Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovui prokurorui Rolandui Kruopiui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. O. D. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros dėl nuostolių, palūkanų ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas tarp ieškovo D. O. D. ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros dėl nuostolių, palūkanų ir neturtinės žalos atlyginimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

5. 2018 m. spalio 20 d. ieškovui ikiteisminiame tyrime buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189¹ straipsnio 1 dalį. 2021 m. sausio 8 d. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras D. Vilimas priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes nebuvo padarytos nusikalstamos veikos, turinčios BK 189¹ straipsnio 1 dalyje (neteisėtas praturtėjimas) bei 216 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas) numatytų nusikalstamų veikų požymių. Priėmus nutarimą nutraukti tyrimą, nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms neteko teisinės galios. Prokuroro 2021 m. sausio 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalies, kuria buvo konstatuota, jog nebuvo padarytos nusikalstamos veikos, BPK numatyta tvarka ir terminais neginčijo nei vienas proceso dalyvis. Ši nutarimo dalis įsiteisėjusi. 2021 m. sausio 14 d. nutarimu prokuroras patikslino savo 2021 m. sausio 8 d. nutarimą, ir pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) inicijuoti 1 206 890 Eur piniginių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą. Nutarime nurodyta, kad FNTT depozitinėje sąskaitoje saugomas 1 260 890 Eur pinigines lėšas, kurioms ikiteisminio tyrimo metu buvo taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, reikia pervesti į VMI depozitinę sąskaitą, pervedimo dokumente nurodant, jog pervedami pinigai, kurių savininkas nenustatytas (nežinomas). Kaip nurodoma, ieškovas apskundė prokuroro 2021 m. sausio 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, patikslinto 2021 m. sausio 14 d. nutarimu, dalį, kuria VMI pavesta inicijuoti piniginių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą. 2021 m. vasario 17 d. nutarimu Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras R. Boiko ieškovo atstovo skundą atmetė. Ieškovas apskundė nurodytus prokurorų nutarimus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2021 m. kovo 22 d. nutartimi ieškovo skundą tenkino iš dalies, panaikino prokuroro 2021 m. sausio 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, patikslinto 2021 m. sausio 14 d. nutarimu, dalį, kuria VMI pavesta inicijuoti 1 206 890 Eur piniginių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą. Pasak ieškovo, 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs prokuroro skundą dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. kovo 22 d. nutarties, ją paliko nepakeistą.

7. 2021 m. balandžio 30 d. prokurorės nutarimu buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį. 2021 m. birželio 22 d. skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarimu, patenkinus ieškovo skundą dėl prokurorės 2021 m. balandžio 30 d. nutarimo, prokurorės 2021 m. balandžio 30 d. nutarimas buvo panaikintas. 2021 m. birželio 25 d. prokurorė nutarimu dar kartą atnaujino ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį. 2021 m. liepos 23 d. skyriaus vyriausiasis prokuroras nutarimu, tenkindamas ieškovo skundą dėl prokurorės 2021 m. birželio 25 d. nutarimo, prokurorės 2021 m. birželio 25 d. nutarimą vėl panaikino. 2022 m. spalio 21 d. nutarimu prokurorė panaikino laikiną nuosavybės teisės apribojimą ieškovo 1 206 890 Eur piniginėms lėšoms, bet jis buvo netinkamai surašytas, todėl aukštesnysis prokuroras 2022 m. spalio 28 d. nutarimu, tenkindamas ieškovo skundą, prokurorės 2022 m. spalio 21 d. nutarimą patikslino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Išanalizavus byloje pateiktus duomenis nustatyta, jog Finansinių nusikaltimą tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje (toliau tekste ir — FNTT) buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00047-18 dėl neteisėto praturtėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau — LR BK) 189 straipsnio 1 dalį ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo pagal LR BK 216 straipsnio 1 dalį, kuris 2021 m. sausio 8 d. buvo nutrauktas prokuroro nutarimu.

21. 2021 m. balandžio 20 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00047-18 vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau — BPK) 217 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies buvo atnaujintas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį.

22. 2021 m. gegužės 17 d. aukštesniojo prokuroro nutarimu buvo atmestas 2021 m. gegužės 5 d. ieškovo skundas dėl 2021 m. balandžio 20 d. prokuroro nutarimo atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

24. 2021 m. balandžio 21 d. prokuroro nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ieškovo piniginėms lėšoms - 1 206 890,00 Eur vertės, laikomoms Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM depozitinėje sąskaitoje, esančioje Šiaulių banke.

25. 2021 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi Nr. IBPS-V-883120-21 buvo nuspręsta pratęsti trims mėnesiams nuo 2021 m. balandžio 21 d. iki 2021 m. liepos 21 d. laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą ieškovo piniginėms lėšoms — 1 206 890,00 Eur, laikomoms Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM depozitinėje sąskaitoje, esančioje Šiaulių banke.

26. 2021 m. birželio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo netenkintas ieškovo skundas dė1 2021 m. balandžio 21 d. prokuroro nutarimo, kuriuo buvo laikinai apribota nuosavybės teisė į ieškovo turimą turtą — 1 206 890,00 Eur vertės pinigines lėšas, laikomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM depozitinėje sąskaitoje, esančioje Šiaulių banke.

30. 2021 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi Nr. IBPS-V-2425159-21 buvo nuspręsta pratęsti trims mėnesiams nuo 2021 m. spalio 21 d. iki 2022 m. sausio 21d. laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą ieškovo piniginėms lėšoms – 1 206 890 Eur, laikomoms VMI depozitinėje sąskaitoje, esančioje Šiaulių banke.

31. 2021 m. lapkričio 18 d. Vilniaus apygardos teismo neskundžiamą nutartimi buvo atmestas ieškovo skundas dėl 2021 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties.

32. 2022 m. sausio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi Nr. IBPS-V-15799-22 buvo nuspręsta pratęsti trims mėnesiams nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2022 m. balandžio 21 d. laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą ieškovo piniginėms lėšoms – 1 206 890 Eur, laikomoms VMI depozitinėje sąskaitoje, esančioje Šiaulių banke.

33. 2022 m. vasario 3 d. Vilniaus apygardos teismo neskundžiama nutartimi buvo atmestas ieškovo skundas ir palikta galioti 2022 m. sausio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis.

34. 2022 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi Nr. IBPS-V-972453-22 buvo nuspręsta pratęsti šešiems mėnesiams nuo 2022 m. balandžio 21 d. iki 2022 m. spalio 21 d. laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą ieškovo piniginėms lėšoms – 1 206 890 Eur, laikomoms VMI depozitinėje sąskaitoje, esančioje Šiaulių banke.

35. 2022 m. gegužės 17 d. Vilniaus apygardos teismo neskundžiamą nutartimi buvo atmestas ieškovo skundas ir palikta galioti 2022 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis.

36. 2021 m. gruodžio 24 d. buvo pasirašytas Susitarimas dėl jungtinės tyrimo grupės sudarymo su Belgijos Karalystės Leuveno prokuratūros teisėsaugos institucijų atstovais, siekiant užtikrinti keitimąsi informacija, gaunama atliekant proceso veiksmus apie ieškovo ir su juo susijusių asmenų galimai padarytas nusikalstamas veikas, kilusius padarinius, veikų schemas ir mechanizmus, valdomas įmones, kuriose galimai slepiami mokesčiai, o nusikalstamu būdu įgytos lėšos legalizuojamos Lietuvoje ar Belgijoje, perkant nekilnojamąjį turtą. Susitarime buvo konstatuota, kad Lietuvos Respublikoje ir Belgijos Karalystėje vykdomi ikiteisminiai tyrimai yra susiję su tuo pačiu asmeniu – ieškovu. Be to, abiejose valstybėse atliekami tyrimai yra susiję su tais pačiais pinigais, kurie, kaip įtariama, yra gauti, vykdant nusikalstamas veikas.

37. Lietuvos Respublikoje ieškovo piniginėms lėšoms – 1 206 890 Eur, laikomoms VMI depozitinėje sąskaitoje, esančioje Šiaulių banke, pagal 2021 m. liepos 21 d. pripažintą Belgijos Karalystėje išduotą Įšaldymo liudijimą iki 2023 m. balandžio 21 d. taip pat buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

38. 2022 m. spalio 21 d. prokuroro nutarimu buvo panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ieškovo sąskaitai, esančiai AB „SEB banke“ ir joje buvusioms (tačiau šiuo metu nebesančioms) piniginėms lėšoms (1 206 890 Eur), paliekant laikiną nuosavybės teisų apribojimą iš šios sąskaitos į FNTT depozitinę sąskaitą, esančią banke AB „Swedbank“, pervestoms piniginėms lėšoms, atitinkančioms 1 206 890 Eur sumą. Toks prokuroro sprendimas motyvuotas tuo, kad tos pačios piniginės lėšos yra apribotos pagal pripažintą Belgijos Karalystės Leuven prokuratūros 2021 m. birželio 25 d. išduotą Įšaldymo liudijimą baudžiamojoje byloje Nr. LE.27.F1.503738/2018, todėl netikslinga šiame ikiteisminiame tyrime toliau taikyti aukščiau nurodytą procesinę prievartos priemonę, kaip dubliuojančią.

39. 2022 m. spalio 24 d. valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centro pranešime apie turto arešto išregistravimą iš Turto arešto aktų registro Nr. TA2-22-111969 nurodyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas ieškovo piniginėms lėšoms – 1 206 890 Eur, laikomoms VMI depozitinėje sąskaitoje, esančioje Šiaulių banke, iš Turto arešto aktų registro yra išregistruotas 2022 m. spalio 21 d. prokuroro nutarimo pagrindu.

40. 2022 m. spalio 28 d. aukštesniojo prokuroro nutarimu, priimtu išnagrinėjus ir patenkinus ieškovo skundą, buvo patikslinta 2022 m. spalio 21 d. prokuroro nutarimo panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą rezoliucinė dalis nurodant, kad panaikinamas ieškovo piniginėms lėšoms – 1 206 890 Eur, laikomoms VMI depozitinėje sąskaitoje, esančioje Šiaulių banke, taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

41. 2023 m. sausio 3 d., vadovaujantis Europos konvencijos dėl baudžiamojo proceso perdavimo 8 straipsnio (a) ir (b) punktais bei vykdant 2021 m. gruodžio 24 d. Susitarimą dėl Jungtinės tyrimo grupės sudarymo su Belgijos Karalystės Leuveno prokuratūros teisėsaugos institucijų atstovais, baudžiamoji byla Nr. 02-6-00047-18 tolesniam tyrimui dėl Lietuvos Respublikos bei Belgijos Karalystės piliečio D. O. D. perduota Belgijos Karalystės Leuveno prokuratūrai.

42. Ieškovas 2021 m. gegužės 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo. Minėtu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1206890 Eur ir 2000 Eur neturtinės žalos.

43. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2236-643/2021i ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

44. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-430-516/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.

46. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19520-294/2022 ieškovo ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovės 16860 Eur nuostolių ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

47. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-273-577/2023 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

48. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kyla civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.272 straipsnį dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų, taip pat pagal CK 6.271 straipsnį už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

49. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

50. Ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013).

51. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra nurodyta, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktą).

52. Kasacinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra pažymėjęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015).

53. Pažymėtina, kad ne bet koks teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493-421/2016). Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-611/2021).

54. Neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, žalos atlyginimo civilinėje byloje sprendžiama pagal tai, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė pagal BPK nuostatas, tinkamai vykdydami bendras ir specialias pareigas. Turi būti įvertinta, ar buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti tyrimą (BPK 166 straipsnis), ar buvo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), ar pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir buvo kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir kita.

55. BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pagal BPK 2 straipsnį prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalo atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

56. Taigi ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnai organizuoja ir vykdo ikiteisminį tyrimą, siekdami greitai, išsamiai ir visapusiškai atskleisti nusikalstamas veikas bei nustatyti jas padariusius asmenis, kartu užtikrinant, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šios minėtų pareigūnų funkcijos ir pareigos yra itin reikšmingos, nes būtent jų tinkamas vykdymas užtikrina žmogaus teises ir interesus ir visos visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Teisėsaugos pareigūnams būtent dėl jų atliekamų pareigų specifikos ir svarbos ir yra keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019, 54 punktas).

57. Kasacinis teismas dėl tyrimo teisėtumo patikrinimo yra pasisakęs, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015 ir kt.).

58. Nagrinėjamu atveju ieškovas kaip neteisėtus atsakovės veiksmus nurodo 2021 m. balandžio 20 d. priimtą prokuroro nutarimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą, po ikiteisminio tyrimo atnaujinimo 2021 m. balandžio 21 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą ieškovo piniginėms lėšoms bei šio laikino nuosavybės teisės apribojimo termino tęsimą iki 2022 m. spalio 28 d.

59. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

60. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Taip pat kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

61. Nagrinėjamu atveju ieškovas remiasi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie jau buvo išnagrinėti civilinėse ir baudžiamosiose bylose ir yra įsiteisėję teismų sprendimai.

62. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tais pačiais argumentais – neteisėtais prokuroro veiksmais priimant 2021 m. balandžio 20 d. nutarimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą ir 2021 m. balandžio 21d. paskiriant laikiną nuosavybės teisės apribojimą ieškovo turtui, ieškovas grindė ir savo ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje Nr. e2-2236-643/2021. Vilniaus apygardos teismas 2021-10-18 sprendimo 26 punkte konstatavo, kad „tiek ieškinio turinys, tiek ieškovo pasirinktas atsakovo (valstybės) atstovas (Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra) leidžia pagrįstai spręsti, kad ieškovas neteisėtus veiksmus sieja išskirtinai tik su prokuratūros pareigūnų sprendimais ikiteisminio tyrimo metu, o konkrečiai su: 2021 m. sausio 8 d. nutarimo (ir jo 2021-01-14 patikslinimo) nutraukti ikiteisminį tyrimą dalimi, kuria nuspręsta negrąžinti ieškovui piniginių lėšų, 2021 m. balandžio 20 d. nutarimu atnaujinti ikiteisminį tyrimą ir 2021 m. balandžio 21 d. nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą“. Taigi vienas iš trijų, ieškovo civilinėje byloje Nr. e2-2236-643/2021 įrodinėjamų deliktinės atsakomybės elementų – prokurorų neteisėti veiksmai – buvo lygiai tie patys kaip ir šioje nagrinėjamoje civilinėje. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-2236-643/2021 ieškovo ieškinys Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimu, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-430-516/2022 buvo paliktas nepakeistas, buvo patenkintas iš dalies, teismui konstatavus, kad nuo 2021 m. sausio 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu iki 2021 m. balandžio 21 d. prokuroro nutarimo paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ieškovo piniginėms lėšoms 1 206 890 Eur, ieškovas neturėjo galimybės naudotis savo turto be teisėto pagrindo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo argumentus dėl pareigūnų veiksmų neteisėtumo priimant sprendimus atnaujinti tyrimą ir taikyti ieškovo nuosavybės ribojimus, konstatavo, kad atnaujintas ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas esant teisiniam ir faktiniam pagrindui priimti sprendimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą, o siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą, prokuroro 2021 m. balandžio 21d. nutarimu pagrįstai paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ieškovo turtui. Šios priemonės teisėtumas ir pagrįstumas (proporcingumas) įvertintas teismo baudžiamojo proceso tvarka, todėl civiliniame procese tos pačios aplinkybės negali būti vertinamos kitaip (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-430-516/2022 40 punktas).

63. Taigi, civilinėje byloje Nr. e2-2236-643/2021, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau yra konstatuota, kad aptariamas ikiteisminis tyrimas 2021 m. balandžio 20 d. buvo atnaujintas teisėtai, o taip pat 2021 m. balandžio 21 d. nutarimu paskirtas laikinas ieškovo nuosavybės teisės apribojimas buvo teisėtas ir pagrįstas. Kitaip tariant, ieškovo argumentai dėl tų pačių veiksmų neteisėtumo jau yra išnagrinėti ir pripažinti nepagrįstais. Tai yra prejudiciniai faktai (CPK 182 straipsnis), paneigiantys vieną iš minėtų trijų valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų – prokurorų neteisėtus veiksmus ir patvirtinantys jų teisėtumą ir civiline teisine prasme.

64. Išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, teismas taip pat pastebi, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovas naudojosi teise apskųsti 2021 m. balandžio 20 d. prokuroro nutarimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą vadovaujantis BPK 217 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi. Tiek aukštesniojo prokuroro 2021 m. gegužės 17 d. nutarimu, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. liepos 27 d. nutartimi, kuri yra galutinė ir neskundžiama, ieškovo skundai, kuriuose jis nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir ieškinyje, buvo atmesti. Pažymėtina ir tai, kad 2021 m. liepos 21 d. galutine ir neskundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi taip pat buvo atmestas ir ieškovo skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. birželio 25 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo skundas dėl 2021 m. balandžio 21 d. prokuroro nutarimo, kuriuo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ieškovo piniginėms lėšoms. Teismai konstatavo, jog pagrindinis tikslas laikinai apribojant nuosavybės teisę yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, todėl, vadovaujantis BPK 170 1 straipsniu, proceso metu prokuroras turi imtis priemonių turto, kuris atitinka BK 72 ar 72 3 straipsnyje nurodytus požymius, suradimui ir jo galimam konfiskavimui užtikrinti. Kadangi laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti taikomas esant bent vienam iš BPK 151 straipsnyje numatytų laikino nuosavybės teisės apribojimo skyrimo pagrindų, o nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje Nr. 02-6-00047-18 yra gauta duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog piniginės lėšos 1 206 890,00 Eur vertės, laikomos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM depozitinėje sąskaitoje, esančioje Šiaulių bankas, AB, galėjo būti gautos nusikalstamu būdu ir gali būti uždraustos veikos rezultatas, kuris gali būti pripažintas konfiskuotinu turtu, todėl prokuroras, siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą (BK 72 straipsnio numatytais atvejais), tame tarpe ir išplėstinį turto konfiskavimą (BK 72 3 straipsnio numatytais atvejais), turėjo pagrindą savo nutarimu laikinai apriboti D. O. D. turimą turtą.

65. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, pratęsimų teisėtumas ir proporcingumas buvo patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. liepos 13 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. neskundžiama nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. spalio 18 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. neskundžiama nutartimi, 2022 m. sausio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ir 2022 m. vasario 3 d. Vilniaus apygardos teismo neskundžiama nutartimi bei 2022 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ir 2022 m. gegužės 17 d. Vilniaus apygardos teismo neskundžiamą nutartimi.

66. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog jeigu baudžiamajame procese tam tikri pareigūnų ar institucijų veiksmai yra pripažinti neteisėtais, spręsta, kad yra padaryti baudžiamojo proceso ar kitų įstatymų pažeidimai, tai žalos atlyginimo civilinę bylą nagrinėjantis teismas yra saistomas tokios išvados, nes ji yra padaryta baudžiamąją bylą pagal savo kompetenciją išnagrinėjusio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020, 73 punktas). Taigi, jei tam tikrų veiksmų pripažinimas neteisėtais BPK tvarka saisto civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantį teismą, tai atvirkščiai – tam tikrų veiksmų pripažinimas teisėtais BPK tvarka turi saistyti civilinę bylą dėl žalos nagrinėjantį teismą, nes tokia išvada yra padaryta baudžiamąją bylą pagal savo kompetenciją išnagrinėjusio teismo.

67. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju, ikiteisminio tyrimo byloje priimtomis galutinėmis ir neskundžiamomis teismo nutartimis konstatuota, jog 2021 m. balandžio 20 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00047-18 buvo atnaujintas ir 2021 m. balandžio 21 d nutarimu laikinas nuosavybės teisės apribojimas ieškovo piniginėms lėšoms buvo paskirtas pagrįstai ir teisėtai, taip pat pagrįstai buvo ir tęsiamas šio laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas iki 2022 m. spalio 21 d. Priešingų įrodymų ieškovas į bylą nepateikė.

68. Taigi remiantis aukščiau išdėstytu, matyti, jog tiek sprendimo atnaujinti ikiteisminį tyrimą, tiek taikytos procesinės prievartos priemonės teisėtumas ir pagrįstumas ieškovui pasinaudojant apskundimo teise, buvo įvertintas teismo baudžiamojo proceso tvarka, todėl, kaip teisingai nurodė atsakovė, civiliniame procese tos pačios aplinkybės negali būti vertinamos kitaip.

69. Pažymėtina ir tai, kad ieškinyje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ikiteisminį tyrimą atnaujinę ir procesines prievartos priemones taikę prokurorai būtų pažeidę BPK normų nuostatas. Atitinkamai teismas nenustatė, kad prokurorai būtų padarę klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Šiuo aspektu pažymėtina, jog baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas. Pagal suformuotą teismų praktiką, ikiteisminio tyrimo veiksmai yra teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002-01-30 nutartis civ. Byloje Nr. 3K-3-181/2002).

70. Teismas taip pat kritiškai vertina ieškovo teiginius, kad atsakovė neteisėtai ribojo ieškovo nuosavybės teises į banko sąskaitą. Minėtu 2021 m. balandžio 21 d. prokuroro nutarimu buvo apribotos nuosavybės teisės ne į ieškovo banko sąskaitą, o tik į konkrečią, joje esančią, galimai nusikalstamu būdu įgytą pinigų sumą, kurios buvimo vieta (vienoje ar kitoje sąskaitoje) ieškovui negalėjo daryti jokios įtakos.

71. Taigi įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, šalių pasisakymus bei pateiktų įrodymų visetą, teismas konstatuoja, jog ieškovo ieškiniu pareikšti reikalavimai dėl nuostolių ir neturtinės žalos, padarytos dėl neteisėto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo ir taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo, atlyginimo, kuriais ieškovas iš esmės grindžia atsakovės neteisėtus veiksmus, atmestini, kaip nepagrįsti ir neatitinkantys CK 6.272 straipsnio aiškinimo bei teismų praktikos aptariamos kategorijos bylose. Kaip minėta, neteisėti veiksmai, kai vertinami pareigūnų, prokurorų ar teismo veiksmai, yra tokie, kurie neatitinka įstatymų, reglamentuojančių jų veiklą, reikalavimų. Prokurorų ar pareigūnų veiksmai yra teisėti tiek, kiek jie atlikti pagal įstatyme įtvirtintus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta. Nagrinėjamu atveju prokurorų veiksmų, nurodytų ieškinyje, neteisėtumas nėra ieškovo įrodytas ir nėra pagrindo išvadai, jog egzistuoja viena iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai. Taigi, neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, valstybės civilinė atsakomybė CK 6.272 straipsnio pagrindu nekyla, todėl teismas plačiau neanalizuoja ir nepasisako dėl kitų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – žalos ir priežastinio ryšio įrodinėjimo pagrįstumo.

72. Taigi apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė prokurorų neteisėtų veiksmų (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.272 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nenustačius neteisėtų veiksmų, ieškovo pareikšti reikalavimai atmetami kaip neįrodyti.

73. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

74. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK93 straipsnio 1 dalis).

75. Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui jos patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl atsakovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos(CPK 98 straipsnio 1 dalis).

76. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį, buvo atleistas pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 6 p.), todėl, atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo D. O. D. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl nuostolių, palūkanų ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.