- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- 2-1855-553/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00177-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- V. G.
- Kategorijos
- 3.2.6.12.3Sprendimo išaiškinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas išaiškinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį, priimtą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CB Logistic“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „CB Logistic“ bankroto bylą ir bendrovės bankroto administratore paskyrė UAB „Atenegro“. 2017 m. birželio 30 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi atstatydinus bankroto administratorę UAB „Atenergo“ iš bankrutavusios UAB „CB Logistic“ administratoriaus pareigų, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartimi nauja bankrutavusios UAB „CB Logistic“ administratore paskirta V. L..
Šalies argumentai
2. Ieškovas V. G. 2018 m. birželio 25 d. pateikė prašymą bendrovės bankroto byloje, kuriuo prašė teismo įpareigoti bankroto administratorę V. L. laikytis ir tinkamai atlikti savo kaip bankroto administratorės pareigas, per 15 dienų sušaukti kreditorių susirinkimą ir pateikti bankrutavusios UAB „CB Logistic“ finansinės atskaitomybės ataskaitas kreditorių susirinkimui tvirtinti, taip pat prašė teismo skirti jai baudą už tai, kad bankroto administratorė sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi kreditoriaus prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad bankroto administratorė V. L. įvykdė įpareigojimą per 15 dienų sušaukti kreditorių susirinkimą. 2018 m. liepos 24 d. įvyko bankrutavusios UAB „CB Logistic“ kreditorių susirinkimas, kuriame antruoju darbotvarkės klausimu svarstytas finansinės atskaitomybės už 2017 m. tvirtinimo klausimas. Taip pat, teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nebuvo pagrindo daryti išvadą, jog bankroto administratorė netinkamai atliko savo kaip administratorės pareigas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad prašymas yra nepagrįstas, todėl jo netenkino.
Šalies argumentai
4. V. G. 2018 m. rugsėjo 6 d. pateikė prašymą išaiškinti 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį. Ieškovas prašė teismo išaiškinti esamą paradoksą, nes, jo vertinimu, negalima tvirtinti, kad pateiktas prašymas dalyje, kuriame jis prašo įpareigoti bankroto administratorę per 15 dienų sušaukti kreditorių susirinkimą ir pateikti bankrutuojančios įmonės UAB „CB Logistic“ finansines atskaitomybės ataskaitas kreditorių susirinkimui tvirtinti yra nepagrįstas, jei bankroto administratorė kreditorių susirinkimą dėl finansinės atskaitomybės tvirtinimo sušaukė tik po teismui pateikto jo prašymo ir teismo kreipimosi į bankroto administratorę V. L..
5. Taip pat ieškovas nurodė, kad V. L. teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad administratorė savo pareigas įvykdė laiku, t. y. iki įstatymų nustatyto termino sušaukė kreditorių susirinkimą dėl bankrutavusios UAB „CB Logistic“ finansinės atskaitomybės ataskaitų tvirtinimo, kad iki įstatymo nustatyto termino buvo pateikta kreditorių susirinkimo patvirtinta finansinės atskaitomybės ataskaita valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Registrų centras“, todėl prašė teismo išaiškinti, kokiais įrodymais remiantis buvo priimta nutartis, kad bankroto administratorė tinkamai įvykdė savo pareigas ir nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų.
Atsiliepimas
6. Bankroto administratorė pateikė atsiliepimą į kreditoriaus prašymą, kuriuo prašė jį atmesti. Administratorė nurodė, kad prašyme nekeliama abejonių dėl prašomo išaiškinti sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo (suprantamumo). Iš esmės yra prašoma teismo paaiškinti, t. y. pateikti papildomus argumentus, kokiais įrodymais remiantis buvo priimta nutartis. Tačiau nutarties neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo, todėl toks prašymas negali būti tenkintinas. Taip pat bankroto administratorė prašė ieškovui V. G. skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. spalio 3 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino.
8. Teismas konstatavo, kad Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški, suprantama bei tiksli, todėl ieškovo prašymas išaiškinti teismo sprendimą (nutartį) netenkintinas. Tuo tarpu ieškovas prašyme išdėstytais argumentais tiesiog nesutinka su teismo nutartyje išdėstytais motyvais. Ši aplinkybė nesudaro pagrindo taikyti teismo sprendimo išaiškinimo institutą.
9. Teismas sutiko, jog V. G. bankrutavusios UAB „CB Logistic“ bankroto byloje nuolat teikia nepagrįstus, perteklinius prašymus. Tokius kreditoriaus veiksmus teismas vertino kaip sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tačiau teismas pažymėjo, jog kreditoriaus V. G. elgesys bankroto byloje jau buvo įvertintas ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi jam paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl sprendė, jog šiuo metu pakartotinai skirti baudą nėra tikslinga. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo prašymas atmestas, teismas priteisė iš V. G. atsakovei 122 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovas V. G. prašė tenkinti jo prašymą išaiškinti teismo priimtą nutartį ir panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentas:
10.1. Bankroto administratorė V. L. iki šiol nėra pateikusi VĮ „Registrų centras“ bankrutuojančios įmonės finansinės atskaitomybės už 2017 metus. Teismas leido bankroto administratorei grubiai pažeidinėti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą, juridinių asmenų įstatymą, įmonės finansinių atskaitomybių įstatymą bei kitus. Tokie teismo veiksmai pažeidžia kreditorių interesus ir vilkiną bankroto procesą. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio nuostatas, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.
10.2. Teismas savo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kokius veiksmus turi atlikti byloje dalyvaujantys asmenys, kad būtų įvykdyti Lietuvos Respublikos įstatymai.
Šalies argumentai
10.3. Pagal priimtą Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. neskundžiamą nutartį, kuri užkerta kelią bankroto procesui, bankroto administratorei buvo suteikta galimybė nesilaikyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo, o kreditorių atžvilgiu buvo pažeista piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnis).
10.4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims teikti atsiliepimus dėl prašymo išaiškinti teismo nutartį.
Atsiliepimas
11. Atsakovė bankrutavusi UAB „CB Logistic“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Tikrasis pareiškėjo siekis yra ne sprendimo išaiškinimas, kaip tai numatyta CPK 278 straipsnio 1 dalyje, bet būtent teismo papildoma argumentacija, t. y. „kokiais įrodymais remiantis buvo priimta nutartis, kad bankroto administratorė tinkamai įvykdė savo pareigas ir nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų“. Šiaulių apygardos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovas tiesiog nesutinka su teismo sprendime išdėstytais motyvais, o tokia aplinkybė nesudaro pagrindo taikyti teismo sprendimo išaiškinimo institutą.
Atsiliepimas
11.2. Tokia teismo nutartis visiškai atitinka CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimuose konstatuotus teismo išaiškinimus, jog baigiamajame teismo akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl nutarties išaiškinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo prie bylos
14. Apeliantas V. G. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – bankrutavusios UAB „CB Logistic“ išrašą iš VĮ „Registrų centras“, kuriuo grindžia atskirojo skundo aplinkybę, jog V. L. iki šiol nėra pateikusi VĮ „Registrų centras“ bankrutuojančios įmonės finansinės atskaitomybės už 2017 metus.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kartu su atskiruoju skundu pateiktas bankrutavusios UAB „CB Logistic“ išrašas iš VĮ „Registrų centras“ buvo apelianto pateiktas kartu su 2018 m. birželio 25 d. prašymu, taigi jau yra byloje, sprendžia, kad pakartotinis jo priėmimas nėra tikslingas, todėl jo nepriima.
Dėl atskirojo skundo argumentų
16. Jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdytas. Dėl to, siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo, šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal kasacinio teismo praktiką nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi sprendimo aiškinimo institutas yra skirtas patikslinti priimtą procesinį sprendimą, o ne keisti jo turinį.
17. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į šios bylos aplinkybes bei ieškovo V. G. atskirojo skundo argumentus, kasacinio teismo praktiką, neturi jokio objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Akivaizdu, jog Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kurią prašė išaiškinti apeliantas, rezoliucinė dalis yra aiški, suprantama bei tiksli, t. y. nutarties rezoliucinė dalis nereikalauja papildomo jos išaiškinimo. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo V. G. prašymu dėl išaiškinimo, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju jis nenurodė jokių argumentų, suponuojančių nutarties išaiškinimo poreikį. Apeliantas savo prašyme iš esmės išreiškė savo nesutikimą su Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi bei joje padarytomis išvadomis, tokiu būdu jis siekė, jog teismas plačiau atskleistų savo motyvus ir/ar pasiaiškintų, kodėl priėmė būtent tokį procesinį sprendimą, su kuriuo, akivaizdu, apeliantas nesutinka, tačiau tai nesuderinama su sprendimo (nutarties) išaiškinimo instituto paskirtimi.
18. Apeliantas nenurodė jokių rezoliucinės teismo nutarties dalies neaiškumų, savo ruožtu CPK 278 straipsnyje įtvirtintas sprendimo išaiškinimo institutas negali būti taikomas teismo sprendimui (nutarčiai) naujais teisiniais pagrindais ir (ar) argumentais (motyvais) papildyti, kaip to faktiškai siekia ieškovas, reikalaudamas teismo išaiškinti, dėl kokių priežasčių ir remiantis kokiais teisiniais pagrindais nebuvo įvertinti vienokie ar kitokie byloje esantys ir, ieškovo nuomone, itin svarbūs įrodymai. Pažymėtina, kad sprendimo išaiškinimo tikslas negali būti vėlesnių aplinkybių aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-24-183/2015), t. y. tokio tikslo, kokio siekiama ieškovo pateiktu prašymu. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Šiaulių apygardos teismo atsisakymas išaiškinti savo priimtą 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį yra teisingas, priimtas, vadovaujantis kasacinio teismo praktiką, todėl yra teisėtas ir jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
19. Ginčydamas nutarties dalį, kuria atsakovės naudai iš ieškovo buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, apeliantas ją grindė ta aplinkybe, jog CPK nenumato galimybės kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims teikti atsiliepimus dėl prašymo išaiškinti teismo nutartį. Tuo tarpu CPK 42 straipsnio 1 dalyje viena iš bylos šalių teisių yra įtvirtinta teisė teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams. Todėl Lietuvos apeliacinis teismas atmeta tokius ieškovo argumentus kaip nepagrįstus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
20. Atsakovė bankrutavusi UAB „CB Logistic“ teismui pateikė prašymą iš ieškovo V. G. priteisti 121 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, kurias grindžia 2018 m. spalio 18 d. PVM sąskaita faktūra bei 2018 m. spalio 18 d. kredito įstaigos mokėjimo nurodymu. Kadangi nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių, jos atsakovės naudai priteistinos iš apelianto.
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „CB Logistic“ (juridinio asmens kodas 302444327) iš apelianto V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.