Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų (kreditorių) L. K. ir V. G. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutarties, priimtos uždarosios akcinės bendrovės ,,CB Logistic“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl BUAB „CB Logistic“ 2018 m. lapkričio 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo.

2. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi iškėlė UAB ,,CB Logistic“ (toliau – ir bendrovė) bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB ,,Atenergo“. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartimi atstatydinus UAB „Atenergo“ iš administratorės pareigų, 2017 m. spalio 19 d. nutartimi naująja administratore paskirta V. L..

3. Bendrovės bankroto administratorė V. L. pateikė skundą dėl bendrovės 2018 m. lapkričio 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu, prašė paskirti kreditoriams L. K. ir V. G. baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei priteisti bendrovės naudai iš kreditorių L. K. ir V. G. bylinėjimosi išlaidas.

4. Bankroto administratorė nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, nes nepagrįstai juo bankroto administratorė įpareigota patikslinti bendrovės metines finansines atskaitomybes. Patvirtintos finansinės ataskaitos už praeitą laikotarpį nėra tikslinamos remiantis 7-uoju verslo apskaitos standartu. Norint tikslinti retrospektyviniu būdu, reikia žinoti tai, ką reikia tikslinti. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atlikto tyrimo negalima nustatyti, kaip konkrečiai keitėsi pelno (nuostolių) likutis. Tyrime nurodytas tik neteisingas pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaravimas bei neteisingas turto mokesčio deklaravimas, o tai ankstesnio bendrovės bankroto administratoriaus jau yra ištaisyta. Kreditoriai ginčijamu nutarimu nenurodė konkrečių duomenų, kas yra tikslintina, t. y. kurie konkretūs duomenys ir kokiu pagrindu turi būti patikslinti, kokie nauji duomenys pateiktini VMI. Be to, bendrovės balansų, finansinės atskaitomybės dokumentų tikslinimas retrospektyviai už tą laikotarpį, kai bendrovė dar buvo veikianti – nepatenka į administratorės funkcijas. Ankstesnis bendrovės bankroto administratorius patikslino visas PVM ir turto mokesčio deklaracijas, atitinkamai VMI patikslino savo kreditorinį reikalavimą.

5. Trečiasis asmuo (kreditorius) V. G. atsiliepimu prašė skundą atmesti. Nurodė, kad bankroto administratorė nevykdė savo pareigos ir neketina to daryti. Iki šiol nėra nustatytas tikrasis laikotarpis, nuo kada bendrovė tapo nemokia, nėra patikrintas finansinių atskaitomybių tikrumas pagal esamus bendrovės buhalterinius dokumentus. Bankroto administratorė neginčijo faktų, kad VMI teisingai nustatė, jog bendrovės pardavimo pajamos buvo 559 848 Lt bei kad buvo tikslinamos PVM ir turto mokesčio deklaracijos. Apie atliktą mokestinį tyrimą kreditoriai sužinojo tik tuomet, kai bankroto administratorė šiuos duomenis 2018 m. lapkričio mėnesį pateikė teismui civilinėje byloje Nr. e2-713-440/2018.

6. Trečiasis asmuo (kreditorius) L. K. atsiliepimu prašė skundą atmesti. Nurodė, kad bankroto administratorė nevykdo jai įstatymo pavestų pareigų bei kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų, nors pripažįsta, kad VMI atliktas mokestinis patvirtinimas yra teisingas. Patikslinus deklaracijas keičiasi trumpalaikis turtas ir santykis su bendrovės turimais įsipareigojimais. Bankroto administratorė, gavusi VMI atlikto tyrimo rezultatus, turi pareigą sulyginti ir pataisyti finansines atskaitomybes. Kreditoriai, remdamiesi atliktu VMI tyrimu, nurodė, kad bendrovės pardavimo pajamos buvo 559 848,00 Lt, o finansinėje atskaitomybėje nurodyta 396 776 Lt.

7. Trečiasis asmuo (kreditorė) VĮ Turto bankas atsiliepimu prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad balsavo prieš skundžiamą nutarimą ir siūlė pavesti administratorei pateikti išvadą dėl galimybės taisyti finansinę atskaitomybę. Nėra teisinio ir/ar faktinio pagrindo tikslinti finansines ataskaitas už praėjusį laikotarpį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. sausio 23 d. nutartimi skundą tenkino, panaikino bendrovės 2018 m. lapkričio 19 d. kreditorių susirinkimo antruoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, priteisė bendrovei iš kreditorių V. G. ir L. K. po 151,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Teismas nurodė, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu bankroto administratorė įpareigota patikslinti bendrovės metines finansines atskaitomybes ir pateikti jas VĮ „Registrų centras“ ir bankroto bylą prižiūrinčiam teismui. Teismas nenustatė, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas būtų priimtas pažeidžiant kreditorių susirinkimo sušaukimo ar jų priėmimo procedūras. Teismas bankroto administratorės argumentus vertino pagrįstais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 19 straipsniu, po finansinių ataskaitų patvirtinimo paaiškėjusios klaidos taisomos apskaitos standartuose nustatyta tvarka. Kai finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis verslo apskaitos standartais, kaip apskaitoje turi būti registruojami ir finansinėse ataskaitose pateikiami klaidų taisymo rezultatai nurodo 7-asis verslo apskaitos standartas „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“. 7-ojo verslo apskaitos standarto 22 punkte nurodyta, kad, taisant esmines apskaitos klaidas retrospektyviniu būdu, apskaitoje koreguojamas ataskaitinio laikotarpio pradžios nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutis. Taip pat taisomi tie turto, įsipareigojimų ar nuosavo kapitalo sąskaitų likučiai, kuriems padaryta klaida turėjo įtakos. Buhalteriniai įrašai taisant apskaitos klaidas daromi ataskaitinį laikotarpį. Pagal šio standarto 23 punkto nuostatas patvirtintos ankstesnių laikotarpių finansinės ataskaitos netikslinamos. Tokiu būdu teismas sutiko su bankroto administratorės pozicija, kad patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkiniai, kurie nustatyta tvarka pateikti VĮ Registrų centras, negali būti tikslinami. Teismas sprendė, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu yra neteisėtas bei pažeidžiantis bendrovės ir jos kreditorių teisėtus interesus, todėl naikintinas.

10. Teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad kreditoriai V. G. ir L. K. piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, balsuodami už skundžiamą nutarimą, todėl teismas netenkino prašymo skirti jiems baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Patenkinus bankroto administratorės skundą, teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju už susidariusias bylinėjimosi išlaidas yra atsakingi kreditoriais L. K. ir V. G., todėl teismas iš pastarųjų priteisė bankroto administratorei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 151,25 Eur iš kiekvieno.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11. Trečiasis asmuo L. K. atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti bankroto administratorę pateikti bendrovės finansinę atskaitomybę už 2017 metus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Nutartis neteisėta ir nepagrįsta, vilkina bankroto procesą, užkerta kelią sklandžiam bankroto procesui bei prieštarauja kreditorių interesams. Iki šiol nenustatyta, kada bendrovė tapo nemokia, neatliktas pirminis buhalterinių dokumentų sulyginimas su VĮ Registrų centras pateiktais bendrovės balansais.

11.2. Bankroto administratorė iki skundžiamame nutarime numatyto termino – 2018 m. gruodžio 31 d., pataisytos metinės finansinės ataskaitos už 2017 metus nepateikė ir iš jos veiksmų matyti, kad neketina vykdyti savo imperatyviosios pareigos teikti finansines atskaitomybes kreditoriams ir VĮ Registrų centras.

11.3. Teismas netinkamai vertino kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus. Pagal verslo apskaitos standartus bankroto administratorė turi ištaisyti padarytas klaidas 2009, 2010, 2011, 2013, 2014, 2015, 2016 metų balansuose, kurių taisymo suma įtraukiama koreguojant anksčiausio finansinėse ataskaitose pateikiamo laikotarpio pradžios nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutį ir pataisomos tos finansinių ataskaitų eilutės, kurių duomenims padaryta klaida turėjo įtakos.

11.4. VĮ Registrų centras nurodė, kad iki šiol nėra pateikti 2012 ir 2017 metų bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniai. Todėl kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas yra teisėtas, nes kreditoriai prašo patikslinti 2017 metų finansinių atsakytų rinkinį, į kurį bus įtrauktos ir pataisytos esminės praėjusių finansinių metų klaidos. Priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas nepažeidžia bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesų, o juos gina ir prašo, kad bankroto administratorė vykdytų jai pavestas pareigas.

11.5. Bankroto administratorė už teiktus procesinius dokumentus advokatui apmokėjo bendrovės kreditorių lėšomis, todėl papildomai jos negali būti priteisiamos. Be to, skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pateikimas neperžengė administratorės srities kompetencijos, todėl advokato paslaugos nebuvo būtinos. Kreipimasis į advokatą ir naudojantis jo paslaugomis, kai tam tikrai nėra būtinybės, kvestionuoja bankroto administratorės tinkamumą jai keliamiems kriterijams bei sąžiningumui.

12. Trečiasis asmuo V. G. atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir skirti bankroto administratorei baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Nutartis neteisėta ir prieštarauja imperatyviosioms normoms ir viešajam interesui, nes leido bankroto administratorei pažeisti Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės, akcinių bendrovių ir įmonių bankroto įstatymų nuostatas.

12.2. Skundžiamojoje nutartyje nenurodytos teisinės normos, kurios draudžia arba neleidžia tikslinti VĮ Registrų centras nepateiktos ir nepatvirtintos bendrovės metinės finansinės atskaitomybės už praėjusius finansinius metus, į kurią ir būtų traukiamos praėjusių finansinių metų atskaitomybėse padarytų klaidų taisymas. Taip pat nenurodytos teisinės normos, pagal kurias bankroto administratorė turi teisę neteikti finansinės atskaitomybės už praėjusius metus bendrovės kreditoriams ir VĮ Registrų centrui.

12.3. Prašo bankroto administratorei skirti bauda. Bankroto procesas trunka beveik septynerius metus, iki šiol nepateikta finansinė atskaitomybė už 2012 metus (likvidavimo pradžia) ir 2017 metus, bankroto administratorė nieko nepadarė, kad būtų grąžintos debitorinės skolos. Bankroto administratorė siekia, kad nebūtų atskleista tikroji bendrovės finansinė padėtis bei bankroto priežastis. Bankroto administratorė negina bendrovės ir jos kreditorių interesų, o maksimaliai nori užvilkinti bankroto procesą.

13. Bendrovės bankroto administratorė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu kreditoriai siekė įpareigoti administratorę patikslinti 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016, 2017 metų bendrovės finansines ataskaitas. Tačiau finansinės atskaitomybės už ankstesnius laikotarpius, t. y. 2009-2016 metus, negali būti tikslinamos ir tai yra aiškiai bei imperatyviai numatyta įstatyme.

13.2. Jau patvirtintuose finansinės atskaitomybės dokumentuose tariamai esančios klaidos netikslinamos ir netaisomos. Tai imperatyviai numato 7-asis verslo apskaitos standartas. Be to, kreditoriai nenurodė, kuriuos finansinius duomenis, kokiu pagrindu, kokiu būdu jie nori patikslinti konkrečiose ataskaitose. Toks kreditorių reikalavimas bei prašymas teisine ir faktine prasme yra nepagrįstas.

13.3. VĮ Registrų centras 2019 m. sausio 14 d. rašte nurodė, kad ankstesnių laikotarpių finansinės ataskaitos netikslinamos. Todėl neegzistuoja galimybė ir teisinis pagrindas tikslinti VĮ Registrų centras esančias bei patvirtintas ankstesnes ataskaitas. Bendrovės balansų, finansinės atskaitomybės dokumentų tikslinimas retrospektyviai už tą laikotarpį, kai bendrovė dar buvo veikianti, nepatenka į administratoriaus funkcijas.

13.4. 2017 metų finansinės atskaitomybė VĮ Registrų centras nepateikta dėl kreditorių nesąžiningų ir nepagrįstų veiksmų. Bankroto administratorė 2018 m. liepos 24 d. kreditorių susirinkime pateikė kreditoriams tvirtinti 2017 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau kreditoriai be jokių konkrečių ir pagrįstų argumentų juos atmetė kaip nepakankamai pagrįstus.

13.5. Ypatingai ilgai vykstantis bendrovės bankrotas yra kreditorių piktnaudžiavimo procesu pasekmė. 2017 metų finansinė ataskaita nepatvirtinta kreditorių susirinkime kreditorių L. K. ir V. G. balsais, todėl teikti VĮ Registrų centras finansinę ataskaitą, kuri nėra patvirtinta įstatymų nustatyta tvarka, bankroto administratorė neturi teisės. Būtent bendrovės kreditoriai priiminėja nepagrįstus nutarimus arba nepagrįstai reikalauja bankroto administratorės vykdyti tokius veiksmus, kurie yra nereikalingi, netikslingi ar net prieštarauja įstatymui. Kreditoriai V. G. ir L. K. elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai, vilkina bendrovės bankroto procedūras bei didina administravimo išlaidas.

13.6. Tai, kad bankroto administratorė turi teisinių žinių ir išmano įmonių bankroto procesą reglamentuojančius teisės aktus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje bankroto administratorei nereikėjo kreiptis į advokatą teisinės pagalbos ar kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos ir neturi būti atlyginamos.

14. Trečiasis asmuo L. K. ir trečiasis asmuo V. G. pateikė atsiliepimus į vienas kito atskiruosius skundus, kuriuose išdėstytus argumentus palaiko ir prašo paduotus atskiruosius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

16. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintas bendrovės 2018 m. lapkričio 19 d. kreditorių susirinkimo antruoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas įpareigoti bankroto administratorę patikslinti bendrovės metines finansines atskaitomybes, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, visų pirma reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad priimant ginčijamą nutarimą buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų.

Dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo (ne)teisėtumo

18. 2018 m. lapkričio 19 d. vykusiame bendrovės kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas ginčijamas nutarimas – įpareigoti bankroto administratorę iki 2018 m. gruodžio 31 d. patikslinti bendrovės metines finansines atskaitomybes ir pateikti jas VĮ Registrų centras ir bankroto bylą prižiūrinčiam teismui. Bankroto administratorės teigimu, šis nutarimas yra neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas bankroto administratorės argumentus vertino pagrįstais, todėl skundą tenkino ir ginčijamų nutarimą panaikino. Tretieji asmenys (kreditoriai) L. K. ir V. G., nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskiruosius skundus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus paaiškinimus bei bankroto bylos duomenis, atskiruosiuose skunduose išdėstytus apeliantų argumentus pripažįsta nepagrįstais.

19. Visų pirma, nepagrįstas apeliantų argumentas, kad kreditoriai įpareigojo bankroto administratorę patikslinti 2017 metų finansinių ataskaitų rinkinį, į kurį būtų įtrauktos ir pataisytos esminės praėjusių finansinių metų ataskaitose padarytos klaidos. Iš ginčijamo kreditorių susirinkimo aiškiai matyti, kad juo bankroto administratorė įpareigota patikslinti bendrovės metines finansines atskaitomybes (šios nutarties 18 punktas). VĮ Registrų centras duomenimis, Juridinių asmenų registrui bendrovė yra pateikus finansines ataskaitas už 2009, 2010, 2011, 2013, 2014, 2015 ir 2016 metus, taigi spręstina, kad ginčijamu kreditorių nutarimu bankroto administratorė ir įpareigota jas patikslinti.

20. Antra, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo ir bankroto administratorės argumentais bei išvadomis, kad VĮ Registrų centras pateikti patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkiniai negali būti tikslinami. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties 15 ir 16 punktuose išsamiai išdėstė teisinį reglamentavimą, susijusį su paaiškėjusių klaidų taisymu finansinėse ataskaitose, kurių apeliacinės instancijos teismas nekartoja. Taigi, ĮFAĮ 19 straipsnis, 7-ojo verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ 22 ir 23 punktai numato, kad patvirtintos ankstesnių laikotarpių finansinės ataskaitos nėra tikslinamos. Šias išvadas patvirtina ir į bylą pateiktas VĮ Registrų centras raštas, kuriame išsamiai išaiškintas pirmiau minėtas teisinis reglamentavimas ir pateikta išvada, kad patvirtini metinių finansinių ataskaitų rinkiniai, kurie nustatyta tvarka pateikti registrui, netikslinami.

21. Taigi, bendrovės pateiktos VĮ Registrų centras finansinės atskaitomybės už 2006-2016 metus negali būti tikslinamos. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo bankroto administratorė įpareigota patikslinti bendrovės metines finansines atskaitomybes, yra neteisėtas. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi bankroto procesas nėra vilkinamas, ji neprieštarauja nei imperatyvioms įstatymo normoms, nei užkerta kelią sklandžiam bankroto procesui. Be to, iš bankroto bylos duomenų matyti, kad būtent operatyviam ir sklandžiam bankroto procesui iš esmės turi įtakos kreditorių L. K. ir V. G. veiksmai.

22. Apeliantas L. K. prašo įpareigoti bankroto administratorę pateikti bendrovės finansinę atskaitomybę už 2017 metus. Bankroto administratorė nurodo, kad 2017 metų finansinės ataskaitos VĮ Registrų centras negali pateikti, nes ji nepatvirtinta kreditorių susirinkime kreditorių L. K. ir V. G. balsais. Pažymėtina, kad minėtų kreditorių balsai sudaro 75,84 procentus visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. Bylos duomenimis, bankroto administratorė 2017 metų finansinės atskaitomybės dokumentus teikė tvirtinti dar 2018 m. liepos 24 d. vykusiame kreditorių susirinkime, tačiau minėtų kreditorių balsais ji nebuvo patvirtinta. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad bankroto administratorė 2019 m. gegužės 31 d. vykusiame kreditorių susirinkimui taip pat teikė tvirtinti bendrovės finansinę atskaitomybę už 2017 ir už 2018 metus, tačiau minėtame kreditorių susirinkime bendrovės finansinė atskaitomybė nei už 2017 metus, nei už 2018 metus nebuvo patvirtina, prieš šių finansinių ataskaitų tvirtinimą balsavo kreditoriai L. K. ir V. G.. Iš pateikto 2019 m. vasario 4 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad bankroto administratorė kreditoriams siūlė skirti finansinę ekspertizė bendrovės buhalteriniams dokumentams patikrinti, tačiau iš esmės kreditorių L. K. ir V. G. balsais nutarta šio klausimo svarstymą atididėti, taip pat atidėtas klausimas ir dėl minėtos ekspertizės finansavimo skyrimo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su bankroto administratorės argumentais, kad iš esmės pačių kreditorių L. K. ir V. G. veiksmai yra nukreipti prieš operatyvų bankroto procedūrų užbaigimą bei iš esmės nenorą bendradarbiauti su bankroto administratore ir rasti tinkamą kilusių problemų sprendimo būdą.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

23. Apeliantai prašė bendrovės bankroto administratorei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliantai nurodo, kad administratorė nevykdo jai įstatymo priskiriamų pareigų, jas ignoruoja, nevykdo kreditorių susirinkimo nutarimų, sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

24. Kasacinis teismas, aiškindamas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad bendrovės bankroto administratorė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis Juo labiau, kad bankroto administratorės skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir apeliacinės instancijos teismo pripažintas pagrįstu. Todėl prašymas skirti bankroto administratorei baudą netenkinamas.

26. Apeliantų prašymuose išdėstyti argumentai, kuriais jie grindžia baudos skyrimą, susiję ne su bankroto administratorės procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme, o su jos vykdoma veikla. Pažymėtina, kad bankroto administratorių veiklos priežiūrą atlieka Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Šiuo atveju byloje esančių duomenų pagrindu negalima daryti išvados, kad bendrovės bankroto administratorė procesinėmis teisėmis naudojosi ne pagal jų paskirtį.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino bendrovės 2018 m. rugpjūčio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, todėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

28. Apelianto L. K. teigimu, skundžiama nutartimi nepagrįstai iš kreditorių priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes administratorė nepagrįstai naudojosi advokato paslaugomis, o paduoto skundo nėra pagrindo kvalifikuoti kaip sudėtingo.

29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015, 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).

30. Civilinio proceso normos šalims garantuoja teisę vesti bylą ir per atstovą – advokatą, o paties asmens dalyvavimas procese neatima teisės turėti byloje atstovą (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su L. K. atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad bankroto administratorės patirtos atstovavimo išlaidos neatitinka joms keliamo būtinumo ir pagrįstumo kriterijų. Atitinkamai, nėra ir pagrindo išvadai, kad tokios išlaidos negali būti atlyginamos.

31. Bankroto administratorė prašė priteisti 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant skundą dėl 2018 m. lapkričio 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl šių išlaidų susidarymo yra atsakingi kreditoriai V. G. ir L. K., todėl pagrįstai iš jų lygiomis dalimis ir priteista bendrovei po 151,25 Eur. Nors minėti kreditoriai ir nekvestionuoja priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, tačiau pažymėtina, kad jos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nuostatose nustatyto dydžio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

32. Atskirųjų skundų netenkinus, į patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą turi teisę bankrutavusi bendrovė. Bendrovė pateikė prašymą priteisti 242 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, pateikė šių išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus.

33. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodyto maksimalaus dydžio, bendrovei iš apeliantų priteisiama 242 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 121 Eur iš kiekvieno (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,CB Logistic“, juridinio asmens kodas 302444327, iš trečiųjų asmenų (kreditorių) V. G. (duomenys neskelbtini), ir L. K. (duomenys neskelbtini) 242 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 121 Eur iš kiekvieno.