Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,ATENERGO“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimo, priimto atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „CB Logistic“ bankroto byloje dėl administravimo išlaidų apmokėjimo ir įmonės veiklos pripažinimo pasibaigusia bei jos išregistravimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11.6. Teismas turėjo savo iniciatyva panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą, kuriuo LUAB „CB Logistic“ turėtas turtas – reikalavimo teisė į R. B. buvo perleista UAB „Šakyna“, kaip prieštaraujantį įstatymui ir viešajam interesui, pasireiškiančiu imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios likviduojamos dėl bankroto įmonės interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

13. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. rugsėjo 5 d. gautas suinteresuoto asmens UAB „ATENERGO“ prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; prašymą apeliantė grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės – atmesdamas, kaip nepagrįstą įrodymais, UAB „ATENERGO“ prašymą dėl administravimo išlaidų atlyginimo, įrodymų apie patirtas išlaidas nereikalavo iš dabartinės nemokumo administratorės, dėl to suinteresuotam asmeniui kyla abejonių dėl nemokumo administratorės V. Laimienės patirtų administravimo išlaidų pagrįstumo, kurios gali būti pašalintos tik bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka.

14. Trečiasis asmuo V. G. 2023 m. rugsėjo 7 d. pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens UAB „ATENERGO“ prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kuriame nurodė, kad pateiktam prašymui pritaria ir mano, jog bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka yra būtinas, nes bylos faktinės aplinkybės iš esmės nėra išnagrinėtos, nemokumo administratorių pozicijos grindžiamos rašytiniais įrodymais ir išlaidas patvirtinančiais dokumentais, detalizacijomis.

15. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

16. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra pasisakyta, kad įstatymas įtvirtina teismo diskrecijos teisę tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio, kita vertus, toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais (išimtis iš bendrosios taisyklės). Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pvz., būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Visgi, išimtinė teisė nuspręsti, ar toks procesas iš tiesų reikalingas, tenka pačiam teismui, o byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismo neįpareigoja tokį procesą surengti. Pažymėtina, kad teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme, dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas aukštesnės instancijos teismuose yra pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

17. Panašūs kriterijai dėl būtinumo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka yra suformuoti ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje. Pripažįstama, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio taikymo būdas apeliacinės instancijos teisme priklauso nuo proceso visumos. Net ir tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas turi teisę nagrinėti teisės ir fakto klausimus, Konvencijos 6 straipsnis ne visuomet reikalauja viešo nagrinėjimo (EŽTT 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Ilsesten prieš Švediją, peticijos Nr. 11320/05, par. 35). Tais atvejais, kai viešas bylos nagrinėjimas buvo užtikrintas pirmosios instancijos teisme, mažiau griežtas reikalavimas taikomas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (EŽTT 2012 m. balandžio 12 d. sprendimas byloje Eriksson prieš Švediją, peticijos Nr. 60437/08, par. 69). Apeliacinis procesas, kuriame sprendžiamas tik teisės, bet ne fakto klausimas, gali atitikti Konvencijos 6 straipsnio reikalavimus, nors apeliantui ir nebuvo suteikta galimybė asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme (EŽTT 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Ilsesten prieš Švediją, peticijos Nr. 11320/05, par. 36). Žodinis posėdis nėra būtinas, jei nėra keliamas fakto ar teisės klausimas, kurie negali adekvačiai būti išnagrinėti pagal bylos medžiagą ir šalių rašytinę poziciją (EŽTT 1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Fejde prieš Švediją, peticijos Nr. 12631/87, par. 33). Taigi, EŽTT, aiškindamas teisę į bylos nagrinėjimą viešame teismo posėdyje, laikosi pozicijos, kad, pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, žodinis bylos nagrinėjimas turi būti užtikrinamas bent vienos instancijos teisme (EŽTT 2018 m. kovo 13 d. sprendimas byloje Mirovni Inštitut prieš Slovėniją, peticijos Nr. 32303/13, par. 36).

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentus bei remdamasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo ir EŽTT praktika, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei apeliantės UAB „ATENERGO“ prašyme nurodytos aplinkybės, nei kitokios išskirtinės aplinkybės, kurios lemtų žodinio proceso apeliacinėje instancijoje būtinybę. Nagrinėjamu atveju byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, teiktais tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir išdėstytais procesiniuose dokumentuose, teiktuose apeliacinės instancijos teisme. Tuo tarpu dėl faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų vertinimo teisėjų kolegija pasisakys toliau, nagrinėjant suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentus. Pažymėtina ir tai, kad klausimai dėl LUAB „CB Logistic“ veiklos pripažinimo pasibaigusia ir UAB „ATENERGO“ administravimo išlaidų apmokėjimo pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjami žodinio proceso tvarka. Tiek V. G., tiek UAB „ATENERGO“ atstovui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje tiesiogiai išdėstyti savo poziciją. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkina apeliantės prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

19. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi UAB „CB Logistic“ iškėlė nemokumo (bankroto) bylą ir nemokumo (bankroto) administratore paskyrė UAB „ATENERGO“; ta pačia nutartimi teismas įpareigojo nemokumo administratorę per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti sąmatą bendrovės lėšų sumai, kurią ji turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti.

20. Tuometė nemokumo administratorė UAB „ATENERGO“ 2012 m. gegužės 21 d. pateikė teismui prašymą dėl administravimo išlaidų apmokėjimo patvirtinimo, kuriuo prašė patvirtinti 1 752,20 Eur (6 050 Lt) administravimo išlaidų sąmatą mėnesiui LUAB „CB Logistic“ administravimui. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi nemokumo administratorės prašymą tenkino ir patvirtino 1 752,20 Eur (6 050 Lt) sąmatą mėnesiui LUAB „CB Logistic“ administravimo išlaidoms apmokėti, iki įmonės kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą.

21. 2012 m. rugsėjo 18 d. įvyko pirmasis LUAB „CB Logistic“ kreditorių susirinkimas, kurio metu, be kita ko, 6–uoju darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir nutarta patvirtinti: (1) atlyginimą administratorei – 11 584,80 Eur (40 000 Lt) plius PVM nuo nutarties iškelti bankroto bylą iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro; (2) buhalterinės apskaitos tvarkymui – 2 316,96 Eur (8 000 Lt) plius privalomieji mokesčiai, įskaitant teismo patvirtintą sąmatą, nuo nutarties iškelti bankroto bylą iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro; (3) ūkio išlaidoms (ryšio, kanceliarijos, pašto, transporto ir kitoms išlaidoms) – 2 027,34 Eur (7 000 Lt) plius PVM, įskaitant teismo patvirtintą sąmatą, nuo nutarties iškelti bankroto bylą iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro; (4) juridinėms paslaugoms – esant poreikiui, pagal faktą; (5) archyvo paslaugoms – 1 158,48 Eur (4 000 Lt) plius PVM; kreditoriai nutarė, kad, esant poreikiui, administratorė turi teisę administravimo išlaidų sąmatą perskirstyti, nekeičiant visos suminės išraiškos, išskyrus punktą dėl administratorės atlyginimo.

22. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartimi atstatydino nemokumo administratorę UAB „ATENERGO“ iš LUAB „CB Logistic“ administratorės pareigų, nes nustatė, kad ji pažeidė IBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 ir 14 punktų nuostatas, neracionaliai, neprofesionaliai vykdydama teisminių procesų iniciavimą bei nesavalaikiai teikdama prašymus dėl bankroto likvidavimo procedūrų terminų pratęsimo, taip pažeisdama kreditorių ir bendrovės interesus, trukdydama bankroto proceso eigą; teismas nustatė, jog nemokumo administratorė pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 ir 25 punktus, nes kreditorių susirinkimui teikė neišsamias finansines ataskaitas, kurių kreditorių susirinkimas netvirtino; AVNT, atlikusi neplaninį UAB „ATENERGO“ veikos patikrinimą, 2017 m. birželio 2 d. išvadoje Nr. D4-689 nurodė, kad administratorė vengė šaukti kreditorių susirinkimus ir taip vilkino bankroto procedūras; neteikė kreditorių susirinkimui tvirtinti finansinės atskaitomybės už 2013 m., pateikė tvirtinti tik vieną finansinę ataskaitą – balansą už 2014 m.; 2015 m. finansines ataskaitas pateikė kreditorių susirinkimui tvirtinti tik po to, kai jos buvo pateiktos VĮ Registrų centrui; neužtikrino, jog kreditorių susirinkimas klausimą dėl ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nurodyto termino tolesnio pratęsimo svarstytų dar nesuėjus šiam terminui, o jam suėjus, nešaukė kreditorių susirinkimo bei dėl jo pratęsimo tiesiogiai kreipėsi į teismą. AVNT, įvertinusi, kad nustatyti pažeidimai nėra mažareikšmiai, nėra nemokumo administratorės elgesį pateisinančių objektyvių aplinkybių, dėl to yra reikšmingai pažeidžiami kreditorių interesai bei užvilkintos atskiros įmonės bankroto procedūros, be to, administratorė turi dvi galiojančias nuobaudas (įspėjimą ir viešą įspėjimą), pasiūlė UAB „ATENERGO“ skirti nuobaudą – viešą įspėjimą. Atsižvelgiant į tai, AVNT direktoriaus 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V4-93 UAB „ATENERGO“ skirta nuobauda – viešas įspėjimas.

23. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1527-157/2017 pirmosios instancijos teismo nutartį dėl UAB „ATENERGO“ atstatydinimo iš LUAB „CB Logistic“ nemokumo administratorės pareigų paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko, kad administratorė UAB „ATENERGO“, tinkamai nepatikrinusi įmonės sudarytų sandorių, iniciavo nepagrįstus teisminius procesus, laiku nesikreipė į teismą dėl likvidavimo termino pratęsimo, pateikė VĮ Registrų centrui kreditorių nepatvirtintas įmonės finansines ataskaitas. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad AVNT direktoriaus įsakymu Nr. V4-3 už netinkamą pareigų vykdymą administratorei skirta nuobauda – viešas įspėjimas.

24. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. liepos 19 d. nutartimi naująja LUAB „CB Logistic“ nemokumo administratore paskyrė V. Laimienę.

25. UAB „ATENERGO“ 2018 m. gruodžio 24 d. LUAB „CB Logistic“ pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. IND0000320 dėl 8 220 Eur su PVM administratorės atlyginimo, atsižvelgiant į proporcingai atliktus veiksmus. LUAB „CB Logistic“ 2018 m. gruodžio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo, atitinkamai 2019 m. rugpjūčio 9 d. sumokėdama 5 100 Eur, 2019 m. gruodžio 30 d. – 1 500 Eur, 2021 m. vasario 22 d. – 1 500 Eur, 2023 m. kovo 28 d. – 120 Eur.

26. UAB „ATENERGO“ 2019 m. liepos 24 d. LUAB „CB Logistic“ pateikė prašymą atlyginti jos apmokėtas 2 466,07 Eur LUAB „CB Logistic“ administravimo išlaidas. LUAB „CB Logistic“ 2019 m. rugpjūčio 9 d. sumokėjo UAB „ATENERGO“ 2 466,07 Eur.

27. UAB „ETENERGO“ 2022 m. gruodžio 20 d. LUAB „CB Logistic“ pareiškė pretenziją, kuria reikalavo papildomai sumokėti 16 863,51 Eur, kaip buvusiai nemokumo administratorei, už atliktus darbus; tokį prašymą UAB „ATENERGO“ grindė 2017 m. liepos 16 d. išankstinio apmokėjimo sąskaita Nr. 6 – 24 963,51 Eur dydžiu ir pateikta atliktų darbų lentele. Nemokumo administratorei V. Laimienei neapmokėjus pateiktos išankstinės sąskaitos, UAB „ATENERGO“ 2023 m. kovo 17 d. kreipėsi į LUAB „CB Logistic“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą, prašydama įpareigoti nemokumo administratorę V. Laimienę apmokėti suinteresuotam asmeniui, kaip buvusiai atsakovės nemokumo administratorei, turėtas 16 863,51 Eur administravimo išlaidas.

28. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad UAB „ATENERGO“, prašydama papildomai jai sumokėti 16 863,51 Eur, kuriuos sudaro atlyginimas administratorei, ūkio išlaidos, juridinės paslaugos, buhalterinės apskaitos tvarkymas, nepateikė jokių realių įrodymų apie tokių išlaidų patyrimą, nenurodė, kokios tiksliai paslaugos atliktos ir pan., todėl UAB „ATENERGO“ prašymą dėl administravimo išlaidų apmokėjimo atmetė.

29. Pirmosios instancijos teismas, išsprendęs UAB „ATENERGO“ prašymą dėl papildomų administravimo lėšų priteisimo, priėmė sprendimą dėl LUAB „CB Logistic“ veiklos pabaigos. Teismas nustatė, kad įvykdyti visi ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti reikalavimai: likusiems kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti įmonė neturi turto, galimybės, jog turto vėliau gali atsirasti, nėra, visos įmonės lėšos yra paskirstytos kreditoriams, ĮBĮ numatytos ir būtinos procedūros užbaigtos. Byloje nėra duomenų, kad bankroto procedūros atliktos netinkamai, o bankroto bylai tęsiantis nuo 2012 m., t. y. virš 11 m., tęsiant bankroto procesą, pakartotinai aiškinantis išsakytas abejones ir (ar) jau išaiškintus (išspręstus) klausimus, nėra jokio teisinio pagrindo. Nemokumo administratorė teismui pateikė ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir regiono Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pažymą. Teismuose nėra nagrinėjamų bylų, kuriose atsakovė dalyvautų kaip bylos šalis.

30. Nesutikimą su teismo sprendimu apeliantė iš esmės grindžia tuo, kad visi UAB „ATENERGO“ atlikti darbai (veiksmai bankroto procese, jai administruojant įmonę) gali būti patikrinti LUAB „CB Logistic“ bankroto byloje, susipažinus su kitomis civilinėmis bylomis, kuriose apeliantė atstovavo atsakovę, todėl teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą dėl administravimo išlaidų priteisimo, bei vertino kaip neįrodytą. Be to, teismas, atmesdamas kaip nepagrįstą įrodymais UAB „ATENERGO“ prašymą dėl administravimo išlaidų atlyginimo, tokių įrodymų apie patirtas išlaidas neišreikalavo iš dabartinės nemokumo administratorės, dėl to suinteresuotam asmeniui kyla pagrįstų abejonių tiek dėl nemokumo administratorės V. Laimienės patirtų administravimo išlaidų pagrįstumo, tiek ir dėl teismo pozicijos atitikimo teisingumo, protingumo, lygiateisiškumo, sąžiningumo principams. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl įmonės veiklos pabaigos ir teigia, kad nemokumo administratorė V. Laimienė neatliko visų būtinų bankroto procese veiksmų, susijusių su atsakovės turto suradimu.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl buvusios LUAB „CB Logistic“ nemokumo administratorės prašymo atlyginti jos patirtas administravimo išlaidas, šalims nesutariant dėl jų pagrindimo įrodymais, bei dėl sprendimo pripažinti LUAB „CB Logistic“ veiklą pasibaigusia dėl bankroto, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl administravimo išlaidų buvusiai nemokumo administratorei apmokėjimo

32. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog UAB „ATENERGO“ nepateikė tinkamų įrodymų, jog patyrė 16 863,51 Eur administravimo išlaidų, administruodama LUAB „CB Logistic“.

33. Apeliantė UAB „ATENERGO“ apeliaciniame skunde teigia, kad visi jos atlikti darbai, administruojant LUAB „CB Logistic“, gali būti patikrinti, susipažinus su LUAB „CB Logistic“ bankroto byla bei kitomis civilinėmis bylomis, kuriose apeliantė atstovavo atsakovę.

34. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkte nustatyta, kad, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo pagal administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtinti lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą (įstatymo dalies redakcija, galiojusi nuo 2012 m. kovo 1 d., t. y. kai Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi LUAB „CB Logistic“ bankroto byloje patvirtino administravimo išlaidų sąmatą iki pirmojo kreditorių susirinkimo).

35. Aktualios redakcijos ĮBĮ 23 straipsnio, apibrėžiančio kreditorių susirinkimo kompetenciją, 5 punkte nustatyta kreditorių susirinkimo teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, mokėjimų eilę ir tvarką. Ši nuostata detalizuota ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas.

36. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės, ribas. Atlyginamos ne visos administratoriaus nurodomos, o tik faktiškai bankrutavusios įmonės administravimo veikloje turėtos išlaidos, kurios atitinka ĮBĮ nurodytą paskirtį ir rūšis bei dėl kurių buvo susitarta. Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi nei kreditorių patvirtinta sąmata. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi taupiai ir efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013).

37. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad kreditorių patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nesuteikia bankroto administratoriui teisės į sąmatoje nustatytą sumą, jei tam tikros išlaidos realiai nebuvo patirtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018 54 punktas). Administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas kreditorių susirinkime nereiškia, kad administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, ir nevaržomas pareigos atsiskaityti. Siekdamas tokių išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Administratorius turi motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos išlaidos yra būtinos ir kodėl toks išlaidų dydis reikalingas norint užtikrinti tinkamą įmonės administravimą. Visos patirtos išlaidos turi atitikti administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, t. y. jos turi būti būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2019 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011).

38. Pirmiau nurodyto reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos išaiškinimų kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl UAB „ATENERGO” administravimo išlaidų atlyginimo pagrįstai pareikalavo iš buvusios LUAB „CB Logistic” nemokumo administratorės pagrįsti, ar jos prašomos priteisti administravimo išlaidos buvo realiai patirtos, todėl apeliantės skunde keliamos abejonės dėl tokios teismo pozicijos atitikimo teisingumo, protingumo, lygiateisiškumo, sąžiningumo principams laikytinos visiškai nepagrįstomis ir deklaratyviomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra sprendžiamas būtent apeliantės UAB „ATENERGO“ administravimo išlaidų atlyginimo klausimas, o ne dabartinės nemokumo administratorės V. Laimienės patirtų administravimo išlaidų klausimas, t. y. bylos dalyką sudaro UAB „ATENERGO“ administravimo išlaidų pagrįstumas, todėl apeliantės pasisakymas, jog pirmosios instancijos teismas iš dabartinės nemokumo administratorės nepareikalavo tokių išlaidų pagrįsti, yra ne tik neaktualūs, bet ir nereikšmingi nagrinėjamam klausimui, taip pat nepagrįsti.

39. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad UAB „ATENERGO“ neįrodė, jog, administruodama LUAB „CB Logistic“, patyrė 16 863,51 Eur administravimo išlaidas, kurios jai nėra apmokėtos. Nors apeliantė nesutinka, kad ji neįrodė prašomų priteisti administravimo išlaidų pagrįstumo, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo išsamių motyvų, teisinių argumentų, neįvardija, kokių konkrečių įrodymų, esančių bankroto byloje ir (ar) kitose bylose (kokiose konkrečiai bylose), pirmosios instancijos teismas neįvertino ir dėl jų nepasisakė. Priešingai, skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančių duomenų visumą, padarė išvadas dėl administravimo išlaidų faktinio pagrįstumo, remdamasis įrodymų visetu.

40. Kaip nurodyta nutarties 27 punkte, UAB „ATENERGO“ prašymą dėl administravimo išlaidų apmokėjimo grindė 2017 m. liepos 16 d. išankstinio apmokėjimo sąskaita Nr. 6 – 24 963,51 Eur dydžiu bei ir pateikta atliktų darbų lentele. Nurodytina, kad išankstinė sąskaita – tai laisvos formos dokumentas, kurio pagrindu atliekamas išankstinis avansinis mokėjimas už tam tikras paslaugas ar prekes. Tai nėra oficialus buhalterinės apskaitos dokumentas, šios rūšies sąskaita nėra įtraukiama į apskaitą, todėl saugoti jos nebūtina. Išankstinė sąskaita praktikoje yra išrašoma prieš darbų pradžią, o darbai pradedami tik tuomet, kai gaunamas apmokėjimas. Tai gali būti apmokėjimas už planuojamą suteikti paslaugą ar prekę. Tokia išankstinė sąskaita nepatvirtina paslaugų suteikimo bei skolos atsiradimo fakto – jos pagrindu tik atliekamas mokėjimo pavedimas. Gavus apmokėjimą ir suteikus paslaugą, išankstinė sąskaita yra perrašoma į paprastą ar PVM sąskaitą faktūrą su privalomais rekvizitais. Tik tokia sąskaita yra įtraukiama į buhalterinę apskaitą. Bet kokiu atveju, atlikus paslaugas (darbus) bei jas patvirtinus (kaip tinkamai atliktas), turi būti išrašoma įprasta, su privalomais rekvizitais, sąskaita. Šiuo atveju, nors apeliantė remiasi 2017 m. liepos 16 d. sąskaita išankstiniam apmokėjimui Nr. 6, tačiau, viena vertus, pagal nurodytą sąskaitą pinigai jai nėra pervesti (už būsimas paslaugas), ir PVM sąskaita faktūra su privalomais rekvizitais nurodytu dydžiu nebuvo išrašyta bei pateikta atsakovei. Kita vertus, duomenų, kad pagal išrašytą išankstinę sąskaitą nurodyta apimtimi (24 963,51 Eur) ji būtų patyrusi administravimo išlaidas bei jai priklausytų atlyginimas, byloje taip pat nepateikta. Pažymėtina ir tai, kad pateikta sąskaita išankstiniam apmokėjimui išrašyta jau atstatydinus apeliantę iš nemokumo administratorės pareigų.

41. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, UAB „ATENERGO“ į prašomas apmokėti administravimo išlaidas įtraukė eilę paslaugų, kurias apeliantė suteikė jau po jos atstatydinimo iš nemokumo administratorės pareigų. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantei UAB „ATENERGO“, nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. (įsiteisėjo nutartis, kuria paskirta nauja nemokumo administratorė), nebeveikiant LUAB „CB Logistic“ interesais ir jai nebeatstovaujant, kaip nemokumo administratorei, ši neturėjo faktinio bei teisinio pagrindo teikti paslaugas atsakovei, dėl to negalėjo tikėtis, jog po jos atstatydinimo ir naujos nemokumo administratorės paskyrimo, už suteiktas paslaugas jai bus atlyginta.

42. Atitinkamai dėl aukščiau nurodytų motyvų, po jos atstatydinimo, UAB „ATENERGO“ neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo atsiskaityti su asmenimis, netgi teikusiais LUAB „CB Logistic“ paslaugas. Kaip matyti iš bankroto byloje UAB „ATENERGO“ pateiktos atliktų darbų lentelės, PVM sąskaitų faktūrų bei mokėjimų nurodymų, visas PVM sąskaitas faktūras advokatas Eligijus Karbauskas išrašė, o mokėjimus šiam advokatui UAB „ATENERGO“ atliko jau po nemokumo administratorės atstatydinimo iš pareigų ir naujos nemokumo administratorės paskyrimo, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d. Taigi apeliantė, atsiskaičiusi su advokatu E. Karbauskiu po jos atstatydinimo ir naujos administratorės paskyrimo, prisiėmė riziką, kad su ja gali būti neatsiskaityta.

43. Antra, iš bankroto byloje pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad visose sąskaitose, kaip pirkėja nurodoma būtent UAB „ATENERGO“, bet ne LUAB „CB Logistic“. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantei administravus (administruojant) daugiau įmonių, nagrinėjamu atveju nėra aišku, ar prašomos priteisti išlaidos yra susijusios būtent su LUAB „CB Logistic“ bankroto procesu ir jame atliktais veiksmais. Nors UAB „ATENERGO“ nurodo, kad visos išlaidos gali būti patikrintos, susipažinus su LUAB „CB Logistic“ bankroto byla, kitomis civilinėmis bylomis, kuriose apeliantė atstovavo atsakovę, tačiau, būtent apeliantė, prašydama priteisti administravimo išlaidas, turi pareigą pagrįsti, ar jos prašomos priteisti administravimo išlaidos yra susijusios su atsakovės bankroto procese atliktais veiksmais bei buvo realiai patirtos. Šios pareigos apeliantė tinkamai neįvykdė (žr., pvz., šios nutarties 38–40 punktus).

44. Trečia, iš bankroto bylos duomenų matyti, kad 2012 m. rugsėjo 18 d. LUAB „CB Logistic“ kreditorių susirinkimui patvirtinus UAB „ATENERGO“ administravimo išlaidų sąmatą, tuometė nemokumo administratorė, iki pat jos atstatydinimo, neprašė kreditorių susirinkime pakeisti patvirtintos administravimo sąmatos, ją padidinant. Dėl tokių administravimo išlaidų pagrįstumo bei jų apimties nepasisakė bendrovės kreditoriai ir dėl jų atlyginimo sprendimo nepriėmė. Iš bylos duomenų matyti, kad su buvusia nemokumo administratore UAB „ATENERGO“ buvo atsiskaityta, jai iš viso sumokant 10 686,07 Eur (atlyginimas administratorei, administravimo išlaidos).

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „ATENERGO“ prašymas dėl 16 863,51 Eur papildomų administravimo išlaidų, kurias sudaro atlyginimas administratorei, ūkio išlaidos, juridinės paslaugos, priteisimo yra pateiktas ne laiku. Nagrinėjamu atveju apeliantė, neteikusi kreditorių susirinkimui tvirtinti jos patirtų administravimo išlaidų ir negavusi kreditorių susirinkimo pritarimo tokioms išlaidoms, bei nepateikusi prašymo atlyginti išlaidas iškart po jos atstatydinimo, o pretenziją, reikalaudama papildomai sumokėti 16 863,51 Eur, kaip buvusiai nemokumo administratorei, už atliktus darbus, pateikusi tik 2022 m. gruodžio 20 d., veikė savo rizika ir atsakomybe.

46. Ketvirta, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nemokumo administratorės UAB „ATENERGO“ veiksmai (neveikimas), administruojant LUAB „CB Logistic“, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1527-157/2017 buvo įvertinti kaip esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, kurie trukdė tinkamai LUAB ,,CB Logistic“ bankroto proceso eigai, dėl to UAB „ATENERGO“ buvo atstatydinta iš LUAB „CB Logistic“ nemokumo administratorės pareigų. AVNT, atlikusi neplaninį UAB „ATENERGO“ veikos patikrinimą, administruojant atsakovę, 2017 m. birželio 2 d. išvadoje Nr. D4-689 nustatė eilę pažeidimų, dėl to apeliantei AVNT direktoriaus 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V4-93 UAB „ATENERGO“ buvo skirta nuobauda – viešas įspėjimas.

47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Dėl to atlyginimo administratoriui mokėjimas yra ne atlyginimas darbo teisinių santykių prasme, o civilinių teisinių santykių pagrindu mokamas atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

48. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms dėl esminių bankroto procedūrų pažeidimų, administruojant LUAB „CB Logistic“, už kuriuos UAB „ATENERGO“ buvo skirta nuobauda, pastaroji negali tikėtis, kad bus kompensuotas visas jos atlygis, kurį ji būtų gavusi, tinkamai atlikdama administratorės pareigas.

49. Apibendrindama motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai taikė buvusios nemokumo administratorės administravimo išlaidų atlyginimą reglamentuojančias teisės normas ir teisingai nusprendė, jog UAB „ATENERGO“ neįrodė patyrusi 16 863,51 Eur administravimo išlaidas, administruodama LUAB „CB Logistic“.

Dėl įmonės veiklos pabaigos

50. ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus.

51. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (žr., pvz., 2017 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-842-157/2017; 2020 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-629-241/2020 ir kt.). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus dėl to, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius (likvidatorius) neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012).

52. Taigi bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, kad buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie (akivaizdžių) įrodymų, kad yra reali galimybė patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-415-450/2022; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-800-910/2022 ir kt.).

53. Nagrinėjamu atveju iš esmės nėra ginčo dėl to, kad dokumentai, įvardinti ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte bei 32 straipsnio 4 dalyje, buvo pateikti teismui prieš priimant skundžiamą sprendimą, taigi procesinio pobūdžio sąlygos, sudarančios prielaidas sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti, buvo tinkamai realizuotos. Tokiu atveju spręstinas klausimas, ar apeliantės nurodomos aplinkybės laikytinos tomis materialaus pobūdžio sąlygomis, objektyviai kliudančiomis priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

54. Apeliantė skunde teigia, kad dabartinė nemokumo administratorė nesiėmė visų priemonių, kurios buvo būtinos dėl skolos išieškojimo iš R. B. ir maksimaliai patenkinti LUAB „CB Logistic“ kreditorių finansiniai reikalavimai.

55. Iš bankroto bylos duomenų matyti, kad 2022 m. lapkričio 17 d. įvykusio LUAB „CB Logistic“ kreditorių susirinkimo metu 2–uoju darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl paskutinio likusio neparduoto įmonės turto ir nutarta reikalavimo teisę į likusią neišieškotą R. B. skolą pardavinėti laisvu pardavimu keturiais etapais už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesne nei nustatyta pradinė pardavimo kaina. Apie pardavimą skelbti viešai internete. Pasiūlymų laukti 7 dienas nuo skelbimo patalpinimo dienos. Reikalavimo teisę parduoti didžiausią kainą ir geriausias sąlygas pasiūliusiam pirkėjui. Reikalavimo teisės atitinkamame etape nepardavus, organizuoti kitą pardavimo etapą tomis pačiomis sąlygomis. Nustatyti pradines pardavimo kainas: pirmame etape – 80 proc. skolos dydžio (11 020 Eur); antrame etape – 40 proc. skolos dydžio (5 510 Eur); trečiame etape – 20 proc. skolos dydžio (2 755 Eur); ketvirtame etape pradinės kainos nenustatyti. Nepardavus, turtą nurašyti. Vykdant 2022 m. lapkričio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, buvo paskelbti reikalavimo teisės laisvo pardavimo etapai, tačiau pirmame, antrame ir trečiame etapuose pasiūlymų negauta; ketvirtame etape pasiūlymas gautas ir reikalavimo teisė parduota už didžiausią pasiūlytą 1 000 Eur kainą. Gautas lėšas nemokumo administratorė paskirstė pirmos ir antros eilės kreditoriams.

56. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad buvo atlikti visi bankroto proceso veiksmai, nemokumo administratorė išnaudojo visas galimybes, tenkindama kreditorių finansinius reikalavimus. Tuo tarpu formalus skolos išieškojimo proceso inicijavimas, turint pakankamai duomenų apie skolininko turtinę padėtį ir įvertinus išieškojimo realumą, šiuo atveju neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis), neužtikrintų bankrutavusios įmonės operatyvaus likvidavimo tikslo. Juo labiau kad patys kreditoriai, įvertinę debitoriaus R. B. turtinę padėtį, nusprendė reikalavimo teisę į likusią neišieškotą R. B. skolą pardavinėti laisvu pardavimu keturiais etapais už didžiausią pasiūlytą kainą, o reikalavimo teisę pardavus, gautas lėšas nemokumo administratorė paskirstė 1–os ir 2–os eilės kreditoriams. Nagrinėjamu atveju įmonė turto ir lėšų, iš kurių galėtų būti tenkinami likę kreditorių reikalavimai, daugiau neturi, t. y. neegzistuoja reali galimybė gauti papildomas lėšas ir didesne apimtimi patenkinti likusius kreditorių reikalavimus. Šias aplinkybes iš esmės pripažįsta ir pati apeliantė, nors deklaratyviai teigia, kad nemokumo administratorė nesiėmė visų veiksmų skolai iš R. B. išieškoti. Pažymėtina ir tai, kad LUAB „CB Logistic“ bankroto procesas vyksta daugiau nei vienuolika metų, todėl atsižvelgiant į specifinius bankroto proceso tikslus – operatyvumą, efektyvumą, skolininko ir kreditorių interesų suderinimą ir balansą, laikytina, kad tolimesnis bankroto proceso tęsimas šių tikslų nepasiektų, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą dėl LUAB „CB Logistic“ veiklos pabaigos.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

57. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė (buvusi nemokumo administratorė) UAB „ATENERGO“ neįrodė, jog administruodama LUAB „CB Logistic“ patyrė 16 863,51 Eur administravimo išlaidas, kurios jai nėra apmokėtos, taip pat nepateikė pakankamų įrodymų tam, jog pagrįstų, kad LUAB „CB Logistic“ likvidavimo dėl bankroto procedūra užbaigta netinkamai, jog nemokumo administratorė neišnaudojo visų galimybių kreditorių reikalavimams patenkinti, t. y. kad sprendimui dėl bankrutavusios įmonės pabaigos priimti dar nėra pakankamo pagrindo (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas UAB „ATENERGO“ prašymo dėl administravimo išlaidų atlyginimo ir priimdamas sprendimą dėl LUAB „CB Logistic“ pabaigos, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami administravimo išlaidų ir sprendimo dėl įmonės pabaigos nemokumo (bankroto) byloje priėmimo klausimai, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

58. Atsižvelgiant į bylos procesinį rezultatą bei teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė LUAB „CB Logistic“ ir trečiasis asmuo VĮ Turto bankas, tačiau jos atlyginti bylinėjimosi išlaidų neprašė ir nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, dėl to toks klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.