilavinimą ir apeliacinį skundą galėjo surašyti bei pasirašyti jis pats, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tai kaip apeliacinio skundo trūkumą ir nustatė terminą pateikti teismui apeliacinį skundą surašytą ir pasirašytą advokato arba įrodymus, kad A. C. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CPK pakeitimais dėl privalomo advokato ar paties subjekto, jei jis turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, atstovavimo teikiant ir pasirašant apeliacinį skundą, skundžiama nutartimi pagrįstai ieškovei nustatė terminą pateikti apeliacinį skundą, pasirašytą tinkamo subjekto. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, neturi teisinio pagrindo nesutikti su teismo išvadomis dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo.

18. Kritiškai vertintinas ir apeliantės teiginys, jog CPK 306 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas ribojimas, kai pats asmuo negali surašyti apeliacinio skundo, pažeidžia jos konstitucines teises kreiptis į teismą.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog galiojančios normos taikymas apeliantei neužkerta kelio į teisminę gynybą, ji turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir ši teisė nėra ribojama, tačiau siekiant šia teise pasinaudoti, privaloma laikytis įstatyme nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nėra išimčių, dėl kurių ieškovė galėtų būti atleista nuo įstatyminių nuostatų vykdymo. Vien ilgas bylinėjimasis su kita ginčo šalimi, patiriami nepatogumai, nėra pagrindas nesilaikyti įstatymų reikalavimų.

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, jog Konstituciniame Teisme yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymas Nr. 1B-4/2018 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai neprieštarauja CPK 306 straipsnio 3 dalis. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tokia aplinkybė neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo. Nei Konstitucijos 106 straipsnyje, nei Konstitucinio teismo įstatyme nenumatyta, jog apylinkės teismui, nagrinėjančiam individualią bylą, kreipiantis išaiškinimo į Konstitucinį Teismą, įstatymo galiojimas, dėl kurio kreiptasi į Konstitucinį teismą, sustabdomas. Tai reiškia, jog CPK 306 straipsnio 3 dalis, nors dėl šios teisės normos atitikties Konstitucijai kitas teismas kreipęsis į Konstitucinį teismą, yra galiojanti bei taikytina.

21. Apeliantė taip pat nurodo, jog pats teismas dar 2018 m. birželio 15 d. nutartimi nustatė apeliacinio skundo trūkumus tik dėl žyminio mokesčio. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi (c. b. e2S-2621-585/2018) nurodė, kad nustačius apeliacinio skundo trūkumus teismas turėjo juos visus aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyti ieškovei, taip pat nurodyti trūkumų šalinimo būdus, nes tik tokiu atveju užtikrinamas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, todėl apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutą ir dėl šios priežasties (dėl naujo papildomo to paties procesinio dokumento trūkumų nurodymo vėlesnėse nutartyse), skundžiama nutartis yra naikintina.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neteisingai aiškina Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį (c. b. e2S-2621-585/2018). Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės apeliacinio skundo priėmimo klausimą, 2018 m. birželio 15 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kokius apeliacinio skundo trūkumus apeliantė turi pašalinti tam, kad būtų galima priimti skundą nagrinėjimui, tai yra nustatė apeliantei terminą sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Kitų trūkumų minėtoje nutartyje nebuvo konstatuota. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje, be konstatuoto žyminio mokesčio trūkumo, teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad UAB „AC Invest“ apeliacinis skundas būtų surašytas advokato, ar kad skundą pasirašęs asmuo A. C. turėtų aukštąjį teisinį išsilavinimą (CPK 306 straipsnio 3 dalis). Nustatęs, kad apeliantės UAB „AC Invest“ apeliacinis skundas yra pateiktas su trūkumais, kurie per teismo nustatytą terminą nebuvo pašalinti, teismas apeliantės apeliacinį skundą 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi (c. b. e2S-2621-585/2018), išnagrinėjęs apeliantės atskirąjį skundą dėl minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, konstatavo, kad teismų praktika, kai teismas priima nutartį, kuria nurodo naujus trūkumus ir procesinį dokumentą laiko nepaduotu bei grąžina jį padavusiam asmeniui, vertintina neigiamai, nes naujų (papildomų) to paties procesinio dokumento trūkumų nurodymas vėlesnėse nutartyse neatitinka trūkumų šalinimo instituto tikslo. Teismas taip pat pažymėjo, jog nustatyti pažeidimai turi būti ištaisyti, apeliantei nurodant visus jos pateikto procesinio dokumento trūkumus ir suteikiant jai galimybę šiuos trūkumus pašalinti. Taigi, remiantis apeliantės minima Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi (c. b. e2S-2621-585/2018), matyti, jog apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog byloje nėra duomenų, kad UAB „AC Invest“ apeliacinis skundas būtų surašytas advokato, ar kad skundą pasirašęs asmuo A. C. turėtų aukštąjį teisinį išsilavinimą, privalėjo nustatyti ieškovei terminą nurodytam apeliacinio skundo trūkumui pašalinti (CPK 316 straipsnio 1, 3 dalys), o ne tokį skundą laikyti nepaduotu, ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d. pagrindu). Minėta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi (c. b. e2S-2621-585/2018), skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartis buvo panaikinta ir perduota pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškovės UAB ,,AC Invest“ apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo priėmimo klausimą.

23. Kaip matyti iš šioje byloje skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties, teismas, iš naujo išnagrinėjęs apeliantės apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir nustatęs, kad byloje nėra duomenų, jog UAB „AC Invest“ apeliacinis skundas būtų surašytas advokato, ar kad skundą pasirašęs asmuo A. C. turėtų aukštąjį teisinį išsilavinimą, nustatė apeliantei 7 dienų terminą šiam apeliacinio skundo trūkumui pašalinti. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė apeliacinio skundo priėmimo klausimą, t. y. nurodė apeliantės pateikto apeliacinio skundo trūkumą (CPK 306 str. 3 d) ir nustatęs 7 dienų terminą šiam trūkumui pašalinti, suteikė apeliantei galimybę šiuos trūkumus pašalinti. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai ištaisė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje padarytus trūkumus, kuriuos konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartyje (c. b. Nr. e2S-2621-585/2018), t. y. nustatęs, jog byloje nėra duomenų, kad UAB „AC Invest“ apeliacinis skundas būtų surašytas advokato, ar kad skundą pasirašęs asmuo A. C. turėtų aukštąjį teisinį išsilavinimą, nustatė ieškovei terminą nurodytam apeliacinio skundo trūkumui pašalinti. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutą ir dėl šios priežasties (t. y. dėl naujo papildomo to paties procesinio dokumento trūkumų nurodymo vėlesnėse nutartyse), skundžiama nutartis turi būti panaikinta atmestini kaip neteisėti ir nepagrįsti.

Dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti tai patvirtinančius duomenis

24. Sutiktina su apeliantės teiginiu, kad ieškovė dar 2018-07-30 pateikė teismui argumentuotą ir motyvuotą naują (antrą) prašymą dėl jos atleidimo (atidėjimo) nuo žyminio mokesčio, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės 2018-07-30 pateikto naujo (antro) prašymo dėl atleidimo (atidėjimo) nuo žyminio mokesčio visiškai nenagrinėjo, nors Vilniaus apygardos teismo 2018-10-16 nutartimi buvo įpareigotas tai padaryti.

25. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog 2018 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje užregistruotas UAB ,,AC Invest“ prašymas priimti į civilinę bylą ieškovės teikiamus dokumentus ir įrodymus (2017 m. UAB ,,AC Invest“ finansinės atskaitomybės dokumentus, aiškinamąjį raštą) ir atleisti (arba iš dalies atleisti, t. y. nuo didžiosios dalies) ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą ir atidėti (sumažinto) žyminio mokesčio sumokėjimą už jo apeliacinį skundą iki galutinio sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi apeliantės 2018 m. liepos 30 d. pateiktą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą arba žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo atsisakė priimti dėl šio prašymo tapatumo, kadangi klausimas dėl apeliantės atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ar šio mokesčio mokėjimo atidėjimo buvo išspręstas įsiteisėjusiomis teismų nutartimis. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi, išnagrinėjęs apeliantės atskirąjį skundą dėl minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, konstatavo, jog nepaisant nustatytų aplinkybių, kad apeliantė jau buvo pateikusi teismui prašymus dėl mokėtino žyminio mokesčio atidėjimo / atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, asmens teisė, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, ir vėl pateikti teismui analogišką prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo / atleidimo nuo jo iš esmės nepaneigiama, todėl skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-24 nutartį panaikino ir perdavė pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškovės UAB „AC Invest“ apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo priėmimo klausimą.

26. Kaip matyti iš šioje byloje skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties, teismas, išnagrinėjęs apeliantės apeliacinio skundo priėmimo klausimą, vadovaudamasis CPK 80 str. 4 dalimi, nustatė apeliantei 7 dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 189 EUR dydžio žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius duomenis. Taigi, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju - sprendžiant apeliantės apeliacinio skundo priėmimo klausimą – pirmosios instancijos teismas neišsprendė 2018 m. liepos 30 d. ieškovės pateikto pakartotinio prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo / atleidimo nuo jo, nors Vilniaus apygardos teismui 2018 m. spalio 16 d. nutartimi konstatavus, kad asmens teisė, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, ir vėl pateikti teismui analogišką prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo / atleidimo nuo jo iš esmės nepaneigiama, pirmosios instancijos teismas turėjo šį ieškovės prašymą išspręsti. Pagal CPK 327 str. 2 d., jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą šiame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 327 str. 2 d.). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).

27. Esant nurodytoms aplinkybėms, neišspręstas 2018 m. liepos 30 d. ieškovės pateiktas pakartotinis prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo / atleidimo nuo jo perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis naikintina ir ieškovės UAB ,,AC Invest“ apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

28. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir ieškovės UAB ,,AC Invest“ apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.