- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-24
- Bylos Nr.
- 2-647/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Artūras Driukas, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- G. G.
- Ieškovas
- AS Parex banka
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „NN Valda“
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko ir Nijolės Piškinaitės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria teismas atsakovo G. G. prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo netenkino, byloje pagal ieškovo AS Parex banka ieškinį atsakovui G. G. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „NN Valda“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su ieškovo prašymu priteisti iš atsakovo skolą pagal laidavimo sutartis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 13 d. sprendimu ieškovo AS Parex banka ieškinį dėl skolos priteisimo tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo G. G. 671 836,95 eurų, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. sausio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 27 197 Lt žyminį mokestį ieškovui bei 20,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas konstatavo, kad ieškovas su atsakovu buvo sudarę laidavimo sutartis, kuriomis atsakovas laidavo už trečiojo asmens UAB „NN Valda“ tinkamą prievolių įvykdymą, pagal trečiojo asmens ir ieškovo sudarytas kredito sutartis, ir įsipareigojo atsakyti ieškovui ta pačia apimtimi kaip ir trečiasis asmuo.
Šalies argumentai
Atsakovas kreipėsi į teismą prašymu dėl atleidimo nuo 25 197 Lt dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo. Atsakovas likusią dalį žyminio mokesčio už apeliacinį skundą – 2 000 Lt sumokėjo. Nurodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki, per 2010 m. sausio-spalio mėnesius atsakovo pajamos sudarė tik 628,17 Lt, jis neturi nekilnojamojo turto bei transporto priemonių, lėšų banko sąskaitose.
Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami klausimai susiję su teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovo prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, pagrįstumu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsakovo prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo netenkino. Atsakovo pateiktų duomenų nepakako konstatuoti, jog jo turtinė padėtis yra sunki. Atsakovo gautos pajamos 2010 metais pajamos iš darbo santykių sudarė tik 628 Lt, todėl jis niekaip nebūtų galėjęs sumokėti sumokėtos žyminio mokesčio dalies – 2000 Lt, juolab, kad jis turėjo išlaidų ir už advokato teisinę pagalbą. Teismas konstatavo, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad atsakovas turi pajamų ne tik iš darbo santykių, juo labiau, kad jis nepateikė įrodymų, jog yra socialiai remtinas. Iš viešo Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog savo turėtą nekilnojamąjį turtą jis yra perleidęs, o 2009 m. pabaigoje pardavė didelės vertės žemės sklypą. Iš AB „Citadelė“ banko pateikta pažyma nėra „su istorija“, iš jos nesimato pinigų judėjimo banko sąskaitoje paskutiniu metu. Duomenų apie turimas sąskaitas kituose Lietuvos bankuose ar kredito įstaigose atsakovas nepateikė. Be to, iš juridinių asmenų registro matyti, kad atsakovas yra ar pastaruoju metu buvo net šešių pelno siekiančių juridinių asmenų – UAB „NN investicija“, UAB „NN valda“, UAB „NN group“ UAB „NP investicija“, UAB „Elist“, UAB „Namai namučiai“ direktoriumi bei pastarosios bendrovės akcininku. Taip pat ir laidavimas už didelį kreditą neleidžia daryti išvados apie atsakovo sunkią turtinę padėtį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas G. G. padavė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria teismas netenkino atsakovo prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti atsakovą G. G. nuo dalies, 25 197 Lt, žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo. Skundą grindžia minėtais argumentais:
Teismas konstatuodamas, jog atsakovas nepateikė pakankamai duomenų įrodyti blogą turtinę padėtį, turėjo pareikalauti iš atsakovo papildomų duomenų, o ne atmesti prašymą. Vienintelis pajamų šaltinis yra santaupos, gautos 2009 m. pabaigoje pardavus nekilnojamąjį turtą, kurio vertė sudarė apie 100 000 Lt. Atsakovas kitų pajamų neturi, gyvena iš santaupų. Mano, kad asmens buvimas socialiai remtinu nėra būtina sąlyga atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Pateikia kartu su atskiruoju skundu banko išrašus su istorija, iš kurių matyti, jog pinigų judėjimų sąskaitose nebuvo, kituose bankuose sąskaitų neturi. Atsakovas, būdamas šešių juridinių asmenų direktoriumi, 2010 metais, atlyginimo iš esmės negavo dėl prasidėjusios finansinės krizės, tai patvirtina VSDFV pažyma. Turimos UAB „Namai namučiai“ akcijos, kurios priklauso atsakovui, yra nelikvidžios ir bevertės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, motyvuodamas, jog byloje esantys įrodymai buvo nepakankami konstatuoti, jog atsakovo turtinė padėtis yra bloga ir dėl to yra pagrindas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, būtina išanalizuoti atsakovo pateiktus įrodymus apie jo sunkią turtinę padėtį, kadangi nepagrįstai netenkinus tokio prašymo, būtų užkirsta galimybė apeliacine tvarka peržiūrėti atsakovui nepalankų teismo sprendimą.
CPK normos suteikia teismui teisę, įvertinus konkrečius dalyvaujančio byloje asmens pateiktus duomenis, spręsti, ar yra pagrindas iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ar tokio pagrindo nėra (CPK 83 str. 3 d.). Pagrindas tenkinti dalyvaujančio byloje asmens prašymą dėl jo atleidimo iš dalies žyminio mokesčio sumokėjimo yra šio asmens pateikti įrodymai bei kiti duomenys, kurie leidžia spręsti, jog asmens turtinė padėtis iš tiesų sunki. Įrodinėjimo pareiga tenka dalyvaujančiam byloje asmeniui, prašančiam iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už procesinio dokumento nagrinėjimą (CPK 12, 178 str.). Šį klausimą teismas išsprendžia išanalizavęs dalyvaujančio byloje asmens pateiktus įrodymus, kitus byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų, kuriuose gali būti registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat duomenys iš Juridinių asmenų registro, pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens pinigines lėšas, kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai. Atkreiptinas dėmesys, jog nurodyti duomenys iš registrų ir kredito įstaigų turi būti pateikiami ne „momentiniai“, o „su istorija“, nes duomenys apie banko sąskaitose esamą likutį neparodo jose esančių lėšų judėjimo, o iš registrų pateiktos pažymos apie šiuo metu asmens turimą turtą neleidžia spręsti apie asmens veiksmus netolimoje praeityje (pavyzdžiui, galima situacija, kai asmuo visai neseniai pardavė didelės vertės turtą, o gautas pinigines lėšas laiko ne kredito įstaigoje). Šių duomenų visuma leis nuspręsti ne tik tai, ar atsakovo turtinė padėtis yra labai sunki, bet ir išsiaiškinti tikrąsias tokios padėties atsiradimo priežastis bei priimti teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gegužės 24 d. byloje Nr. 2-347/2007). Tai reiškia, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl asmens atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo už procesinio dokumento nagrinėjimą, turi ne tik formaliai įvertinti asmens sunkią turtinę padėtį įrodančius dokumentus, bet ir atsižvelgti į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą (pavyzdžiui, į tai, kad asmuo turėjo galimybę sumokėti žyminį mokestį, tačiau dėl savo ar kitų asmenų neapdairių, nerūpestingų ar tyčinių veiksmų arba neveikimo apsunkino savo turtinę padėtį) bei į priežastis, dėl kurių asmens turtinė padėtis yra sunki.
Apeliantas mano, kad teismas turėjo pareikalauti iš atsakovo papildomų duomenų, pagrindžiančių jo sunkią turtinę padėtį, o ne atmesti prašymą. Įrodinėjimo pareigą, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, turi atsakovas. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi prie prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo pridėtais įrodymais (CPK 84 str., 11 str. 2 d. 4 p.), taip pat apeliantas turėjo teisę ir ja pasinaudojo pateikti papildomus įrodymus su atskiruoju skundu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pateikti apelianto duomenys nesudarė pagrindo tenkinti prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
Pirmosios instancijos teismui apeliantas pateikė pažymą iš Nekilnojamojo turto registro apie tai, jog jis 2010 m. lapkričio 3 dienai neturi nekilnojamojo turto, tačiau skundžiama nutartimi buvo nustatyta, jog netolimoje praeityje (2009 m. lapkričio 23 d.) apeliantas nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto, kurio vidutinė rinkos vertė buvo 144 000, ir kurį pardavė. Apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė banko išrašus „su istorija“ (II b. t. l. 7-12). Atkreiptinas dėmesys, jog nebuvo pateikta banko išrašų iš didžiausio komercinio banko Lietuvoje – AB SEB bankas. Duomenys iš kitų bankų buvo pateikti tik 2010 metų laikotarpyje, kai tuo tarpu atsakovas nurodė, jog jis turtą pardavė 2009 metų pabaigoje, o tai sudaro pagrindą manyti, jog pagrindinis lėšų judėjimas banko sąskaitose vyko būtent 2009 metais, netolimoje praeityje. Nustatytos aplinkybės ir apelianto pateikti papildomi įrodymai (duomenys apie 2009 m. gautas pajamas iš darbo santykių ir akcijų įvertinimo ataskaita) nesudaro pagrindo konstatuoti, jog apelianto turtinė padėtis yra sunki. Atsakovo nurodytas argumentas, jog vienintelis pajamų šaltinis yra santaupos, gautos 2009 m. pabaigoje pardavus nekilnojamąjį turtą, 100 000 Lt vertės, taip pat nesudaro pagrindo teigti apie apelianto sunkią turtinę padėtį. Pažymėtina, jog minimali mėnesinė alga Lietuvoje yra 800 Lt, tai reiškia, kad atsakovo gautos pajamos gerokai viršija minimalų pragyvenimo lygį, kuris sudaro 9600 Lt per metus. Atsakovas yra jauno amžiaus (31 m.), duomenų apie jo nedarbingumą byloje nėra, todėl vadovaujantis anksčiau nustatytomis aplinkybėmis ir atsakovui neįrodžius savo sunkios turtinės padėties, pagrindo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo šiuo atveju nėra.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė atleisti apeliantą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinio skundo nagrinėjimą, todėl žemesnės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 83 str. 3 d., 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio ketvirtuoju punktu, 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.