Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Ryčiui Paukštei ir atsakovo atstovui prokurorui Rolandui Kruopiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. O. D. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. O. D. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jo naudai iš valstybės 1 206 890 Eur, 2 000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

5. 2018 m. spalio 20 d. ieškovui ikiteisminiame tyrime buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, o 2021 m. sausio 8 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Prokuroras 2021 m. sausio 14 d. nutarimu patikslino savo 2021 m. sausio 8 d. nutarimą ir pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) inicijuoti Lėšų - 1 206 890 Eur - pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą. Tokiu būdu prokuroras išsprendė ne daiktų grąžinimo klausimą, kurį reguliuoja BPK 94 straipsnio nuostatos, o nuosavybės teisių klausimą, kuris nepatenka į prokuroro kompetencijos ribas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

19. Ginčas byloje kilęs dėl ginčo nagrinėjimo priskirtinumo civiliniam ar baudžiamajam procesui (CPK 1 str., 137 str. 2 d. 1 p., 293 str. 1 p.), savininko teisės išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.) ir valstybės civilinės atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsnį.

20.1. 2018 m. rugpjūčio 9 d. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje (FNTT) buvo surašytas pranešimas apie Vilniaus miesto 15 – o notarų biuro notarės D. J. pranešimo pagrindu pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00047-18 dėl BK 189¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (Neteisėtas praturtėjimas).

20.2. 2018 m. rugpjūčio 16 d. prokuroras priėmė nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00047-18 – skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. O. D. AB SEB banke turimoje sąskaitoje esantiems 1 206 890 Eur, visiškai apribojant nuosavybės teisę, turto saugotoju paskiriant AB SEB banką. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi pratęstas iki 2021 m. vasario 12 d.

20.3. 2021 m. sausio 8 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00047-18 nutrauktas, nenustačius, kad būtų padarytos veikos, turinčios BK 189¹ straipsnio 1 dalies ir 216 straipsnio 1 dalies numatytų nusikalstamų veikų požymius. Nutarimu, be kita ko, FNTT buvo pavesta inicijuoti piniginių lėšų (1 206 890 Eur) saugomų FNTT depozitinėje sąskaitoje, esančioje AB Swedbank, pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą, pranešant apie bešeimininkio daikto buvimą Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. 2021 m. sausio 14 d. prokuroro nutarimu, buvo patikslinta aptariamo nutarimo rezoliucinė dalis – piniginių lėšų (1 206 890 Eur) pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą pavesta inicijuoti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI). Piniginės lėšos (1 206 890 Eur) pervestos iš FNTT depozitinės sąskaitos AB Swedbank į VMI depozitinę sąskaitą AB Šiaulių banke.

20.4. Išnagrinėjęs įtariamojo D. O. D. gynėjo advokato L. B. skundą dėl 2021 m. sausio 8 d. ir 2021 m. sausio 14 d. nutarimų dalies, kuria mokesčių administratoriui pavesta inicijuoti piniginių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą, ir prašymą grąžinti pinigines lėšas teisėtam jų savininkui D. O. D., vyriausiasis prokuroras 2021 m. vasario 17 d. nutarimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.

20.8. 2021 m. balandžio 21 d. prokuroro nutarimu buvo paskirtas laikinas visiškas nuosavybės teisės apribojimas D. O. D. piniginėms lėšoms, esančioms VMI depozitinėje sąskaitoje.

20.10. 2021 m. balandžio 30 d. prokurorės nutarimu buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00047-18 ir dėl nusikalstamos veikos pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį. 2021 m. birželio 22 d. vyriausiojo prokuroro nutarimu prokurorės 2021 m. balandžio 30 d. nutarimas buvo panaikintas.

20.11. 2021 m. birželio 25 d. prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00047-18 dėl nusikalstamos veikos pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį buvo atnaujintas dar kartą. Vyriausiojo prokuroro 2021 m. liepos 23 d. nutarimu prokurorės 2021 m. birželio 25 d. nutarimas buvo panaikintas.

21. Atsakovas byloje laikosi pozicijos, kad šis ginčas nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, todėl prašo civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Atsakovo vertinimu ikiteisminio tyrimo subjektų veiklos (ne)teisėtumas galės būti patikrintas tik baudžiamojo proceso kodekso tvarka, priimant baigiamąjį proceso sprendimą baudžiamojoje byloje. Atsakovo nuomone vertinti ikiteisminio tyrimo subjektų veiklos teisėtumą nėra priskirta civilines bylas nagrinėjančiam teismui.

22. Su tokia atsakovo pozicija nėra pagrindo sutikti. Tiek CPK 1 straipsnio 1 dalies nuostata, jog Civilinio proceso kodekso tvarka yra nagrinėjamos civilinių teisinių santykių bylos, tiek ieškovo reikalavimai dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo valstybės atžvilgiu ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.272 str.), o taip pat ir turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo institutas (CK 4.97 str.), kurie savo esmė neabejotinai priskirtini civiliniams teisiniams santykiams, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamas ieškinys yra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka.

23. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste aktualus ir analogiškoje teisinėje procesinėje situacijoje pateiktas Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimas. 2021 m. spalio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-978-464/2021, Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad „<...> CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas lemia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats nusprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, kitaip tariant, asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, privalo nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis) neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. <...> Aptariamų aplinkybių kontekste pažymėtina dar ir tai, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui (vien tik) baudžiamojo proceso požiūriu. Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti net ir tokie veiksmai, kurie atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015; 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018).“

24. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje, kaip ir anksčiau nurodytoje (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2-978-464/2021), žala siejama ne tik su BPK 151 straipsnio 1 dalies normų pažeidimu, bet ir su tokiomis aplinkybėmis, kad dėl pritaikytų procesinių prievartos priemonių buvo apribota ieškovo teisė disponuoti jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis, ieškovo patirti nepatogumai ir išgyvenimai dėl pritaikytų poveikio priemonių, lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Tokie reikalavimai gali būti pareikšti civilinio proceso tvarka, todėl atsakovo prašymas bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu atmestinas.

25. Reikšdamas reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš valstybės, ieškovas vadovaujasi CK 6.272 straipsniu, pagal kurio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.272 str. 3 d.).

26. Pažymėtina, kad tiek ieškinio turinys, tiek ieškovo pasirinktas atsakovo (valstybės) atstovas (Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra) leidžia pagrįstai spręsti, kad ieškovas neteisėtus veiksmus sieja išskirtinai tik su prokuratūros pareigūnų sprendimais ikiteisminio tyrimo metu, o konkrečiai su: 2021 m. sausio 8 d. nutarimo (ir jo 2021-01-14 patikslinimo) nutraukti ikiteisminį tyrimą dalimi, kuria nuspręsta negrąžinti ieškovui piniginių lėšų, 2021 m. balandžio 20 d. nutarimu atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą ir 2021 m. balandžio 21 d. nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

27. Remiantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, reglamentuojama CK 6.272 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje išvardyti konkretūs ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų, teisėjo ar teismo veiksmai, kurie gali būti pripažinti neteisėtais, būtent: neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimas. Pagal šią teisės normą valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, kai žala padaroma procesiniais teisiniais aktais, kuriais taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais. Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmų, kyla be kaltės. Tam, kad būtų pagrindas taikyti valstybei civilinę atsakomybę už teisėsaugos institucijų, teismo veiksmais padarytą žalą, turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: pareigūnų, teismo neteisėti veiksmai, ieškovo patirta žala, neteisėtus veiksmus ir žalą siejantis priežastinis ryšys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktą). Kadangi valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas, tai civilinę bylą dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas.

28. Viena iš esminių sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti yra neteisėtų veiksmų sąlygotas žalos faktas. Žala yra apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje - žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Žala gali pasireikšti esamų turtinių vertybių sunaikinimu, jų vertės sumažėjimu (tiesioginė, reali žala arba pozityvūs nuostoliai) arba tam tikrų materialiųjų vertybių negavimu (negauta nauda, negautos pajamos arba negatyvūs nuostoliai). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Visiško nuostolių kompensavimo principas (CK 6.251 str.) reiškia, kad nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 str.).

29. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 str.), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Nei žalos faktas, nei, juolab, jos dydis nėra preziumuojami. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais. Žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui.

30. Ieškovas nagrinėjamu atveju prašo priteisti jam iš valstybės 1 206 890 Eur, t. y. prašo priteisti pinigų sumą lygią jam priklausančių, tačiau prokuroro sprendimu apsunkintų pritaikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pinigų sumai.

31. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių darytina neabejotina išvada, kad ieškovas ginčo turto (piniginių lėšų) nėra praradęs. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų sprendimų pagrindu ieškovui tėra laikinai apribota galimybė nuosavybės teisėmis į ginčo turtą naudotis. Ieškovas byloje nei įrodė, nei įrodinėjo dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (sprendimų) patyręs išlaidų (tiesioginius nuostolius). Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, jog dėl apribojimo galimybės naudotis piniginėmis lėšomis ieškovas būtų negavęs pajamų ar kaip kitaip būtų pagerėjusi ieškovo turtinė padėtis, jeigu tokios procesinės prievartos priemonės jo atžvilgiu nebūtų buvę pritaikytos. Visa tai suponuoja, jog ieškovas byloje nėra įrodęs nei turtinės žalos fakto, nei, juolab, jos dydžio. Dar daugiau, ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas prieštarauja visiško nuostolių kompensavimo principui (CK 6.251 str.) reiškiančiam, kad nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos. Ieškovui priteisus jo prašomą sumą kaip žalą, galima situacija, jog panaikinus jo lėšoms pritaikytą nuosavybės teisės apribojimą ir šias lėšas jam sugrąžinus, jis nepagrįstai praturtėtų arba, kitu atveju, ieškovui įgijus ginčo sumą, o įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pritaikius ieškovo atžvilgiu turto konfiskavimą (išplėstinį konfiskavimą), nebūtų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti turto konfiskavimo, kaip vieno iš svarbiausių baudžiamosios politikos instrumentų siekiant užkirsti kelią nusikalstamų veikų ekonomikai, finansų sistemai, nuosavybei ir kt. plitimui, tikslai.

32. Anksčiau išdėstytų motyvų pagrindu padaryta išvada, kad ieškovas byloje neįrodė nei turtinės žalos fakto, nei jos dydžio, sudaro savarankišką pagrindą ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti, nenustačius vienos iš privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Nors plačiau šiame sprendime nebus pasisakoma dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (ne)teisėtumo atnaujinant ikiteisminį tyrimą ir taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kaip negalinčių lemti kitokios teismo išvados dėl civilinės atsakomybės (ne)taikymo valstybei, tačiau nagrinėjamų aplinkybių kontekste verta pažymėti, kad šio teismo sprendimo priėmimo dienai laikino ieškovo nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, teisėtumas ir proporcingumas yra patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. liepos 13 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi.

34. Asmuo, manantis, kad jo civilinės turtinės (daiktinės) teisės yra pažeistos dėl to, kad jis dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų prarado nuosavybės teisę į daiktą, civilinių teisių gynimo būdą gali pasirinkti savo nuožiūra: reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo ar reikšti daiktinių teisių gynimo būdą, pareiškiant vindikacinį ieškinį.

35. Savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo yra įtvirtinta CK 4.95 straipsnyje. Vindikacinio ieškinio esmė yra tai, kad savininko reikalavimas nukreipiamas į tą asmenį, kuris neturėdamas tinkamo teisinio pagrindo (neteisėtai) valdo ar kitaip veikia jo daiktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).

36. Kadangi ieškovas ieškiniu yra pareiškęs reikalavimą dėl žalos atlyginimo, t. y. ginčo šalis sieja prievoliniai nuosavybės gynimo santykiai, kylantys iš deliktinės prievolės atlyginti žalą, vindikacinis ieškovo reikalavimas šioje byloje nenagrinėtinas.

37. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ir 2000 Eur neturtinės žalos. Neturtinę žalą reglamentuoja CK 6.250 straipsnis, pagal kurį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

38. Tam, kad būtų pagrindas taikyti valstybei civilinę atsakomybę už teisėsaugos institucijų, veiksmais padarytą neturtinę žalą, taip pat kaip ir turtinę žalą, turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: pareigūnų, neteisėti veiksmai, ieškovo patirta žala, neteisėtus veiksmus ir žalą siejantis priežastinis ryšys.

39. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad jeigu baudžiamajame procese tam tikri pareigūnų ar institucijų veiksmai yra pripažinti neteisėtais, spręsta, kad yra padaryti baudžiamojo proceso ar kitų įstatymų pažeidimai, tai žalos atlyginimo civilinę bylą nagrinėjantis teismas yra saistomas tokios išvados, nes ji yra padaryta baudžiamąją bylą pagal savo kompetenciją išnagrinėjusio teismo. Žalos atlyginimo byloje patikrinama, ar tais neteisėtais veiksmais iš tikrųjų buvo padaryta žala.

40. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad prokuroro 2021 m. sausio 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir jį patikslinusio 2021 m. sausio 14 d. nutarimo teisėtumas buvo patikrintas baudžiamojo proceso tvarka. Nors vyriausiasis prokuroras 2021 m. vasario 17 d. nutarimu ieškovo gynėjo skundą ir atmetė, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartimi prokuroro 2021 m. sausio 8 d. nutarimo ir 2021 m. sausio 14 d. patikslinančio nutarimo dalys, kuria pavesta VMI inicijuoti piniginių lėšų – 1 206 890 Eur pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą, buvo panaikintos. Teismas, be kita ko, konstatavo, kad „Nustačius, kad teisėtas turto savininkas yra žinomas, nepaneigus šio turto įgijimo teisėtumo, nutraukiant baudžiamąjį procesą, konstatavus, kad negauta duomenų, kad B. O. gyvenamojoje vietoje rastos piniginės lėšos įgytos (sukauptos), kurios paveldėtos jos sūnų, nusikalstamu būdu, bei nenustačius D. O. D. bei G. O. veikoje BK 189¹ straipsnio 1 dalyje bei 216 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymių, piniginės lėšos 1 206 890,00 Eur, į kurias taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, panaikinus laikiną nuosavybės apribojimą, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu turi būti grąžintos – teisėtam savininkui.“ Teismas, pažymėjo, kad „Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nagrinėjamu atveju prokuroras priimdamas nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir spręsdamas dėl piniginių 1 206 890,00 Eur lėšų, į kurias taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, panaikinimo, negali spręsti nuosavybės teisės priklausymo“. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2021 m. balandžio 20 d. nutartyje, kuria buvo patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutarties teisėtumas, be kita ko, nurodyta, kad „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. lapkričio 16 d. Rekomendacijų dėl pinigų plovimo nusikalstamų veikų (BK 189¹, 216 straipsniai) ikiteisminio tyrimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. I-358 <...>, 44 punktu, nutraukdami ikiteisminį tyrimą ir spręsdami pinigų ar kito turto, kurie BPK 91 straipsnio pagrindu pripažinti daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą prokurorai turi tiksliai laikytis BPK 94 straipsnyje nurodytų reikalavimų. BPK 94 straipsnyje aptariamos priemonės, kurių imamasi daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti priimant nuosprendį, atžvilgiu. Minėto straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, pereina į valstybės nuosavybę“. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pakartojo, kad pinigų grąžinimo klausimą turi išspręsti prokuroras. Taigi, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai nutraukiant ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu ir negrąžinus jam piniginių lėšų teismo yra pripažinti neteisėtais baudžiamojo proceso tvarka.

41. Anksčiau išdėstyti motyvai leidžia spręsti, kad nuo 2021 m. sausio 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu iki pat 2021 m. balandžio 21 d. prokuroro nutarimo paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ieškovo piniginėms lėšoms 1 206 890 Eur, ieškovas neturėjo galimybės naudotis savo turto be teisėto pagrindo.

42. Ieškovas nurodo, kad apribojus ir operatyviai negrąžinus ieškovui priklausančios didelės sumos pinigų, jis patyrė stiprų stresą ir ilgalaikius išgyvenimus, sąlygotus verslo partnerių pasitikėjimo sumažėjimu, autoriteto praradimu, o tai paveikė jo dvasinę ir fizinę sveikatą.

43. Nekyla abejonių, kad netikrumo ir susirūpinimo dėl proceso rezultato būseną ir jos sąlygotus ieškovo nurodytus išgyvenimus galėjo nulemti ikiteisminio tyrimo pareigūnų anksčiau šiame teismo sprendime aprašyti neteisėti sprendimai be teisėto pagrindo negrąžinti ieškovui piniginių lėšų, todėl yra pagrindas konstatuoti ir priežastinio ryšio tarp ieškovo patirtų nepatogumų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų egzistavimą.

44. Atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo (piniginių lėšų ieškovui negrąžinimo be teisėto pagrindo) sąlyginiai neilgą trukmę (kiek ilgiau nei trys mėnesiai) ir įvertinus kitas byloje nustatytas aplinkybes (tebesitęsiantis ikiteisminis tyrimas), teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovui priteistinas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Ši suma, teismo vertinimu, atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Konstitucijos 30 str. 2 d.), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

45. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš valstybės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

46. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Priteisiamos tik pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Šalys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje neteikė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.249, 6.250, 6.272 straipsniais bei Civilinio proceso kodekso 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo D. O. D. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui D. O. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos 1 000 (vieną tūkstantį) Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje D. O. D. ieškinį atmesti.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.